respublika.lt

Justinas Lingys - apie moteris vyrų šešėliuose

(0)
Publikuota: 2013 rugpjūčio 25 08:01:16, Giedrė MILKEVIČIŪTĖ, "Respublikos" žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Justinas Lingys - apie moteris vyrų šešėliuose

Kelių meninių ir daugybės dokumentinių filmų režisierių Justiną Lingį vasarą Vilniuje užtikti nėra paprasta. Mat jis kartu su kūrybine grupe važinėja po Lietuvą, kaip sakoma, skersai ir išilgai. Tų kelionių tikslas - įamžinti kuo daugiau vietovių, archyvinių dokumentų, nuotraukų, gyvų žmonių pasakojimų apie XIX-XX a. pirmoje pusėje daug Lietuvai nuveikusias moteris, kurių nuopelnai dažniausiai lieka vyrų šešėlyje.

Pasirinkimas

Norėdamas užpildyti kai kurias mūsų istorinės atminties spragas, J.Lingys kuria dokumentinių filmų ciklą, kuris vadinsis „Moterys vyrų šešėliuose“. Pirmieji keturi filmai skirti: lietuviškąja Žana d’Ark vadinamai 1931 m. sukilimo dalyvei, kapitonei Emilijai Pliaterytei (1806-1831); diplomatei ir Eltos telegramų agentūros 1920-1924 m. vadovei Magdalenai Avietėnaitei (1892-1984); visuomenės veikėjai, spaudos laisvės gynėjai, knygnešei Felicijai Bortkevičienei (1873-1945) ir Lietuvos partizanų fotografei Gražinai Pigagaitei (g.1927).

Pernai už dokumentinį filmą apie Joną Basanavičių pelnęs Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premiją, kūrėjas vėl pasirinko istorinę sritį. Kodėl? Ar nesinori jam sukurti kokio nors meninio filmo apie vieną ar kitą istorinę asmenybę ar kurį nors reikšmingą įvykį?

„Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nesinori sukurti meninio filmo, tačiau ir dokumentinis kino filmas turi savo pranašumų, - tvirtina Justinas. - Vaidybinis filmas gal ir įdomesnis, žiūrovų labiau vertinamas, ypač jeigu jame kruopščiai, nesuromantintai atkuriami įvykiai ir vaidina žymūs mūsų aktoriai, bet kai praeina daugiau laiko, jo svoris lyg ir mažėja, o štai dokumentikos įdomumas ir vertė didėja. Kad ir tai, kokių įdomių dalykų apie savo tetą mums pasakojo M.Avietėnaitės dukterėčia Valentina Gustainytė, po kiek laiko įgaus aukso vertę, o štai, pavyzdžiui, istorinis faktas, kad ir įtaigiai aktoriaus suvaidintas, liks mūsų sąmonėje kaip meninė interpretacija“.

Kuo patį ciklo kūrėją nustebino jo pasirinktos asmenybės? „Pirmiausia besąlygiška meile savo Tėvynei, kai dėl veiklos ir užsibrėžto gyvenimo tikslo neretai aukojama žmogiškoji meilė. Taip pat žavi jų drąsa, energija. Apie E.Pliaterytę iš istorijos vadovėlių ir neseniai išleistos knygos žinome daugiausia. Man regis, svarbu buvo įamžinti žinomo Dzūkijos fotografo Luko Pigagos dukros Gražinos, kuri fotografavo pasipriešinimo sovietmečio režimui dalyvius partizanus, gyvą žodį. Tada juk ji rizikavo savo gyvybe, o dabar, kai ją filmavome, garbaus amžiaus moteris juokėsi ir sakė: „Kitaip ir negalėjo būti“.

M.Avietėnaitė dėl Lietuvos paaukojo meilę


„Mane labai sužavėjo M.Avietėnaitės biografiniai faktai, kuriais remiantis tikriausiai galėtų išeiti ir meninis filmas. Prieškario Lietuvoje ji buvo bene vienintelė moteris, ėjusi tokias aukštas pareigas valstybės aparate. Tik ar buvo ji laiminga, atsisakiusi asmeninės laimės? Šią mintį iškelsime ir filme apie ją, - akcentavo režisierius. - Tikra intelektualė, apdovanota neeiliniu protu, dvasiniu ir fiziniu grožiu. Ši moteris patyrė neeilinių likimo vingių ir išbandymų. Jau vien jos meilė, kurią paaukojo dėl savo veiklos Lietuvoje, verta įamžinimo. Daili ilgakasė lietuvaitė studijuodama Ženevoje sutiko savo gyvenimo meilę - aristokratą iš Rumunijos Michaelį Serbaną de Černesti (Cernesti). Jiedu kūrė bendrus planus, bet likimas nusprendė kitaip. 1914-ųjų vasaros pradžioje Magdalena su universiteto diplomu grįžo namo, o jau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas išskyrė mylimuosius“.

1897 m. į Amerikos Vusterio miestą (netoli Bostono) emigravusio ūkininko nuo Kalvarijos Adomo Avietėno vyresnioji dukra su pagyrimu baigė mokyklą, tad tėvai ryžosi užstatyti nekilnojamąjį turtą, kad ji galėtų studijuoti viename prestižiškiausių pasaulyje Ženevos universitete. Mergina pasirinko studijuoti literatūrą ir filosofiją. Po studijų sugrįžusi į Vusterį, Magdalena ėmėsi veiklos, tapo lietuviško savaitraščio „Amerikos lietuvis“ redaktore. Leidinio reikalai pastebimai pagerėjo. Ji pati rašė nemažai straipsnių iš politikos, istorijos, išleido dvi istorines knygas, parašė anglų, vokiečių, prancūzų kalbos vadovėlius, knygą moterims apie namų ruošą, išspausdino anglų kalba leidinį apie Lietuvą.

1919 metų pabaigoje, kai prezidentas Antanas Smetona kreipėsi į JAV lietuvius, prašydamas remti valstybingumo kūrimą, į jį atsiliepė ir M.Avietėnaitė, kuriai tėvai įskiepijo meilę Lietuvai, tautiškumo jausmą. Lietuvoje ji paliko ryškų pėdsaką tiek spaudoje, tiek ir diplomatinėje tarnyboje. Ypač sudėtinga moteriai buvo 1924-1926 metais vadovauti Lietuvos telegramų agentūrai ELTA, kuriai pirmasis vadovavo filosofijos daktaras Juozas Eretas, o vėliau - Matas Šalčius ir Mikas Bagdonas. Trūko techninių priemonių, kvalifikuotų žmonių. Didžiausias darbo krūvis tekdavo jai pačiai, nes ji laisvai mokėjo anglų, vokiečių, prancūzų kalbas, turėjo didžiausią žurnalistinio darbo patirtį.

Dokumentiniame kino filme įamžinta nuotrauka, kurioje 1924 metais Berne (Šveicarijoje) vykusioje tarptautinėje Europos telegramų agentūrų konferencijoje tarp trisdešimt trijų dalyvių buvo vienintelė moteris - Lietuvos telegramų agentūros ELTA vedėja M.Avietėnaitė. 1926-aisiais ji buvo paskirta vadovauti naujam Užsienio reikalų ministerijos padaliniui - Spaudos biurui, kuris turėjo teikti užsienio valstybėms informaciją apie Lietuvos politinį ir kultūrinį gyvenimą, rengti parodas. Jos pastangomis Lietuva dalyvavo prestižinėse parodose Barselonoje, Lježe, Stokholme, Kopenhagoje, Geteborge, Čikagoje, o ypač aukštų įvertinimų sulaukta 1937-aisiais pasaulinėje parodoje „Meno ir technikos vieta šiuolaikiniame pasaulyje“, vykusioje Paryžiuje. Po 1939-aisiais Niujorke vykusios pasaulinės parodos veikliai lietuvaitei Niujorko miesto burmistras įteikė aukso medalį ir suteikė Niujorko miesto pilietės garbės vardą. Už veiklą ir nuopelnus M.Avietėnaitė apdovanota Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių apdovanojimais.

Įvairiapusė asmenybė

Tai faktai apie veiklą, tačiau filmo kūrėjams rūpi parodyti Magdaleną kaip įvairiapusių kultūrinių interesų asmenybę, nes ji priklausė Lietuvos istorijos, knygos mėgėjų draugijoms, vadovavo Lietuvos skautų sąjungai, Lietuvos kanklininkų draugijai. Ji mėgo muziką, teatrą, buvo rūpestinga duktė, rėmė sesers Izabelės Gustainienės dainavimo studijas, buvo abejinga prabangai ir turtams. O pats brangiausias jos turtas, pasak Šakių rajone gyvenančios jos dukterėčios Valentinos, buvo knygos, kurių lentynomis buvo apstatytos visos kambarių sienos. Dalį jų paėmė Kauno viešoji biblioteka. Tik teko iškirpti titulinius knygų puslapių kampus, kuriuose buvo jų savininkės ekslibrisai.

Dar vienas šios neeilinės moters bruožas - drąsa. Pirmomis 1940 metų birželio dienomis, kai dalis valstybės vyrų bejėgiškai susitaikė su tragiška valstybės ir tautos lemtimi, Magdalena su kolege išnešė iš Užsienio reikalų ministerijos slaptas bylas. Tik jos pastangomis SSRS nenusavino Lietuvos aukso atsargų. Lietuvai praradus nepriklausomybę, JAV įšaldė Lietuvos aukso atsargas. Justo Paleckio Vyriausybė pareiškė protestą ir pareikalavo atiduoti auksą Sovietų Sąjungai.

Frontui priartėjus, M.Avietėnaitė pasitraukė iš Lietuvos, antraip tikriausiai jos būtų laukusi tremtis. Visas karo pabėgėlės turtas tilpo vienoje kuprinėje. Iš Paryžiaus M.Avietėnaitė ir iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten ji įsitraukė į VLIK veiklą, dirbo Detroito universiteto bibliotekoje, vėliau dėstė sociologiją. Visą savo gyvenimą degusi meilės Lietuvai liepsna, emigrantė užgeso tarsi žvakė. Tai simbolizuoja ir Putnamo vienuolyno kapinaitėse stovintis kuklus paminklas.

 

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s