respublika.lt

K.Masiulytės-Paliulienės prancūziškas dvelksmas Lietuvoje

(0)
Publikuota: 2016 gegužės 29 16:04:21, Greta ALIŠAUSKAITĖ
×
nuotr. 6 nuotr.
Karolina Masiulytė-Paliulienė. Stasio Žumbio nuotr.

Žymaus lietuvių knygnešio Juozo Masiulio vaikaitė, aktorė ir režisierė Karolina Masiulytė-Paliulienė (67) gegužės pradžioje Vilniuje pristatė jau ketvirtąjį lietuvių ir prancūzų kalbas sujungiantį spektaklį. Lietuvoje su vyru verslininku Arūnu Paliuliu ir dukra Lina nuo 1994 metų gyvenanti K.Masiulytė-Paliulienė rūpinasi lietuvių kultūriniu gyvenimu. Artimą ryšį su knygomis išlaikiusi režisierė su šeima įkūrė penkis knygynus Lietuvoje. „Laisvalaikiui“ ji pasakojo, kodėl išvyko iš Prancūzijos, kokia Lietuva ją pasitiko ir kokį lietuvių kultūrinį skonį pastebėjo per daugiau nei du dešimtmečius gyvenimo Lietuvoje.

 

- Gimėte Prancūzijoje ir prieš grįždama į Lietuvą, jau buvote sėkminga aktorė, sukūrusi šeimą. Kas paskatino grįžti į gimtą tėvų žemę?

- Grįžti į Lietuvą nusprendėme kartu su vyru, nes abu jautėme trauką savo šaknims. Iš pradžių norėjome tik metus gyventi, bet vėliau nusprendėme, kad liksime visam laikui. Visą gyvenimą girdėjau šeimoje kalbant apie Lietuvą, augau apsupta patriotinių idėjų, dalyvaudavome Lietuvai aktualiuose minėjimuose, mačiau jos virsmą į laisvą šalį. Dėl to buvo smagu ir gera grįžti į laisvą valstybę. Buvo laikotarpis, kai lietuviai dar tik pradėjo keliauti į Europą. Kai tik atvažiavome, man iškart norėjosi kurti. Buvau sukūrusi keturis kūrinius, kad vaidintų lietuviai ir prancūzai. Bet atėjusi į teatrą supratau, jog reikia būti žinomam ir įveikti nemažai struktūrų, taisyklių, kad patektum į teatrą. O aš buvau iš laisvo pasaulio atėjusi. (Šypsosi.) Be to, koją kišo ir kalbos nemokėjimas. Tą kartą jaučiau nusivylimą ir supratau - reikia būti pripažintam, kad būtų lengviau savo idėjas įgyvendinti. Bet tada susikoncentravome į Juozo Masiulio knygyną Panevėžyje ir įkūrėme dar tris, buvo labai įdomus užsiėmimas, daug jėgų ir darbo įdėjome.

- O kaip jūsų aktorės karjera virto režisierės darbu Lietuvoje?


- Iš tikrųjų režisierės karjera ir kelias prasidėjo netikėtai, net atsitiktinai. Frankofonų asociacijos pirmininkė Gintarė Grambaitė norėjo sukurti teatro grupę ir buvo pasikvietusi prancūzą aktorių, kad jis režisuotų išrinktą kūrinį. Aš buvau pakviesta kaip patariantis asmuo, galintis pasidalinti patirtimi, mintimis, patarti. Tačiau staiga dingo režisierius, nes pagal sutartį turėjo išvažiuoti į Prancūziją, tada manęs paprašė perimti jo atsakomybę ir darbą. Taip ir prasidėjo mano režisavimo darbai ir jau po metų statėme kitą spektaklį. Mūsų spektakliuose susipina ne tik vaidinimas, bet ir šokiai (choreografiją režisuoja Gabrielė Štrimaitė), dainos prancūzų kalba. Iš pradžių, aišku, turiu pripažinti, bijojau savo kūrinius rodyti tikriems profesionalams. Bet dabar jie ateina palaikyti, pažiūrėti. Stengiuosi visiems parodyti, jog neprofesionalai labai daug dirba ir stengiasi, kad nebūtų padaryta mėgėjiškai, o kuo įmanoma geriau. Mano aktoriai niekuomet nepraranda entuziazmo, visada nori tobulėti, kūrybinis procesas niekuomet nesustoja...

- Kokia ta muzikinė komedija „Šešios valandos prie stalo“, kurios premjera Vilniuje buvo parodyta visai neseniai, gegužės 15 d.? Koks lietuvių skonis ir ko labiausiai trūksta?

- Šios komedijos kūrimo procesas buvo labai įdomus, nes turėjome tik idėją, užuominas. Visi improvizavo, atsinešė savo susikurtą personažą, ir tik tada kūrėme pradžią bei pabaigą. Man idėja kilo tada, kai iš tiesų Lietuvoje prie stalo kartais tekdavo praleisti ir šešias valandas. Galvodavau, kaip taip įmanoma, jeigu nedainuojama, nešokama, numirti galima, juk organizmas sustoja. (Šypsosi.) Taigi ši komedija ir turi nemažai linksmų, pamąstyti verčiančių pastebėjimų. Vis dėlto žiūrovams paliekama laisvė pasirinkti, kas, jų manymu, gyvenime yra svarbiausias dalykas, galbūt vieniems tai pinigai. Lietuvių mene, manau, trūksta komedijos, lengvumo, atsipalaidavimo, tai aš jiems stengiuosi ir pasiūlyti. Nes dar būdama Prancūzijoje dirbau su mūsų 25 žmonių trupe ir kurdavome televizijos laidą „Le petit Théâtre de Philippe Bouvard“, kurią rodėme kiekvieną dieną, prieš žinias. Ji buvo panaši į „Dviračio šou“ - humoristinė kasdienių įvykių apžvalga, tik mažiau politikos ir daugiau kasdienių gyvenimo situacijų. Vilniuje šį spektaklį žiūrėjo pilna salė žmonių, vadinasi, prieš eidami jie žinojo, ką matys, ir tuo jau buvo susidomėję. Mano manymu, lietuviai, ypač vilniečiai, turi labai daug galimybių kultūringai leisti laisvalaikį, nes tikrai didelė renginių, švenčių ir pasirodymų gausa mieste.

- Jūsų senelis Juozas Masiulis buvo knygnešys. Ar pati turite pomėgį knygoms? Kaip manote, ar žmonės mažiau skaito?

- Net galėčiau pasakyti, kad mano šeima buvo knygnešiai iš Vakarų, nes siųsdavo knygas į Panevėžį Juozui Miltiniui. Be to, prieš ateidama dirbti į televiziją, daug susidūriau su prancūzų literatūros klasikais. Mano mokymas Dramos mokykloje buvo klasikinis. Mus rengdavo vaidinti klasikus: Moljerą, Kornelį, Rasiną, Marivo. Dėl to gerai išmanau septynioliktojo amžiaus literatūrą, jai būdingą kalbą, tai itin praverčia verčiant Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“ į prancūzų kalbą. Visada buvau artima su knygomis. Drįsiu pasakyti, kad Panevėžyje šis knygynas yra vienas iš kultūros židinių. Būdama knygyne, labai mėgstu stebėti per pietų pertrauką atėjusius žmones, kurie ieško naujų knygų, dalinasi mintimis, idėjomis. Labai gera būti ten, kur, atrodo, tau už nugaros yra visi atsakymai. Be to, manau, kad visoje Europoje žmonės daugiau skaito ir apskritai kūrinių daugiau rašoma ir leidžiama, tik viskas labiau persikėlę į virtualią erdvę, internetą. Dėl to reikia ieškoti būdų, kaip prisitaikyti. Bet manau, kad tikrai nėra pavojaus, jog knygos dings iš lentynų ir taps nereikalingos.

- Kuo skiriasi lietuviai nuo prancūzų?

- Dažnai sakoma, kad žmonių būdui įtakos turi klimatas. Manau, tai tik viena iš priežasčių, kodėl lietuviai yra santūresni. Bet kalbant apie nuoširdumą ir atvirumą - pirmenybė tikrai lietuviams. Visada į Lietuvą atvykusiems prancūzams sakau: jeigu turėsite draugą iš Lietuvos, jis bus visam gyvenimui. (Šypsosi.) Nes jie rašo, vertina ir siekia tęstinumo. Kita savybė, būdinga labiau prancūzams, - analizavimas ir komentavimas. Jie nuo vaikystės mokykloje mokomi išsakyti savo nuomonę, vertinti, komentuoti. Pavyzdžiui, jau darželinukai vedami į Luvrą ir po apsilankymo jame klausiami, kokių įspūdžių parsinešė. Lietuvoje tik dabar raginama kalbėti, skatinama reikšti nuomonę ir jausmus. Dėl to dažnai dar stebiuosi, kaip bendrauja lietuviai vaikinai su merginomis, kokie jų santykiai, kai jie nebuvo mokyti kalbėti apie savo jausmus. Žinoma, dabar situacija keičiasi.

- Kokių planų turite? Ar pavyksta rasti laiko poilsiui?

- Šiemet buvo trys intensyvūs darbai, būtų gerai atsipūsti. (Šypsosi). Jau dvejus metus dirbu su K.Donelaičio kūrinio vertimu ir iki liepos mėnesio jau turėsiu atiduoti. Taip pat šiemet turėtume išleisti mano dėdės diplomato Eduardo Turausko monografijos knygą. Nors J.Masiulio knygynas yra mano pirmenybė, negaliu gyventi ko nors nesukūrusi. O kai tik turiu laisvo laiko, kaip tikra lietuvė mėgstu jį praleisti gamtoje, ypač Nidoje, stebėti paukščius. Pastebėjau, kad lietuviams labai reikalinga gamta ir jie ten eina vos pagerėjus orams pasisemti energijos, pailsėti.


Gimimo data:
1949 03 04.

Įkvėpimo šaltinis: laisvės pojūtis.

Mylimiausia vieta Lietuvoje: Nida.

Pastatyti spektakliai:
„6 rue Chantereine“ („Šanterenė gatvė 6“), „6 heures à table“ („6 valandos prie stalo“), „Madame Ka“ („Ponia Ka“), „Ça c'est Paris“(„Štai čia Paryžius“).

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s