M.Rainys: „Kažkurioje gyvenimo stadijoje ištinka amnezija ir pasimiršta visos šunybės“nuotraukos

2014 kovo mėn. 28 d. 12:15:28 Perskaitė 1143

TV3 sporto žurnalistas ir laidų vedėjas Mindaugas Rainys (27) prieš naująjį ne visada paprastus tėvų ir vaikų santykius atskleisiantį projektą „Tik nesakyk mamai“ tvirtina, kad šiuolaikinio jaunimo elgesio ir moralės ribos kiek pakitusios, nors mano, jog kartų konfliktas egzistavo visuomet. Tačiau Mindaugas intriguoja sakydamas, kad projekto nevalia vadinti realybės šou, tai bus naujas televizijos formatas - socialinis eksperimentas.

- Kada startuos projektas „Tik nesakyk mamai“? Kiek jis truks?

- Šis projektas žiūrovus pasieks kovo 31 dieną ir bus rodomas kiekvieną pirmadienio vakarą ir truks devynias savaites.

- Kaip suprantu, tai nėra realybės šou. Tai socialinis eksperimentas? Kodėl pasirinktas toks formatas?


- Taip, tai yra socialinis eksperimentas, kuris turės šiek tiek realybės šou prieskonių, tačiau šio projekto vadinti tiesiog realybės šou tikrai negalima. Tai bus visai kita forma ir kitas formatas. Tokią naujovišką projekto formą pasirinkome dėl to, kad TV3 yra socialiai atsakingas kanalas, tai yra naujas posūkis formatų istorijoje, labai norisi į televiziją atnešti ne tik šou, bet ir edukacinę programą. Pagrindinis šio eksperimento tikslas buvo atsakyti į klausimą, kokie yra vaikų ir tėvų santykiai ir ko tėvai nežino apie šiuolaikinį jaunimą. Ir galiu pasakyti, kad vaikai savo atsakymus dalija į kairę ir į dešinę, o kai kurie atsakymai tėvus tiesiog šokiruoja.

- Ar manote, kad toks žanras sulauks daugiau žiūrovų dėmesio nei realybės šou?

- Manau, kad taip, juk jis paliečia dvi amžiaus grupes: tėvus ir vaikus. Beje, net ir tie žmonės, kurie mano, kad apie savo vaikus žino viską, neturi paslapčių ir panašiai, turėtų būti suintriguoti stebėti šį eksperimentą. Jie gali labai nustebti. Tokių per gerai apie savo vaikus galvojančių tėvų projekte turime ir mes, kurie po pirmųjų filmavimų pamatė visai kitą medalio pusę, buvo labai nustebinti ir kartais gal net nuvilti. Taip pat šiame projekte bus analizuojama, kas skatina vienokius ar kitokius vaikų poelgius, kiek tam turi įtakos tėvų santykiai su jais. Teoriškai mes nieko nemokysime, tiesiog rodysime, kaip elgiasi tėvai ir vaikai, o žiūrovai patys pasidarys išvadas. Tikiuosi, kad ši socialinių eksperimentų niša televizijose plėsis, nes ne tik leistų maloniai praleisti laiką prie televizorių ekranų, bet dar ir šio to pamokytų žiūrovus.

- Projekte dalyvaus vaikai ir jų tėvai. Kokie jų vaidmenys? Ko sulauks žiūrovai?

- Vaikai dalyvauja tarsi realybės šou, jie iki pat galo nežinos, kad tai yra socialinis eksperimentas, nes eksperimentas būtų neįmanomas, jeigu visi viską žinotų. Tėvų vaidmuo šiuo atveju gal net šiek tiek svarbesnis, nes jie, stebėdami savo vaikų elgesį, daro išvadas, diskutuoja, ginčijasi, kuris vaikas kaip elgiasi, kas dėl to kaltas ir panašiai. Taip pat tėvai sprendžia, kuris dalyvis kiekvieną savaitę turės palikti projektą. Tėvai šį projektą priima kaip mokymo programą ir sužino tai, ko nežinojo apie savo vaikus.

- Kuo šis projektas skirsis nuo pernai žiūrovus sudominusių „Paslapčių namų“? Kokios pagrindinės projekto taisyklės?

- „Tik nesakyk mamai“ kardinaliai skiriasi nuo „Paslapčių namų“. Pastarasis buvo žaidimas, realybės šou su visai nevaikiškomis paslaptimis. O socialiniame eksperimente bus analizuojami tėvų ir vaikų santykiai, stiprus edukacinis momentas. Kartais bus galima atpažinti pačių patirtus dalykus ir, manau, kiekvienas prisimins po bent vieną įvykį iš vaikystės, kurį norėjo nuslėpti nuo tėvų, aš ne išimtis. (Juokiasi.) Taisyklės labai paprastos: dalyviai yra atskirti nuo viso civilizuoto pasaulio, tėvai irgi, bet ne toje pačioje erdvėje. Jie dienos metu nesusitinka. Vaikai nežino paprasto dalyko, kad pagrindinė tėvų užduotis yra juos stebėti. Jie nežino, ką veikia tėvai. O kiekvienos laidos metu bus vykdomi balsavimai, kai vaikinai arba merginos spręs, kurie du dalyviai sės ant vadinamųjų karštųjų kėdžių ir bus atiduoti teisėjų, tai yra tėvų, teismui.

- Pagal ką buvo atrenkami dalyviai? Kokie esminiai kriterijai?

- Pagrindinis kriterijus buvo sutikti dalyvauti projekte su savo tėvais, bent su vienu suaugusiu šeimos nariu.

- Ar pats ryžtumėtės dalyvauti socialiniame eksperimente arba realybės šou?

- Na, vienintelis šou, kuriame sutikčiau dalyvauti, turėtų būti kažkas panašaus į seniau buvusius populiarius realybės šou „Robinzonai“ arba „Išlikimas“. Tačiau stebėti tas dvi tėvų ir vaikų siužetines linijas projekte – socialiniame eksperimente „Tik nesakyk mamai“ - yra beprotiškai įdomu. Tačiau jei būčiau tokio amžiaus kaip dabartiniai projekto dalyviai ir dar su tėvais, nežinau, ar norėčiau, kad mane ir mano elgesį kas nors taip analizuotų. Nors, kiek aš save pamenu, nebuvau didelių rūpesčių keliantis vaikas, bet tikriausiai visiems taip atrodo. Turbūt kažkurioje gyvenimo stadijoje ištinka amnezija ir pasimiršta visos šunybės. (Šypsosi.)

- Pats, rodos, turite du brolius ir dvi seseris. Ar vaikystėje būdavo momentų, kai dėl kokios nors išdaigos visi susivienydavote, pridengdavote vieni kitus prieš tėvus?


- Būdavo, ir vienydavomės, prigalvodavome visokių istorijų. O su vyresniu broliu buvome net pasiskirstę eilės tvarka, kas kada dėl ko eis prisipažinti už vieną ar kitą blogą darbą. Ir nebūtinai tu padarei kažką blogo, bet jei tą dieną yra tavo eilė, tai prisiimti kaltę teks tau. Žinoma, aš buvau jaunesnis, skaičiuoti man dar buvo sunku, tai manau, kad aš dažniau eidavau prisipažinti, ko nepadaręs. (Juokiasi.)

- Kaip manote, vaikui smagiau augti vienturčiui ar turint bent vieną sesę ar brolį?


- Labai sunku spręsti. Aš galiu pasakoti tik pro savo prizmę. Kadangi pats augau tarp būrio brolių, seserų, tai kažkaip savaime tapo suprantamas atsidavimas reikalams, rūpinimasis kolegomis, išmokė ir atsakomybės jausmo. Ir šiandien jau yra beprotiškai smagu, kai broliai ir seserys suvažiuoja į vieną krūvą, kai kurie jau ir su savo vaikais, susirenka viena didžiulė šeima. O tie, kurie užaugo vienturčiai, dabar gali pavydėti. (Šypsosi.)

- Kartais tėvai, saugodami vaikus, linkę per daug apriboti jų laisvę, veiklą. Ar tai vėliau, vaikams užaugus, nebūna neapgalvotų sprendimų ir per didelio mėgavimosi laisve priežastis? Ar šis klausimas bus paliestas projekte?

- Projekte tikrai yra dalyvių, kurių elgesys ir kalbos rodo, kad tikriausiai jie ir gyvena gerokai užspausti savo tėvų, nors paprastai galbūt to nepripažintų. Kai kurie poelgiai, elgesys galbūt ir bus to sukeltas. Laisvės ir apribojimo tema tikrai projekte bus svarbi ir ne kartą paliečiama. Bus paliesta ir daugiau temų, nes, tarkime, ir jaunimo moralės principai yra pasikeitę, ribos yra gerokai pasistūmėjusios ar net visai naujai nubraižytos.

- Kokios problemos, jūsų nuomone, dabar yra pačios aktualiausios vaikų ir tėvų santykiuose?

- Manau, tai yra labai individualu, tačiau kartų konfliktas tikriausiai egzistavo visais laikais. Pagrindine problema įvardyčiau tiesiog kalbėjimosi stoką, tą projekte pripažįsta ir patys tėvai. Kokia kalba kalbėtis, kaip prieiti prie vaiko, atrasti ryšį.

- Kaip įsivaizduojate idealius vaikų ir tėvų santykius?

- Jeigu yra tarpusavio pagarba, tai jau arti to, ką būtų galima laikyti idealu.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net