respublika.lt

„Mažasis Šarlis“ - pasaulio legenda

2018 spalio mėn. 08 d. 07:18:11
Milda KUNSKAITĖ

Eidamas 95-uosius gyvenimo metus savo namuose Pietų Prancūzijoje mirė legendinis šansonjė, kompozitorius, poetas, rašytojas ir aktorius Šarlis Aznavuras (Charles Aznavour). Žurnalo „Time“ skaitytojai ir CNN žiūrovai Š.Aznavurą pripažino geriausiu XX a. estrados atlikėju. 94 metų dainininkas šį rudenį dar planavo pasaulinį koncertinį turą, bet spalio 1-ąją mirė.

 

Apskritai yra keista, kad garsiausiu Prancūzijos šansonjė tapo ne tikras prancūzas, o emigrantų armėnų sūnus. Šarlis Aznavuras (Charles Aznavour), tiksliau Šachnuras Aznavurianas (Shahnour Aznavourian) gimė 1924 m. gegužės 22-ąją romantiškiausiame pasaulio mieste - Paryžiuje. Jo tėvai, armėnai emigrantai bėgo į Ameriką, bet pakeliui Paryžiuje sustojo laukti Amerikos vizos. Ten ir liko. Būsimasis dainininkas augo supamas kūrybinės atmosferos. Abu jo tėvai buvo artistai: mama - teatro aktorė, tėvas dainavo operetėje. Jau 5 metų Šarlis debiutavo scenoje - griežė smuiku, po 3-4 metų šoko rusiškus šokius ir giedojo vienos bažnyčios chore. Šeima gyveno kukliai. Menas suteikdavo dvasinį pasitenkinimą, bet ne maisto kūnui. Todėl Aznavurianų šeima atidarė armėnišką restoranėlį, kuriame triūsė visi, ir suaugusieji, ir vaikai. Tėvas ir sūnus dažnai dainuodavo restorano lankytojams. Bet 4-ojo deš. pabaigoje dėl prasidėjusios krizės restoraną teko uždaryti. O prasidėjus karui šeimos galva užsirašė savanoriu ir išėjo į frontą. Kaip išmaitinti šeimą, teko galvoti Šarliui. Komersanto gyslelės armėnui Šachnurui Aznavurianui netrūko, bet jis nesvajojo apie verslą ir milijoninius uždarbius. Šarlis Aznavuras svajojo apie sceną. Nors, aišku, pasižiūrėjęs į save veidrodyje, jis aiškiai matė, kad su tokia išvaizda - 164 cm ūgiu, 60 kg svoriu ir ilga armėniška nosimi - sunku tikėtis ne tik viso pasaulio, bet net ir prancūzų meilės. Bet kartą Šarlis pasiryžo, prieš kino seansą išėjo į sceną ir drebančiu balsu sudainavo savo kurtą dainą. Jis buvo nušvilptas ir negailestingai sukritikuotas, bet mažasis išdidus armėnas nepasidavė. Muzikantų vakarėlyje jis susipažino su tokiu pačiu nevykėliu, akompanuotoju Pjeru Roše (Pierre Roche), svajojančiu apie muzikanto šlovę. Jie „susibūrė į gaują“ ir pradėjo drauge vaikščioti į perklausas, atlikdavo vieną dvi daineles naktiniuose klubuose, restoranuose, o daugiau negalėjo ir tikėtis. Ir nesitikėjo. Viską nulėmė atsitiktinumas.

Draugė, rėmėja ir mūza

Per vieną tokį „koncertą“ Šarlį Aznavurą pastebėjo Prancūzijos žvaigždė Edita Piaf (Edith Piaf). Ji pasikvietė jį prie savo staliuko ir be ceremonijų paklausė: „Argi su tokia nosimi galima eiti į sceną? Tau skubiai reikia ką nors su ja daryti“. E.Piaf talentingam armėnui pasiūlė vykti su ja gastrolių į Ameriką, bet džiaugsmo jo akyse nepamatė. Pasirodė, kad Šarlis tiesiog neturi pinigų bilietui. E.Piaf tik gūžtelėjo pečiais: „Jei nori su manimi dirbti, pinigų rasi“. Ir jis rado, uždirbo, pasiskolino. O E.Piaf jau išskrido už vandenyno ir mažąjį armėną visiškai pamiršo. Kai Š.Aznavuras atvyko į Ameriką, paaiškėjo, kad E.Piaf atšaukė visus savo koncertus ir išvyko į kelionę su nauju mylimuoju. Š.Aznavuras grįžti į Prancūziją be skatiko kišenėje negalėjo. Jis už paskutinius dolerius nusipirko bilietą į Kanadą ir ten per kelis mėnesius koncertuodamas uždirbo daugiau negu per keletą metų Prancūzijoje - kanadiečiai jį priėmė palankiau už prancūzus.

Į Paryžių Šarlis grįžo triumfuodamas. Žinoma, jis negalėjo nepasigirti sėkme tai, kuri taip bjauriai jį apgavo, metė. Bet jis be reikalo įsivaizdavo, kad E.Piaf, pamačiusi jį ant savo namų slenksčio, atsiprašys, pagirs, padrąsins. Pažvelgusi į Š.Aznavurą ir jo brangų kostiumą, Edita tik nusijuokė: „Iš kur ištraukei šitą grožį? Nejau dirbai cirke?“. Jis neapsisuko ir neišėjo. Priešingai, visai netrukus Šarlis Aznavuras persikraustė pas Editą Piaf. Laikraščiuose pasipylė antraštės „Prancūzijos dievaitė užmezgė romaną su armėnu!“. Bet jie apsiriko. Per 8 jų bendravimo metus nebuvo net užuominos apie romaną. Š.Aznavuras Editą Piaf laikė savo mokytoja, rėmėja, šalia kurios būdamas scenoje galėjo būti tikras, kad nebus nušvilptas. O E.Piaf Š.Aznavuro asmenyje įgijo talentingą muzikantą ir „draugę“, „sekretorę“, pagalbininką buityje. Juk būtent jis išklausydavo jos nusiskundimus dėl meilužių, jis plovė jos indus, nešdavo skalbti jos skalbinius, tampydavo jos lagaminus ir derindavo jos tvarkaraštį. „Mano mažasis Šarlis“ - taip jį vadino jo draugė, mūza ir, jo paties apibūdinimu, visiškai nepakenčiama moteris Edita Piaf.

Už tai ji jam leisdavo pasirodyti per jos gastroles ir sumokėjo už nosies plastinę operaciją. „Ji vis dėlto mane pavertė prancūzu“, - pasakė tada Š.Aznavuras. „Mes, matyt, kartu pasensime ir mirsime“, - dažnai kartodavo E.Piaf. Jis atsakydamas tik šypsojosi, o kartą susimąstė ir suprato, kad norėtų gyventi savo gyvenimą, o ne sekti paskui Editą Piaf, kad ir koks ryškus būtų jos kelias. Jis susirinko daiktus ir visam laikui išvyko kurti savo gyvenimo. Juk per tuos 8 metus Šarlis Aznavuras taip ir nesukūrė šeimos. Tiksliau, jis buvo jau dukart išsiskyręs nelabai jaunas žmogus. Nesunku suprasti, kas buvo jo skyrybų priežastis... Ir tik išbraukęs iš savo gyvenimo Editą Piaf, Š.Aznavuras suprato, kaip ši moteris jam buvo brangi ir kaip ji trukdė jam gyventi.

Muzikos Olimpo viršūnėje

Nepalikęs E.Piaf, Šarlis tikriausiai niekada nebūtų tapęs tuo, kuo tapo - pirmuoju prancūzų šansonjė, Europoje pagerbtu platininiu disku, žurnalo „Time“ skaitytojų nuomone, geriausiu XX a. estrados atlikėju. Jo balsas nebūtų buvęs lyginamas su Pelė kojomis ir Elizabetos Teilor akimis, o jis pats nebūtų per 30 metų laimingas gyvenęs savo namuose prie Ženevos ežero šalia mylimos žmonos Ulos ir vaikų bei anūkų.

6-ojo deš. viduryje „mažasis armėnas“ ir tikras paryžietis, pasirinkęs tinkamą repertuarą, išvyko gastroliuoti į Šiaurės Ameriką. Grįžęs jis pasirašė sutartis su garsiausiomis Prancūzijos koncertų salėmis „Olympia“ ir „Alhambra“. Kritikai dainininką sutiko šaltokai, o štai paprastus prancūzus šis, nors ir ne idealus, bet nepaprastai patrauklus balsas pakerėjo. Šarlio dainos tapdavo šlageriais. Po 3 metų kiekvienas garsiojo šansonjė pasirodymas virsdavo įvykiu, į jo koncertus netilpdavo žiūrovai. 1960 m. dainininkui ir kompozitoriui duris atvėrė legendinis Amerikos „Carnegie Hall“.

Po atkaklaus darbo dešimtmečio jis įsitvirtino Prancūzijos muzikos olimpo viršūnėje ir net buvo pramintas prancūzų Frenku Sinatra, bet ši pravardė nevisiškai tiksliai apibūdina Š.Aznavurą: jis buvo ruporas viso to, kas tuo metu jaudino Prancūzijos visuomenę, drąsiausias šalies estrados atstovas, savo dainose prabildavęs apie tai, apie ką nebuvo priimta kalbėti. „Tai tarsi liga: aš turiu kalbėti apie dalykus, apie kuriuos nedrįstama kalbėti, - sakė Aznavuras. - Aš apskritai norėčiau sugriauti visus tabu“. Jis jautėsi pakankamai stiprus, kad galėtų stoti į šią kovą.

Sėkmė skaičiais

Sėkmę sunku išreikšti skaičiais. Per visą savo ilgą karjerą Š.Aznavuras įrašė daugiau kaip 1300 dainų, visame pasaulyje buvo parduota 180 mln. jo plokštelių, jo kūrinius atlikdavo Rėjus Čarlzas (Ray Charles), Bobas Dilanas (Bob Dylan), Laiza Mineli (Liza Minnelli), Dalida, Chulijas Iglesijas (Julio Iglesio), Eltonas Džonas (Elton John) ir kiti garsūs atlikėjai, jis duetu dainavo su Frenku Sinatra (Frank Sinatra), Lučianu Pavaročiu (Luciano Pavarotti), Selin Dion (Celine Dion), Patrisija Kas (Patricia Kaas), Mirej Matjė (Mireille Mathieu)...

Jis filmavosi kine ir suvaidino apie 60 vaidmenų. Į savo filmus jį kviesdavo garsiausi režisieriai: pavyzdžiui, jis vaidino Ž.Kokto (Ž.Cocteau) „Orfėjo testamente“, F.Triufo (F.Truffaut) „Šaukite į pianistą“, F.Šliondorfo (V.Schloendorff) „Skardiniame būgne“. Įdomu, kad save Š.Aznavuras laikė būtent dainuojančiu aktoriumi, o ne dainininku, kuris retkarčiais yra kviečiamas nusifilmuoti kine. Paskutinis talentingojo prancūzo darbas kine buvo filmas „Tėvas Gorijo“, kuriame jis atliko pagrindinį vaidmenį.

Nepaisant kosmopolitiškumo, Š.Aznavuras niekada nepamiršdavo savo armėniškų šaknų. Jis glaudžiai bendradarbiavo su Prancūzijos armėnų bendruomene, nuolatos ir visur remdavo Armėniją, aktyviai padėjo likviduoti baisaus 1988 m. žemės drebėjimo padarinius. „Armėnija ir armėnai - mano širdyje ir kraujyje“, - sakė jis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: krepšinio Čempionų lygos antrojo turo rungtynėse C grupės rungtynėse trečiadienį Bambergo „Brose“ (Vokietija) ekipa, kuriai atstovauja Arnoldas Kulboka, namuose 73:64 (4:13, 24:17, 19:18, 26:18) nugalėjo Dižono JDA (Prancūzija) klubą; lietuvis per 23 min. surinko 6 taškus (dvitaškiai 0/2, tritaškiai 2/5), atkovojo 4 ir perėmė 1 kamuolį.
  • RIBOJIMAI: dėl Baltarusijos teritorijoje vyksiančių kelio remonto darbų ketvirtadienį ir penktadienį galimi eismo ribojimai tarptautiniame Medininkų - Kamenyj Log kontrolės punkte.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar priskiriate save prie skurstančiųjų?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas vadyb
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +1   +7 C

   +5   +8 C

 

   +6  +8 C

  +16 +17 C

   +16  +18 C

 

   +13  +15 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018