respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Martynas Nedzinskas: nuostabių dalykų mano gyvenime yra tiek daug!nuotraukos

2018 gegužės mėn. 02 d. 13:30:44
Eimantė JURŠĖNAITĖ

Kino ir teatro aktorius, Auksinio scenos kryžiaus laureatas ir improvizacijos virtuozas Martynas Nedzinskas (32) džiaugiasi, jog jo gyvenime nuostabių dalykų yra labai daug. Vienas tokių - spektaklis „Nuostabūs dalykai“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka jis vienas, o jo partneriais tampa publika. Aktorius tikisi, kad ši patirtis neįkainojama ne tik jam, bet ir spektaklio žiūrovams. M.Nedzinskas atskleidė, kodėl kiekvienam verta pamatyti neįprasto žanro spektaklį „Nuostabūs dalykai“, ir pasakojo, kas nuostabaus vyksta jo gyvenime.

 

- Vasario mėnesį vyko spektaklio „Nuostabūs dalykai“ premjera. Spektaklis sulaukė tik teigiamų atsiliepimų. Tai - medus jūsų širdžiai ir balzamas sielai?

- Nuostabūs dalykai - ir medus, ir balzamas, ir trauklapis, ir česnakas, ir viskas, kas tik šauna į galvą. Tai spektaklis, kuriame tiesiogine žodžio prasme aš esu su žiūrovais, todėl grįžtamasis ryšys yra labai įvairus. Kaip šauksi - taip atsilieps.

- „Nuostabūs dalykai“ yra vadinamas naujo žanro spektakliu, kuriame pagrindinį vaidmenį atliekate vienas, o jūsų partneriais scenoje tampa žiūrovai. Koks tai žanras ir kuo jis skiriasi nuo įprastos improvizacijos?

- Aš šio spektaklio nesistengčiau priskirti kokiam nors konkrečiam žanrui, nes jame puikiai dera ir psichologinis teatras, ir stand up comedy, ir improvizacija bei storytelling elementai, ir vienas žanras keičia kitą. Žiūrovas kiekvieną akimirką yra vis kitoks, nes emocijos, žanrai, temos ir dėmesio objektai keičiasi itin greitai. Kaip visi žinome, spektaklis vyksta žiūrovo galvoje, ir būtent toks režisieriaus Kirilo Glušajevo pasiūlytas žanrų mišinys suteikia žiūrovui daug netikėtumo, jautrumo, rimties ir, žinoma, juoko bei geros nuotaikos. Lygiai tas pat vyksta ir su žiūrovais, kurie spektaklio metu ateina į sceną, nes jie visiškai nežino, kas bus, todėl patirtis kiekvieną kartą yra nauja ir neįkainojama ir man, ir jiems. Jei tradicinėje improvizacijoje svarbiausia sukurti ir papasakoti istoriją, šiame spektaklyje labai svarbu, KAIP mes pasakojame istoriją ir KAIP šią istoriją supras žiūrovas, KOKS jis išeis po spektaklio.

- Spektaklyje pasakojate istoriją, aprašytą Dankano Makmilano (Duncan Macmillan) pjesėje „Nuostabūs dalykai“. Pjesė yra tik pagrindas, nuo kurio prasideda improvizacija?


- Pjesė yra spektaklio ašis ir pagrindas. Mes ją išvertėme iš naujo, pritaikydami viską savo kontekstui. Tuose kontekstuose ir gimsta daug improvizacijos, kaip ir, žinoma, scenose su žiūrovais.

- Spektaklyje jūs ir režisierius K.Glušajevas kviečiate sudaryti nuostabių dalykų, dėl kurių verta gyventi šiame pasaulyje, sąrašą. Kas yra patys nuostabiausi dalykai jūsų gyvenime?


- Nuostabių dalykų mano gyvenime yra tiek daug! O po spektaklio premjeros jų kasdien atsiranda vis daugiau. Nemažai jų aš išvardinu spektaklio metu, todėl kviečiu ateiti į spektaklį ir pamatyti, išgirsti gyvai. Nes vieną kartą pamatyti gyvai yra daug geriau nei šimtą kartų išgirsti.

- Spektaklio veiksmas prasideda 1992-aisiais ir tęsiasi iki šių dienų, todėl žiūrovai kartu su jumis gali atsiminti savo vaikystę ar paauglystę, prisiminti to laikotarpio dalykus, kurie dabar atrodo nuostabūs. Kas jums pačiam iš vaikystės ir paauglystės laikų įsiminė, kaip labai nuostabios patirtys?

- Ir vaikystė, ir paauglystė mano buvo labai įdomios ir patirčių būta visokių. Žinoma, visą gyvenimą prisiminsiu Kuršių neriją su jos kopomis, Juodkrantės miškais ir gintaravimu pamariais. Jūra, krepšinis, kurį su broliu žaisdavome iki sutemstant, sodas, ant sienos priklijuoti lapai tėčio studijoje ar tai, kaip kepdavome su mama sausainius Kalėdoms. Bet mane labiau domina tai, kas vyksta šiandien. Kuo aš gyvenu šiomis dienomis? Prieš porą savaičių grįžau iš Kinijos, kurioje su Oskaro Koršunovo teatru mėnesį vaidinome Antono Čechovo „Žuvėdrą“. Įspūdžiai ir patirtys iki šiol manęs „nepaleidžia“. Taigi dabar aš kasdien geriu kinišką arbatą ir klausausi Kendricko Lamaro. Vienu metu vyksta tiek daug, atrodytų, nederančių dalykų, bet visi jie randa savo laiką ir vietą bei puikiai vienas kitą papildo.

- Kas jums labiausiai patinka keliaujant? Kas įdomiausia svečiuose kraštuose?


- Iš tikrųjų galėčiau keliauti ir keliauti. Tas jausmas, kai tu iškrenti iš tave supančio konteksto, labai išlaisvina ir praplečia ribas. Nebeatrodai ir pats sau toks svarbus. Ir supranti, kad visur yra taip įdomu! Žemė yra tokia įdomi! Kiek daug joje visko telpa, o žmogus visur gyvena su tais pačiais jausmais, emocijomis ir svajonėmis. Skiriasi išraiškos priemonės. Man patinka atsidurti tokiose šalyse, kuriose nemoki nei kalbos, nei rašto supranti. Tuomet prasideda tikrasis bendravimas. Ir norint tiesiog pavalgyti, tenka išradingai pasitelkti tokias bendravimo priemones, kaip gestus, emocijas, veido išraiškas arba garsus. Būtent tokiomis archajiškomis akimirkomis labiausiai jautiesi esantis ne lietuvis, europietis ar baltaodis, o tiesiog šios žemės gyventojas.

- Šiemet minime atkurtos Nepriklausomybės 100-metį. Daugelis niurzga ir skundžiasi gyvenimu Lietuvoje, ar jums čia gyventi gera?

- Man gera gyventi visur, kur gera gyventi. (Šypsosi.) Nesvarbu, ar tai Honkongas, ar Vilnius, ar Normandija. Tau pačiam turi būti gera. Kai taip yra, visi abstraktūs apibendrinimai nebetenka prasmės. Daugelis niurzga ir skundžiasi, nes labai patogiai gyvena ir nenori prisiimti atsakomybės - tuomet pačiam reikės kažką daryti! „Aplinka kalta“ yra pats patogiausias būdas vegetuoti ir parazituoti. Nesvarbu, kur tu būtum: ar Lietuvoje, ar Ispanijoje, ar Norvegijoje. Pastebėjote, kad tie žmonės, kurie iš tikrųjų daug daro, tiesiog neturi laiko projektuojamam negatyvui į aplinką, nes tai atima daug brangaus laiko ir energijos. Ir jei ne tokie žmonės, kurie daug daro ir mažai kalba, galbūt šiandien ir neturėtumėme šio gražaus 100 metų minėjimo! Sveikinu visus.

- Kas jums labiausiai patinka pavasarį?

- Spalvos, kvapai ir geras oras.

- Kas nuostabiausia būnant tėvu?

- Lygiai tas pat, kas nuostabiausia būnant vyru, sūnumi, broliu, anūku, draugu ar aktoriumi, - meilė.

- O ar yra dalykų, kurie, jūsų manymu, yra visai nenuostabūs?

- Žinoma, net jei aplink daugybė nuostabių dalykų, negalime vengti supančios mus realybės ir užmerkti akis prieš nenuostabius dalykus. Nenuostabu - yra visai nekompetentingi žmonės, kurie nevykusiai dirba savo darbą ir naglu veidu visiems į akis meluoja, kad tai, ką jie daro, yra geriausia, kas gali būti! Tikrai nenuostabu yra smurtas prieš vaikus, gyvūnus, moteris, vyrus ir, tiesą sakant, visą gamtą. Nenuostabu yra prievarta ir aplinkinių abejingumas ją matant. Nenuostabu yra patyčios, šmeižtas ir visa kita, kas susiję su žmogaus žeminimu. Nenuostabu yra senų žmonių pensija, iš kurios tiesiog neįmanoma išgyventi. Bet aš iš tiesų stebiuosi lietuvių tauta. Turėdama tokias ribotas sąlygas, ji vis tiek geba sukurti daug aukščiausio lygio ir nuostabių dalykų. Pagalvokite kad ir apie kultūrą! Tikrai nenuostabi Lietuvoje yra kultūros politika, tiesą sakant, ji yra apgailėtina, ir kuo toliau, tuo labiau skurdinama bei apvagiama, bet kultūros atstovai ir toliau daro pasaulinio lygio dalykus. Nedažnai, bet padaro. Kas čia dėtųsi, jei būtų skiriamas adekvatus dėmesys tiek kultūrai, tiek švietimui ar medicinai? Ir dar tikrai nenuostabios kainos yra Vilniuje. Šanchajaus centre žmonės valgo pigiau nei Vilniuje.

- Ar manote, kad aplink mus daug nuostabių dalykų? Galbūt net kasdienės smulkmenos yra nuostabios, tik ne visada mokame jomis džiaugtis ar įžvelgiame jų nuostabumą? Ar pats mokate džiaugtis smulkmenomis?

- Žinoma, juk Dievas slypi detalėse. Kiekvieną dieną stengiuosi kuo daugiau pamatyti ir pasidžiaugti įvairiomis smulkmenomis. Iš daugybės smulkmenų, manau, susidaro ta „visuma“, jei ji tokia išvis yra. Štai kad ir arbatos ceremonija. Tiek daug smulkmenų, tačiau jei jų nepaisysi, nepatirsi trokštamo rezultato. Užtenka arbatą netinkamai užplikyti ir šita smulkmena jums viską sugadins. Tačiau žinau, kad detalėse slypi ir velnias, todėl stengiuosi nepamiršti, kokiam tikslui visos tos smulkmenos tarnauja. (Šypsosi.) Tai labai svarbu ir „Nuostabiuose dalykuose“, nes ten detalių daug, jei užstrigsi ties jomis, nebesuvaldysi nei temos, nei publikos, ir spektaklis neįvyks.

- Vaidmens kūrimas visada būna nuostabi patirtis?

- Man bet kokia patirtis yra nuostabi. Nes kuo toliau, tuo labiau traukia tai, kas pažįstama, kas saugu ir patogu, ir šitoje vietoje sustoja mokymasis. Todėl kartais sąmoningai ieškau naujų patirčių, kad galėčiau sužinoti dar kažką!

- Ar vaidinant scenoje tampate tik herojumi ir porai valandų visiškai pamirštate savo asmeninio gyvenimo aktualijas?

- Aš žinau du aktoriaus tipus. Vieni sako: „kaip gerai vaidinau, viską užmiršau, buvau ne čia“, kiti sako: „kaip gerai vaidinau, viską mačiau, viską kontroliavau, buvau čia“. Nėra gero ir blogo varianto. Tiesiog vieni asocijuojasi su vaidmeniu, kiti - disocijuojasi. Klausimas, koks žanras ir ko reikia. Man spektaklis geras tada, kuomet aš viską kontroliuoju taip, kaip noriu. Viską matau, viską girdžiu ir išnaudoju sau. Ir visa tai vyksta lengvai, be įtampos ir spaudimo.

- Kaip suprantate aktoriaus misiją? Jis turi linksminti žiūrovą, nešti žinią, kelti diskusijas...

- Misijoms yra misionieriai. Aktorius turi vaidinti. Ir čia kiekvieno aktoriaus reikalas, ar jam geriausiai sekasi linksminti, nešti žinią, ar kelti diskusijas. Žinoma, idealus variantas, kai aktorius vienodai kokybiškai gali daryti ir tai, ir tai, ir dar daugiau. Keičiasi aktorių kartos, vaidybos manieros, tačiau visais laikais aktorius, kuris būdamas ant scenos nesislėpė už kostiumų, dekoracijų, mikrofonų, buvo gyvas ir su juo vyko procesai, man buvo ir yra pats įdomiausias.

- Aktorius teatre daug analizuoja kitą žmogų, o kiek ruošiantis spektakliui yra savianalizės?


- Tai iš esmės yra vienas ir tas pats. Kaip sakoma, tik pažindamas kitus, pažinsi save ir tik pažindamas save, pažinsi kitus. Kartais analizių būna daug, o kartais visai nebūna. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Jelizaveta Bam“ svarbu pajausti Danilo Charmso pasaulį, o ne analizuoti. O „Nuostabiuose dalykuose“ analizė vyko visą laiką ir tebevyksta iki šiol.

- Reikia būti šiek tiek psichologu, kad galėtum paaiškinti kiekvieną, kartais net ir nelogišką savo personažo poelgį?

- Nors ir esu tas aktorius, kuris viską turi kontroliuoti, tačiau nepaprastai mėgstu palikti daug erdvės atsitiktinumui. Kaip sakoma, atsitiktinumas - tai Dievas. Ir tuose atsitiktinumuose, kurie vyksta scenoje jų nelaukiant, yra kažkas nežemiško. Tai tiesiog dovanos aktoriui. Aš taip mėgstu daug ko neišsiaiškinti iki galo. Palikti daugybę nežinomųjų, smulkmenų, kurios spektaklio metu atsiskleidžia visomis spalvomis ir inspiruoja tave. Pavyzdžiui, „Žuvėdroje“ yra scena, kur daktaras Dornas klausia Kostios, kur dabar yra Nina ir kaip ji gyvena. Aš atsakau: „Turbūt sveika“, ir tuo metu ant palangės stovėjusi stiklinė netikėtai sprogo, visur pasipylė šukės. Mes su Dainiumi Gavenoniu tik susižvalgėme ir padarėme pauzę. Tokių dalykų nesurepetuosi. Taigi vėl grįžome prie smulkmenų ir gebėjimo jomis džiaugtis. Kažkam gal ta sprogusi stiklinė būtų visą sceną sugadinusi, bet aš tiesiog mėgaujuosi tokiomis akimirkomis. Aš manau, kad jei viską paaiškinsi, atsakysi į visus klausimus ir logiškai viską vaidinsi, pasidarysi sausas ir nejautrus. Pačiam nebeliks paslapties. Kaip sakoma, tobulam grožiui reikia dalelės kažko netobulo, kad už netobulumo galėtum įsivaizduoti tą didįjį grožį ir tobulumą. Kai viskas yra tobula, tampa nuobodu. Taip ir su logika. (Šypsosi.)

- Esate sakęs, jog verkti iš juoko - sveika. Spektaklis „Nuostabūs dalykai“ taip pat proga linksmai pasijuokti ir puikiai praleisti laiką?


- Sakoma, kad kiniška arbata tave veiks taip, kaip tu norėsi, kad ji tave veiktų. Taip ir su spektakliu. Jei norisi linksmai pasijuokti - prašom, jei norisi susimąstyti, taip pat prašom, o gal susitapatinti ir susigraudinti žiūrint kito žmogaus istoriją? Prašom. Kaip jau sakiau, spektaklis vyksta kiekvieno žiūrovo galvoje. Ir tie 200 žmonių, žiūrinčių tą patį spektaklį, mato jį visiškai skirtingai. Todėl kviečiu visus ateiti į improvizacijos teatrą „Kitas kampas“, pažiūrėti spektaklį „Nuostabūs dalykai“ ir patirti tai, kas jumyse galbūt kažką pakeis.

- Teatras „Kitas kampas“ kitais metais švęs jubiliejinį, 10-ąjį sezoną. Martynai, jūs esate vienas iš aktorių teatre vaidinantis nuo pat jo įkūrimo. Kokia buvo ta 10 metų kelionė ir kas laukia toliau?

- Kai pradėjau vaidinti „Kitame kampe“, man buvo 22 metai. Dabar man 32-eji. Per tuos dešimt metų improvizacija mane lydėjo visuose gyvenimo įvykiuose. Ne tik teatrinė improvizacija, bet ir kasdienio gyvenimo improvizacija. Dabar atrodo, kad kitaip ir būti nebegali. Galiu drąsiai pasakyti, kad per tuos dešimt metų mes tapome aukšto lygio improvizatoriais ir Europos, ir pasaulio kontekste. Tikrais žanro profesionalais. Gaila, kad Lietuvoje yra vienetai žmonių, kurie gali kompetentingai vertinti improvizacijos žanrą. O teatro teoretikai išvis nesupranta, kas tai yra. Manau, tiesiog neatskiria geros, profesionalios improvizacijos nuo mėgėjiškos. Bet tai mūsų nestabdo toliau intensyviai gastroliuoti, kurti naujus improvizacija paremtus spektaklius, rinkti pilnas sales ir skatinti žmones improvizuoti. Teatras plečia savo veiklos sritis, ir tikiu, tikrai nustebins savo gerbėjus Lietuvoje bei užsienyje naujais, įdomiais projektais ir spektakliais. O kol kas, kaip mėgstu sakyti, kad ir kas nutiktų - nebijokite pasijuokti iš savęs ir išlikite geros nuotaikos.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APSISPRENDĖ: prezidento posto 2019 m. sieksiantis diplomatas Vygaudas Ušackas skelbia dalyvausiantis TS-LKD organizuojamuose pirminiuose rinkimuose; šį sprendimą politikas pranešė iš karto po to, kai apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose patvirtino Seimo narė Ingrida Šimonytė, o ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad prezidento rinkimuose dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.
  • REAKCIJA: Mianmaro ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Minas Aungas Hlaingas pareiškė, kad Jungtinės Tautos neturi teisės kištis į šalies vidaus reikalus; taip jis reagavo į JT kaltinimus, kad Rachinų valstijoje vykdomas musulmonų rohinjų genocidas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Sveikata Grožis