respublika.lt

2017 lapkričio 24, penktadienis

Indros Dovydėnaitės megztos istorijosnuotraukos

2017 lapkričio mėn. 11 d. 18:00:17
Eimantė JURŠĖNAITĖ

Megzti drabužiai yra vizitinė dizainerės Indros Dovydėnaitės kortelė. Tačiau jai mezgimas yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas - megzdama ji nusiramina ir įvairiais raštais papasakoja apie savo išgyvenimus, dalinasi prisiminimais, o šiemet įmezgė ir šiltus linkėjimus savo kūrybos gerbėjoms. Ko trūksta moterims Indra iškart pastebi, tačiau nevadina to nei ypatingais gebėjimais, nei moteriška nuojauta, veikiau gyvenimiška patirtimi pažinti žmones.

 

- Kai už lango dargana ir pirmosios snaigės, rodos, nieko nėra geriau už puodelį šiltos arbatos ir jaukius megztus drabužius. Ar vėstant orams sulauki daugiau klienčių?

- Tai mano kolekcijos, darbų metas, laikas, kai žmonės nori ir puoštis, ir sušilti. Galbūt todėl jau tiek metų savo kolekcijas ir pristatau būtent rudenį. Tačiau vasara man taip pat būna labai darbinga, ypač antroji jos pusė. Atšilus orams su šeima visada vykstame į pajūrį. Šiemet, galima sakyti, sugadinau šeimos atostogas. Kadangi mano kolekcija yra labai šviesi, balta, negalėjau su savimi pasiimti mezginių, kad neištepčiau, nesugadinčiau. Visą atostogų savaitę burbėjau, kad negaliu atsipalaiduoti, laukia darbai... Kai kitą kartą važiavome prie jūros, jau pasiėmiau 3 mezginius, kad galėčiau ramiai dirbti.

- Atrodo, kad mezgimas nėra tik tavo darbas...

- Man tai pats geriausias nusiraminimo būdas. Iš prigimties esu choleriška, o mezgimas mane gerai nuteikia, padeda nurimti, pamiršti stresą ir susidėlioti mintis. Kai esu su mezginiu rankose ateina vidinė ramybė. Megzdama po ranka visada turiu popieriaus lapą, kuriame planuojuosi darbus. O kai mintys tvarkingai sugula, įsijungiu ir mėgstamą serialą. Juokaujame, kad mūsų šeimoje yra šventi mamos sekmadieniai. Aš mezgu ir žiūriu detektyvinį serialą „Puaro“, nesvarbu, kad esu mačiusi visas serijas. Kai žinai atomazgą, žiūrėti dar įdomiau, tada gali atkreipti dėmesį į įvairias smulkmenas. Tai – mano laikas. Kartais, jei suplanuojame sekmadienį nueiti į kiną, renkamės kino seansą, kuris prasideda tada, kai baigiasi mano laikas, šeima susiruošusi, papietavusi.

Kai vyras Dovas ir šešiametė dukra Frida taip gerbia tavo laiką, poilsį, galbūt nekyla noras pabūti vienai... Turbūt kartais kiekvienam prireikia trumpam pabėgti ir pabūti vienam. Pamenu, prieš keletą metų auginau dvejų dukrelę ir buvau įsisukusi į daugybę veiklų. Tai buvo ganėtinai sunkus laikas. Tada vyras man pasakė nusipirkti kelialapį į Druskininkus ir išvykti pailsėti be šeimos. Skeptiškai vertinau jo mintį, tačiau išvažiavau. Ir man labai patiko, puikiai pailsėjau. Manau, tokie atitrūkimai reikalingi visiems. Vis dėlto man pačios smagiausios atostogos - su šeima. Kai vienas kitą gerai pažįsti, pirmas dienas gali tylėti, gali užsiimti savom veiklom, tačiau širdy ramu, kad visi esame kartu. Atsimenu, kai dukrai buvo treji, su vyru buvome mėnesiui išvykę į Ameriką. Visą laiką galvojau apie ją ir liūdėjau, kad nepasiėmėme jos drauge... Supratau, kad šeima turi savo laiką planuoti taip, kad ir dirbtų, ir atostogautų kartu. Tai vienas svarbiausių dalykų, kurių išmokau iš savo tėvų.

- Kokių dar turite šeimos tradicijų?

- Vasarą visuomet važiuojame prie jūros į Klaipėdą, kur jau turime savą aplinką, draugus ir puikiai leidžiame laiką. Net dukra sakė, kad mieliau visą vasarą leistų prie jūros, nei turėtų pilną kambarį žaislų. (Juokiasi.) Žiemą visuomet išsiruošiame pailsėti į Druskininkus, ten sava atmosfera, kiti draugai. Jau ir Frida įprato, nuvykusi į viešbutį, visada pirmiausia paklausia, kur jos chalatas. (Šypsosi.) Kol chalato nėra, jai neramu – vaikui reikia rutinos, žinoti, kas jos laukia. Tada pailsi ir ji, ir mes su vyru. Anksčiau buvome labiau pašėlę, galėdavome išvažiuoti į Indiją net nerezervavę viešbučio, dabar viskas kitaip. Vaikas išmokė savotiškos disciplinos.

- Vaikams disciplina, rutina suteikia ramybės ir saugumo jausmą, bet judu su vyru labai kūrybiški, ar ta rutina jūsų nevargina?

- Dukros ramybė mums kelia didelį džiaugsmą. Matyt, laikas bėgas, tad ir patys tampame ramesni, mažiau ekstremalūs, galbūt greičiau pavargstame. Šiemet pirmi metai, kai iškart po kolekcijos pristatymo išvykome savaitgaliui į Druskininkus. Dar nebuvo savaitgalio, kad tiek daug miegočiau. Netgi prie baseino buvau užsnūdusi . (Juokiasi.) Matyt, organizmui labai reikėjo poilsio.

- Dukra suteikė gyvenimui daugiau disciplinos. Kas dar pasikeitė tavo gyvenime?

- Su vaiku atsiranda ir dideli iššūkiai, kuriems galbūt nesi pasiruošęs. Iš šono gal atrodo, kad jei esi laisvas menininkas, gali planuoti savo laiką. Iš tiesų kūrėjai yra patys atsakingi už savo darbus, ligas, biuletenius, taip pat turi mokėti mokesčius. Mano rytas, kaip ir visų, prasideda 7 ryto, o darbo diena ne visada baigiasi 17 valandą. Kartais dirbu iki vidurnakčio. Atsiradus dukrai, savo laiką tenka derinti prie jos. Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas turėtų gražią vaikystę, puikius prisiminimus, ir mažiesiems labai reikia dėmesio, taip pat būtina mažajam skirti laiko, su juo žaisti, bendrauti. Vaiką reikia įpinti į šeimos gyvenimą.

- Atrodo, kad tau tai puikiai pavyksta. Laukdama kolekcijos pristatymo ji visuomet labai entuziastinga, o po jo skuba pasveikinti, apkabinti...

- Ji kitokia nei mes su Dovu, labai tiksli, analitiška. Juokais vadiname ją šeimos direktore. Pamenu, kai ji buvo mažytė, nenorėjome jos afišuoti spaudoje, per kolekcijų pristatymus stengdavomės, kad ji išvengtų žiniasklaidos dėmesio, tačiau supratau, kad tai ją veikiau liūdino. Kitais metais ji jau dirigavo man užkulisiuose ir net pasakė, kad nori pabūti modeliuku ir sukneles demonstruoti ant podiumo. Kolekcijoje „MemorY“ sukūriau vaikiškų drabužių ir jos norą išsipildžiau. Po to pristatymo ji pasakė, kad modeliu būti nebenori - mieliau sutiks svečius ir prižiūrės, kad viskas vyktų sklandžiai. Ji kasmet iškelia sau skirtingų tikslų. (Juokiasi.) Šiemet keli Dailės akademijos studentai mano studijoje atliko praktiką, Frida taip pat paprašė darbų. Daviau jai šiokios tokios veiklos ir ji puikiausiai viską atliko. Žinau, kad vieną dieną tai baigsis, bet kol ji nori, stengiuosi suteikti jai patogumą, įsileisti į savo aplinką, o ne draudimais įvaryti kompleksų. Supratau, kad neturiu hobio, mano darbas tapo mano ir kažkiek mano šeimos gyvenimo būdu. Jei mano dukra nori būti to dalimi, tegul.

- Menininkams dažnai sunku pasakyti, kas juos įkvepia ar kas apskritai yra įkvėpimas. Tačiau, rodos, visos tavo kolekcijos turi aiškią mintį ir konkretų įkvėpimo šaltinį. Visa tai ateina iš gyvenimiškos kasdienybės?

- Mane įkvepia tai, kas man yra aktualu, tai, apie ką galvoju, mano aplinka. Tai, ką pristatau savo kolekcijose, yra išgyventa, dvasinga. Prieš trejetą metų pristačiau kolekciją, įkvėptą pievų grožio ir sezoniškumo. Tuo metu nuomojausi studiją prie Žalgirio stadiono, kur vidury miesto plytėjo nuostabi pieva, tikra, nebanali, besisiejanti su skirtingais moters įvaizdžiais, jos išgyvenimais skirtingais metų laikais. Pernai pristačiau kolekciją „MemorY“, įkvėptą senų fotografijų. Tas buvo laikas, susijęs su savęs pažinimu, ieškojimais, prisiminimais apie šeimą, močiutę. Tai, apie ką galvoju, dažnai yra dalykai, kurie galbūt kelia nerimą, ir kol jų nematerializuoju, tarsi negaliu eiti toliau. Galiausiai šių metų kolekcija „Silob Mis“ kupina simbolių ir palinkėjimų klientėms. Mano manymu, pas mane ateina ne tuščios moterys, kurioms patinka mano filosofija, tai, kad drabužius matau kaip ne vienadienius, tinkamus ir šventei, ir kasdienybei papuošti. Tikiu, kad drabužis gali padėti pamiršti tam tikrus fizinius ar psichologinius kompleksus. Todėl labai dažnai paskutinio susitikimo su klientėmis metu jos mane apkabina ir nuoširdžiai padėkoja. Tai mano darbo įvertinimas – vadinasi, joms patiko ir mano kurtas drabužis, ir energija, kurią atiduodu su juo. Taip gimė mano kolekcija su palinkėjimais.

- Kaip trumpų susitikimų su moterimis metu pajusti, ką jos išgyvena, ko trokšta? Tai savotiška magija ar moteriška nuojauta?

- Tai labai paprasta. Net ir kalbėdama su moterimi telefonu girdi jos balsą, tembrą, mintis... Kai užmezgame abipusį ryšį, lengvai pajaučiu, ko moteriai reikia, matau, koks drabužis jai tiktų ir patiktų. Karjeros pradžioje dirbau stiliste ir man teko sutikti daugybę žmonių. Tuo metu stilisto specialybė nebuvo populiari, buvome vos keli. Taigi daug kas buvo nauja, daugelis dalykų vyko bandymų būdu. Galbūt ir žinomi žmonės tuo metu į stilistus žiūrėjo skeptiškai. Išmokau susitarti, pasiekti kompromiso, parodyti žmogui, kas jam tinka. Jausdavausi įvertinta, kai žmonės pagirdavo ir pripažindavo klydę. Man gražiausia žmogaus būdo savybė – gebėjimas atsiprašyti ir pripažinti klydus. Galiausiai supratau, kad įmanoma išmokti pažinti žmones. Pamenu, būdama Dailės akademijos studentė, turėjau parašyti projektą apie kokios nors parduotuvės asortimentą, aprašyti prekių ženklus, kuriais prekiaujama, kaip rengiami manekenai vitrinose ir panašiai. Daugumos parduotuvių savininkai atsisakė pagelbėti, tačiau galiausiai vieno tinklo direktorė leido surinkti projektui reikalingą medžiagą ir pasiūlė man darbą. Ji manimi patikėjo ir pasitikėjo. Galėjau derinti darbą ir studijas, tačiau vadovės niekada nenuvildavau. Kaip tokio trumpo susitikimo metu ji suprato, kad aš tinkamas žmogus? Manau, dirbdama tiesiog išmoko pažinti žmones...

- Paminėjai stilistės darbą. Ko dar jis tave išmokė?

- Tikiu, kad atsitiktinumų nebūna, gyvenimas nuveda tam tikra kryptimi, taip suteikdamas įvairios išminties. Mano gyvenime viskas vyko laipsniškai. Iš pradžių dirbau stiliste parduotuvėje, vėliau televizijoje ir žurnaluose. Buvo laikas, kai turėjau 7 darbus vienu metu. Kai pastojau, supratau, kad atėjo laikas permainoms. Dirbdama stiliste, sukaupiau labai daug patirties, buvo labai įdomu. Dizaineris yra kūrėjas, o stilistas dirba kaip atlikėjas. Dirbdama tokį darbą, susipažinau su daugybe žmonių, pamačiau, kiek ir kokių daiktų yra parduotuvėse, kad jie visiems prieinami, ir tai privertė susimąstyti, kaip sukurti kažką, kas patiktų, būtų įdomu žmonėms.

- Moterys dažnai taupo drabužius progoms, ypač tuos, kuriuos specialiai joms sukuria dizaineris...

- Čia prisimenu savo dukrą. Vaikai – švarus lapas, savotiškas atspindys. Dar būdama mažesnė ji aiškiai pasakė, kad merginos kelnių nenešioja. (Juokiasi.) Savo mažosios drabužių neskirstau į skirtų dėvėti mokykloje ar namuose ir neperrengiu, vos tik grįžta iš pamokų. Laikas greitai bėga ir tuos drabužėlius vaikas išauga. Tegul ji pasidžiaugia, pasimėgauja ir jei drabužis jai patinka, tegul išmoksta dėvėti ir pasaugoti. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie suaugusiuosius. Labai džiaugiuosi, kai mano klientė ateina dėvėdama savo drabužius ir su jais puikiai jaučiasi, o pasipuošusi mano kurta suknele pasijunta dar geriau. Nereikia galvoti, kad jei suknelė pūsta, ji skirta progai. Mano kūryboje viskas apgalvota, stengiuosi, kad kuriami drabužiai tiktų visiems figūrų tipams, skirtingiems metų laikams ir progoms.

- Neretai kalbi ir apie tvarią madą...

- Tai, ką kuriu, yra lėtoji mada, rankų darbas, nepavaldus laikui – net ištraukęs iš spintos 30 metų senumo megztą drabužį sakysi, kad jis atitinka naujausias tendencijas ir yra gražus. Jei pabosta, megztą drabužį gali padėti į spintą ir po kurio laiko vėl dėvėti kaip naują, gali atiduoti dukrai... Man tai yra vertybė. Man labai patinka klausyti istorijų vyresnių moterų, kurios negalėjo taip paprastai drabužių įsigyti ir eidavo pas siuvėją. Jos puikiai pamena tą ritualą, siuvėją, jos būdą ar net aplinką. Tai yra graži istorija. Šiais laikais per daug bereikšmių ir nereikalingų smulkmenų, o man norisi kurti istorijas, kurios tampa gyvenimo dalimi. Šiandien vartojimas yra begalinis...

- Tačiau kartais labai sunku susilaikyti ko nors neįsigijus...

- Ir tai taip pat nėra blogai. Tai reiškia, kad gyveni su emocija. Nuolatinis ir besaikis vartojimas yra blogai, tačiau kartais pasileisti plaukus netgi reikia. Įsigytas pyragėlis ir pora batų gali būti puikia terapija. Kartais ir man taip nutinka, tačiau kelionės ir prisiminimai apie tai, ką mačiau, jaučiau užkopusi į kalną ar nardydama man yra svarbiau...

- Nejaugi neturi kokios nors moteriškos silpnybės?

- Labai mėgstu batus. Labai stengiuosi valdytis, bet kartais nutrūkstu nuo grandinės. (Juokiasi.)

- Dažniausiai dėvi pačios kurtus drabužius?

- Jų norėčiau turėti daugiau. Kadangi kuriu rankų darbo drabužius, juos numegzti užtrunka. Pavyzdžiui, vienai suknelei reikia maždaug mėnesio. Todėl dažnai prioritetu tampa klientės. Net jei kurdama kolekciją nusprendžiu kokius nors drabužius pasilikti sau, dažnai klientės mane įtikina, kad joms jų reikia labiau. (Juokiasi.) Pastebiu, kad daugiau žmonių norėtų turėti mano kurtų drabužių, tačiau ne visi gali sau tai leisti, todėl naujoje kolekcijoje atsirado pora tiražuojamų drabužių. Norėjau, kad daugiau žmonių galėtų įsigyti mano drabužių, kad suprastų, jog tai nėra išskirtinės priežiūros reikalaujantys daiktai, pritaikomi įvairioms progoms. Be to, man pačiai buvo labai įdomu žengti į naują sritį, pabandyti suprasti daugumos skonį ir suvokti, ko reikia skirtingiems žmonėms.

DOSJE:

Gimimo data: 1981 gegužės 19 d. Marijampolėje

Studijos: Vilniaus dailės akademijoje įgijo kostiumo dizaino magistro laipsnį

Karjera: Dizainerė garsėja megztais drabužiais. Šiemet ji pristatė jau 11-ąją savo kolekciją „Silob Mis“.

2014 m. drauge su vyru Dovu Serapinu atidarė savo dizaino studiją „I+D“

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BRONZA: lietuvė Danutė Domikaitytė iškovojo bronzos medalį Bydgoščiuje vykstančiame pasaulio jaunimo imtynių čempionate.
  • ŽUVO: Rytų Ukrainoje separatistams apšaudžius Ukrainos pajėgų pozicijas, žuvo penki šalies kariai, pranešė Ukrainos kariuomenė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Tik Seimui gėda dėl tualetinių sveikinimų
2. Valdžia galanda kirvį nuomininkams
3. Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę
4. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
5. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
6. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
7. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
8. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
9. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
10. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
11. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
12. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
13. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
14. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
15. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
16. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
17. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
18. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
19. Užsienio investicijos, kurios kenkia
20. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
21. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
22. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
23. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
24. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
25. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
reklama
meile desne

Ar studijų kokybė priklauso nuo universitetų skaičiaus?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +5 C

   +3  +5 C

 

   +4  +6 C

   +3  +8 C

  +6  +8 C

 

   +5  +7 C

    7-12 m/s

    2-6 m/s

 

      3-6 m/s

 

USD - 1.1848 PLN - 4.2124
RUB - 69.2337 CHF - 1.1613
GBP - 0.8901 NOK - 9.6393
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12