respublika.lt
 

Liuda Kudinova: „Galimybės mane suranda“ (4)

2019 rugpjūčio mėn. 13 d. 12:39:00
Irena BABKAUSKIENĖ

„Info TV“ televizijos informacinės laidos „Info diena“ vedėjai Viktoras Jakovlevas ir Tadas Grabys neliko be žavios damos - išsamiausią informacinę laidą šalyje vedančių vedėjų komandą papildė žurnalistė Liuda Kudinova.

×
nuotr. 1 nuotr.
Arijaus Katausko nuotr.

 

37-erių L.Kudinova - profesionali žurnalistė, šį darbą dirbanti jau 17 metų. Anksčiau ji žinias rengė ir skaitė M-1 radijo stočių grupėje, prieš devynerius metus prisijungė prie LNK žinių tarnybos, kur dirbo žinių reportere, o pastaruoju metu vedė LNK žinias.

- Ar kvietimas pakeisti „Info dienos“ vedėją Rasą Tapinienę jums buvo netikėtas?
- paklausėme Liudos Kudinovos.

- Kai Rasa jau ketino išeiti, aš vedžiau LNK žinias, tad su kolegomis iš „Info dienos“ prasilenkdavome grimerinėje. Viktoras vis prieidavo sakydamas: ateik pas mus. Abejojau, ar esu tinkama, nes vos prieš tris mėnesius buvau pradėjusi vesti LNK žinias - kas mane tokią „žalią“ ims. Bet sulaukiau skambučio: ateik, pasibandyk. Kodėl gi ne? Kadangi ta mintis kolegų jau buvo truputėlį įdiegta į galvą, tad nebuvo taip, kad iš nuostabos nuo pasiūlymo prisėsčiau.

- Kas didesnis iššūkis - 4 valandų tiesioginis eteris ar darbas iki laidos pradžios, kai reikia surasti ir atsijoti naujienas, prisikviesti pašnekovų, ypač dabar vasarą, kai visi atostogauja ir jaučiamas įvykių štilis?

- Keturių valandų darbas eteryje - didelis iššūkis. Reikia nuolat kontroliuoti situaciją. Tiesa, jau po kurio laiko supratau, kad ne ką mažesnis iššūkis yra ir pasirengimas laidai, nes pagrindinis darbas atliekamas iki eterio. Dar labai svarbi komanda, su kuria eini į eterį - žmonės, kurie atsakingi už vaizdą ir garsą. Taip, vasarą, kai Seimas, dauguma politikų atostogauja, iš tikrųjų yra štilis, ir naujienų, įvykių mažiau. Bet jų vis tiek yra, ir žurnalisto darbas mokėti jų ieškoti, žinoti, kas žmonėms yra įdomu ir aktualu.

O kalbant apie 4 valandų tiesioginio eterio iššūkį, realiai sudėtinga būna tik pirmą laidos valandą, kai nežinai, ar kolegos spės padaryti reportažą. Kartais laidos struktūra keičiasi praktiškai tą pačią sekundę, kai jau reikia skaityti žinias, kai esi pasiruošęs vieną tekstą, o staiga reportažą, kurio nespėjo sumontuoti, atidedame, ir reikia imtis kito teksto. Susigaudyti tenka staigiai, kad viską reikia keisti. Tai, ačiū Dievui, padaro žmonės, kurie planuoja laidą.

- Ar grįžusi po įtemptos darbo dienos studijoje (nuo 10 iki 21 valandos) dar įsijungiate televizorių, pavyzdžiui, pasidomėti konkurentų darbu?

- Nebėra nei laiko, nei jėgų. Grįžtu į namus apie 22 valandą, ant galvos sugriūna du vaikai. Užmigdau juos ir daugiau niekam nebeturiu jėgų. Atsipalaiduodama kartais pasižiūriu kokį serialą, kažką paskaitinėju, bet tikrai nebesidomiu, ką konkurentai daro.

- Ar dirbant tokiu intensyvumu užtenka laisvo šeštadienio ir sekmadienio atsigauti, pabūti su šeima?

- Ne tik tas dienas turime. Mes su Viktoru keičiamės kas antrą savaitę. Tad šeimai tikrai turiu laiko. Jau pradėjome ir dažniau keliauti su šeima po Lietuvą. Kartais net pajuokauju - žiūrėkit, gyvenimą pradėjau gyventi. Grafikas yra intensyvus tomis savaitės dienomis, kai dirbu po 12 valandų. Bet paskui gaunu kelias dienas atsipūsti.

- Jūsų darbo specifika reikalauja nuolat sekti naujienas. Ar „išjungiate“ save nuo žinių srauto per laisvadienį?

- Ne, negaliu. Ir neįsivaizduoju, kaip tai galima būtų apskritai padaryti. Mano toks būdas - nemoku atsijungti nuo žinių net per laisvadienį, turiu žinoti, kas vyksta aplinkui. Bet tai jau mano turbūt per 17 darbo metų žiniasklaidoje susiformavęs įprotis - net neįsivaizduoju, kad gali būti kitaip.

- Ar pavadintumėte save karjeros moterimi?

- Turbūt ne. Nėra taip, kad aš eičiau, lipčiau visiems per galvas siekdama tos karjeros. Tiesiog galimybės mane susiranda ir aš joms plačiai atveriu duris. Sakau: o kodėl gi ne?

- Geras žurnalistas, vesdamas žinias, negali rodyti savo asmeninio požiūrio į vieną ar kitą reiškinį. Kaip pavyksta išlaviruoti?

- Tenka išlaviruoti, aš gi negaliu feisbuke komentuoti ar dalintis nuomone, kad valdantieji „šiokie tokie ir anokie“, o paskui bandyti prisikviesti juos į laidą. Žinoma, kad to negali būti. Savo požiūrio nerodau. Viso to nepriimu asmeniškai. Taip, ruošiuosi pokalbiams, apgalvoju, ko norėčiau paklausti, su laidos prodiusere aptariu. Aš žinau, ką galiu daryti, ką galiu sakyti ir ko negaliu. Jei kas ir nepatinka, sukandi dantis ir šneki su žmogumi mandagiai. Tiesiog supranti, kad žmogui negali to pasakyti į akis. Nes pirmiausia tai būtų nemandagu, antra, būtų ir neprofesionalu.

- Kas sunkiausia pokalbiuose su pašnekovu? Užduoti nepatogius klausimus?

- Ne. Būna pašnekovų, kurie kalbėdami akis į akį daug ką pasako, bet kai tik pasigirsta režisieriaus žodis: „rašom“, jie užsirakina. Gali po žodį traukti, nieko neištrauksi. Gali iš naujo klausti, gali apversti klausimą ir to paties vėl paklausti, išgirsi, duok Dieve, kelis žodžius. Supranti, kad negali nieko jam padaryti - jis tiesiog bijo kamerų. Tad sunkiausia kalbėti su bijančiais kamerų pašnekovais. O tie visi klausimai - patogūs ar nepatogūs - nuo situacijos priklauso. Jei reikia, ir paklausi.

- Kokią vietą informacinės laidos, jūsų nuomone, užima tarp visų kitų televizinių žanrų, laidų? Kas šių laikų žiūrovui svarbiau - žinios ar pramogos?

- Pastebėjau įdomų dalyką. Kai žiūriu į reitingus, matau, kad tada, kai rodomos žinios, būna tikrai geras žiūrimumo šuolis - 18.30 valandą žmonės įsijungia žinias. Bet kai pasikalbu su savo aplinkos žmonėmis, išgirstu, kad jie nežiūri žinių. Jie nesidomi pasauliu, jiems niekas neįdomu. Mane apima toks dvejopas jausmas: kas tada žiūri žinias ir kodėl jų nežiūri žmonės, kuriems tai, kas vyksta aplinkui, iš tikrųjų turėtų rūpėti? Juk nėra taip, kad pranešinėjame tik blogus dalykus, mes pranešame ir tai, ką žmonėms reikia žinoti - tai yra akiračio plėtimas, suvokimas, galų gale, kokioje aplinkoje tu gyveni. Kartais, kai pabendrauju su žmonėmis, matau, kad žmogus išsilavinęs, bet nežino, kas vyksta aplink, niekuo nesidomi, tada bandai suprasti, iš kur tie reitingų šuoliai.

- Į reitingus kažkaip reaguojate?

- Temų pasirinkimą lemia jų aktualumas. Negali nerodyti svarbaus dalyko vien todėl, kad žmonės to nežiūri. Viena iš žiniasklaidos misijų yra nepataikauti, bet formuoti sveiką požiūrį.

- Kas, nekalbant apie darbą, jus dar varo į priekį?

- Be abejo, šeima, turiu dvi mažas mergytes. Jeigu aš keliuosi ne į darbą, tai keliuosi dėl to, kad jos pirmiau atsikelia ir man neleidžia miegoti. Jos ir varo. Vaikams bandai sukurti ir parodyti gražų pasaulį ir tikiesi, kad viskas joms bus gerai, o kad joms būtų gerai, turi padėti kažkiek tam pasauliui, kad vaikams jame būtų saugu.

- Labai gražiai atrodote ekrane. Kas jus rengia eteriui?

- Turime stilistę, kuri parenka sukneles - aš turiu atrinktų drabužių savo spintą. Kiekvieną dieną atėjusi į darbą atsidarau spintą ir pagal nuotaiką nusprendžiu, ką norėčiau vilkėti.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis