Klausyti savo širdies ir instinktųnuotraukos

2018 rugpjūčio mėn. 30 d. 09:30:11 Perskaitė 439

Pasak pačios Šeron Stoun (Sharon Stone), dabartinis laikotarpis yra bene geriausias jos nelengvame gyvenime. Po pertraukos ji vėl filmuojasi kine ir televizijoje, o savo 60-ąjį gimtadienį aktorė praleido paplūdimyje su jaunu širdies draugu, už kurio, kaip kalbama, ruošiasi tekėti. Trumpai tariant, ji vis tokia pati. Taip - kaip ir anksčiau, sekso simbolis!


- Šeron, papasakokite apie savo 60-ąjį gimtadienį.

- O, tai buvo nuostabiausias gimtadienis mano gyvenime! Berniukai su savo krikštatėviais surengė man fantastišką šventę, o kitą dieną geriausia draugė organizavo mergaičių vakarėlį, kurio pasekmė - baisios pagirios ryte! (Juokiasi.) O paskui išvykau į Majamį, į paplūdimį su savo draugu. Reikėjo juk pailsėti. Jei rimtai, baiminausi, kad tas skaičius - 60! - gerokai trenks man per galvą, panašiai, kaip važiuotum Malholando keliu ir staigiame posūkyje mašina nulėktų prie pat skardžio krašto ir atsidurtum po akmenų krūva. Bet, regis, minkštai nusileidau švelnumo ir meilės lauke... Meilė. Tiek meilės mano gyvenime...

- Mažiau kaip prieš metus sakėte, kad ne itin tikite meile, jos neieškote ir esate pernelyg užsiėmusi, kad lakstytumėte į pasimatymus...

- Teisingai. Aš ir dabar netikiu, kad meilę galima susirasti. Meilė - tai magija, burtai ir būtent taip stebuklingai ji atsiranda gyvenime. Ne tiek jau daug vyrų yra pasirengę susitikinėti su trijų berniukų mama. Juk tai reiškia, kad „pagal pjesės scenarijų“ mylimajam teks tapti tėtuku. Panašios mintys ir privertė mane sąmoningai pasitraukti iš „meilės sporto“. Pagaliau pradėjau gauti tikrą meilę ir rūpestį iš šeimos ir draugų. Dabar tikiuosi, kad stebuklas vis dėlto įvyko.

- Jūsų gyvenime ir anksčiau buvo laikotarpis, kai po beprotiškos sėkmės nustojote filmuotis...


- Taip, po to, kai 2001 m. vos nenumiriau. Po baisaus insulto (devynias dienas buvau komos būsenos) per stebuklą išsikapsčiau. Dvejus metus vėl mokiausi vaikščioti, kalbėti, rašyti. Užsiėmiau labdara, filmavimasis man nerūpėjo. Per keletą metų permąsčiau savo santykį su kinu ir savo vietą jame.

- Tada ant jūsų rankų buvo šešerių Roanas, metukų Lerdas ir vos gimęs Kvinas...


- Taip, bet vyresnėlį įsisūnijome dar su vyru Filu Bronsteinu (Phil Bronstein), ir jis po skyrybų 2004 m. sugebėjo išsireikalauti Roano globos teises. Paskui jau pati įsivaikinau Lerdą ir Kviną. O Roanas atvažiuodavo pas mane kartą per mėnesį, mes likome šeima, nors jis mokėsi ir gyveno San Fransiske. Taip, prisipažįstu, man buvo nelengva grįžti į darbą. Toli gražu ne visos durys prieš mane atsiverdavo taip lengvai, kaip būtų galima pagalvoti. Ir jau tikrai mažai kas mane pamatęs jas prilaikydavo ir praleisdavo pirmą.

- Neseniai Stiveno Soderbergo (Steven Soderbergh) mini seriale „Mozaika“ suvaidinote pagrindinį vaidmenį ir iškart vėl tapote žvaigžde. Scenarijus buvo parašytas specialiai jums. Ir vis dėlto tai televizija - ar toks faktas netrikdė didžiojo kino žvaigždės?


- Kai tave kviečia genialusis Stivenas Soderbergas, svarstyti nėra prasmės. Man buvo pasakyta, kad neturėsiu ne tik savo vagonėlio, bet ir kėdės su savo vardu! Aš esu geras kareivis. Kad tik atsirastų narsus generolas, ir viskas bus puiku. Kai generolas sumautas, o man, deja, teko susidurti ir su tokiais, tai matyti iškart...

- Kaip vertinate aktorių judėjimą, nukreiptą prieš tuos, kas kino industrijoje naudojasi savo padėtimi ir seksualiai priekabiauja?

- Mane neseniai prajuokino vienas pokalbių šou vedėjas, kuo rimčiausiai pasiteiravęs, ar kada nors niekas nebandė prie manęs priekabiauti. Juokiausi iki ašarų ir negalėjau sustoti. Dieve mano! Aš į šį verslą atėjau prieš 40 metų! Buvęs modelis, blondinė! Be ryšių ir paramos! Aš mačiau visko! Argi tai nėra akivaizdu? Todėl aš, aišku, žaviuosi aktorėmis, kurios nepabijojo pradėti kampaniją prieš šias visas nesąmones. Iki šiol būdavo taip: visi žinojo, kas su kuo miegojo, su kieno vyru ir kieno meilužiu, ar tai vyko tuo pačiu metu ir su ta, ir su ta, ir panašiai. O dabar galime atvirai pasikalbėti apie problemas, galų gale atvirai užjausti! Dar neseniai to daryti kategoriškai nebuvo galima! Dėl mano aštraus liežuvio ir nepriklausomo charakterio būdavau vis perspėjama: „Nedaryk to. Nesakyk to. Tas žmogus pavydės, jie susivienys prieš tave, turėsi nemalonumų“. Visa tai klestėte klestėjo! Bet džinas iš butelio išleistas ir dabar jo ten nebegrąžinsi. Manau, vyrai turi išmokti viešai atsiprašyti. Aš esu pasirengusi priimti jų atsiprašymus, jeigu atsiprašoma su derama pagarba, ir pasirengusi gerbti tų vyrų drąsą. Bet visiškai nenoriu dėl dabartinių permainų netekti flirto, grožio ir žavesio. Asmeniškai aš, pavyzdžiui, įnirtingai flirtuoju su 80-mečiu sporto inventoriaus sargu ten, kur žaidžiu golfą. Ir žinau, kad tas flirtas pakelia jam nuotaiką visai dienai! Negalima pamiršti, kiek daug džiaugsmo mūsų gyvenimui suteikia tie žaidimai.

- Jūs tikrai unikali: perėjote ugnį ir vandenį ir išlikote savimi...

- Tiesiog aš pagaliau atradau save. Patikėkite, kai dar gyvenau su tėvais, broliais ir seserimi Pensilvanijoje, man į galvą neateidavo, kad esu graži. Laimėjusi modelių konkursą, aš gėdijausi rando ant kaklo - dar paauglystėje nukritau nuo arklio. Ir tik padedama filmo „Esminis instinktas“ kostiumų dailininkės Elen Miroinik išmokau tinkamai rengtis. Kai pamačiau save ekrane, nepatikėjau savo akimis. Nejaugi tai aš? Tas filmas, aišku, turėjo milžiniškos reikšmės mano gyvenimui... Polas Verhovenas (Paul Verhoeven), „Esminio instinkto“ režisierius, pirmiausia man pareiškė, kad manęs studijoje „niekas nenori“. Turėjau įrodyti savo patrauklumą. Ir aš uždusinau savyje „viščiuką“, bijojusį visų ir visko pasaulyje. Išsivadavau iš troškimo visiems įtikti ir patikti. Tą pamoką išmokau ir asmeniniame gyvenime. Reikia maksimaliai išlikti savimi, visa kita - tik prasimanymai, pasakos, miglos pūtimas...

- Atrodote neįtikėtinai. Turite grožio paslapčių?


- Pavyzdžiui, pati kerpuosi (juokiasi). Vienas prancūzų kirpėjas išmokė. Sukeli visus plaukus aukštyn ir pakerpi galus. Kartais, kai vis dėlto kerpuosi salone, stilistai skundžiasi: „Kas jums šitai padarė?“ (juokiasi). Nevalgau perdirbtų produktų, tokių kaip dešros, dešrelės. Negeriu kavos ir kitų gėrimų su kofeinu. Labai retai vartoju alkoholį arba gazuotus gėrimus. Bet valgau mėsą ir juodąjį šokoladą. Kas dar? Pilatesas. Namuose turiu visus treniruoklius, į salę vaikštau tik kai kada, kai užeina ūpas. Skambant muzikai galiu šokti iki visiško iškvaišimo, tiksliau, smegenų išsivalymo. Skamba banaliai, bet tikiu: visas grožis yra mūsų viduje. Būtent todėl yra gerai laikytis kokios nors jums tinkamos filosofijos, kad išlaikytum pusiausvyrą. Man tai yra budizmas. Kas dėl plastinės chirurgijos ir visų tų begalinių „reikia- nereikia“, manau, kad jeigu norisi palyginti raukšles - lyginkite. Norite susileisti botokso - leiskitės. Nors paversti save panašia į karpį yra neteisinga: pageidautina išlikti panašiai į žmogišką būtybę (juokiasi). Bet tai mano nuomonė ir niekas neprivalo į ją atsižvelgti. Tai jūsų veidas, jūsų kūnas, jums ir spręsti. Dar mėgstu garinę pirtį.

- Ar tiesa, kad puikiai nusimanote apie dizainą?

- Tiesiog labai myliu savo namą. Man teko jį nusipirkti 1992 m., ekranuose pasirodžius „Esminiam instinktui“. Nesitikėjau, kad dėl manęs kils tokia beprotybė. Minios pamišusių gerbėjų bandė įsibrauti į tuometį kuklų mano būstą. Policijai teko budėti visą parą. Ir kartą policijos mašina buvau slapta pervežta į viešbutį, man buvo liepta skubiai susirasti namą su vartais, tvora, saugoma teritorija, su saugumo įranga. Tai ir nusipirkau šią vilą, jai jau 25 metai. O kai sumaniau ją rekonstruoti europietiškos pilaitės stiliumi, pasikviečiau senovinės pilių architektūros specialistą. Visos architektūrinės detalės čia parinktos taip, kad sukurtų senovės pojūtį.

- Ar yra kas nors, dėl ko labiausiai gailitės?

- Norėčiau turėti daugiau vaikų. Deja, pati negalėjau išnešioti nė vieno, visų netekdavau... Paskui, vykstant skyrybų procesui, turėjau galimybę įsivaikinti ketvertuką. Bet advokatas mane įtikino, kad dėl to tikriausiai neteksiu sūnaus globos teisių. Aš labai išgyvenau. Juk puikiai supratau, kad norinčiųjų priimti keturis mažylius atsiras mažai. Aš baisiai pykstu ant savęs ir gailiuosi, kad pasidaviau advokato įkalbinėjimams. Taip, vėliau įsisūnijau du mažylius, bet vis tiek manau, kad padariau baisią klaidą. Noriu pasakyti: elkitės taip, kaip atrodo teisinga jums. Niekas vis tiek nežino, kas bus ir kaip pasisuks gyvenimas. Todėl visiems rekomenduoju visada klausyti tik savo širdies, savo instinktų ir tiesiog judėti pirmyn.

Parengta pagal užsienio spaudą





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net