respublika.lt

Idealus Emili Blant gyvenimas

2018 liepos mėn. 23 d. 17:36:33
Milda KUNSKAITĖ

Emili Blant (Emily Blunt) - regis, vienintelė Holivudo aktorė, kurios gyvenimas išties yra idealus. Turtingi tėvai, gražuolis vyras - aktorius ir režisierius Džonas Krasinskis (John Krasinski) - artimas Džordžo Klunio (George Clooney) ir Beno Afleko (Ben Affleck) draugas, du žavūs vaikai… Tik pati Emili taip nemano.

 

- Emili, neoficialiai esate vadinama „britų ekrano karaliene“. Matyt, neatsitiktinai jūsų pirmasis vaidmuo buvo spektaklyje „Karališkoji šeima“, Londono Vest Endo teatre...

- Galbūt tai išties likimas! Juk nesirengiau tapti aktore, ir tik faktas, kad per mokyklos spektaklius nustodavau mikčioti, mane patraukė prie šios veiklos. O pagal planą turėjau stoti į universiteto filologijos fakultetą - mokytis kalbų ir paskui, kaip svajojau, dirbti vertėja-sinchroniste. Vietoj to atsidūriau teatro užkulisiuose, grimuotojos kėdėje. Mane po savo sparneliu priglaudė Džudi Denč (Judi Dench). Kasdien po spektaklio kviesdavosi į savo grimo kambarį, mes ten gurkšnodavome šampaną, aš kikendavau kaip kvailelė, apsimesdama, kad suprantu, apie ką ji kalbasi su savo svečiais - Džoniu Depu (Johnny Depp), Pirsu Brosnanu (Pierce Brosnan), Tomu Kruzu (Tom Cruise). Buvau žalia kaip berželis pavasarį, ir jokių ateities planų mano galvoje nebuvo. Man sekasi su globėjomis. Vėliau manimi taip pat rūpinosi Meril Stryp (Meryl Streep). Jos abi pasižymi reta savybe - nepaprastai rimtai vertinti darbą ir lygiai taip pat nerimtai - save ir savo sėkmę bei regalijas.

- Nors Holivude ir esate pripažinta žvaigždė, bet visai nepanaši į kitas - gal todėl, kad esate anglė? Nors ir gyvenate Niujorke, ne Londone.

- Mano vyras yra amerikietis, ir mums patogiau gyventi Niujorke arba prie Los Andželo, mažame tyliame miestuke už poros valandų kelio. Mano vyras yra „tykusis amerikietis“, mėgsta paprastą ramų gyvenimą, jis kažkuo panašus į anglą. Vargu ar galėčiau apie save pasakyti, kad gyvenu kaip įžymybė. Tiesiog turime garsių draugų, su kuriais mėgstame susitikti ir pabendrauti. O dėl Holivudo, svarbu suprasti, kad tai viso labo verslas, kaip ir kitų rūšių verslai, ir juo užsiima ne vien išimtinai laimingi ir gyvenimo džiaugsmu trykštantys žmonės. Arba visai nereikia ten kišti nosies, ir dar su džiugiomis viltimis, arba užsidėti apsauginį šalmą. Ta mašina jus sumals, jei neparodysite tvirtumo. Laimė, esu gana retai atpažįstama. Paprastai visi puola mano vyrą. Džono ūgis yra beveik du metrai, jis 8 metus iš eilės seriale „Biuras“ vaidino „puikiausią vaikiną pasaulyje“. Prie jo žmonės prieina, bando paplekšnoti per petį, sako „duokš penkis“ ir taip toliau. Tokiomis akimirkomis ypač akivaizdžiai pajuntu, kokia vis dėlto kvaila mūsų profesija!

- Nieko, panašu, kad greitai ir jums neleis praeiti - kai pasirodys filmas „Merė Popins grįžta“. Kaip atsitiko, kad legendinės auklės vaidmuo atiteko būtent jums?

- Gal todėl, kad moku dainuoti? Mano Merė Popins dar ir šoka.

- Regis, esate viena iš nedaugelio aktorių, kurios, panašu, nejaučia kompleksų ir dvasinių traumų dėl sunkios vaikystės, nelaimingos meilės ir ilgo kelio į sėkmę...


- Mano vaikystė buvo puiki, aš - antrasis vaikas šeimoje, kurioje augo keturi vaikai. Tėtis - žinomas baudžiamųjų bylų advokatas. Mama - buvusi aktorė, persikvalifikavusi į anglų kalbos mokytoją. Buvau tikra padauža, negalėjau pakęsti rožinės spalvos, žaisdavau futbolą ir dalyvaudavau žiurkėnų išlaisvinimo operacijose.

- Gyvenimą nuodijo tik mikčiojimas?

- Labai. Vaikai juk būna žiaurūs, o aš mokiausi privačioje mokykloje-internate. Štai, paklausiusi vieno mokytojo patarimo, ir pradėjau mokytis vaidybos bei dalyvauti mokyklos spektakliuose ir išties scenoje visai nemikčiodavau. Formaliai aktorės išsilavinimo neturiu. Ir nė kiek dėl to nepergyvenu. Teko matyti aktorių, kurių įgimtus gabumus mokslai sunaikino. Juos mokė pernelyg daug galvoti ir pavertė tipiškais aktoriais-neurotikais. O aš tiesiog sugerdavau viską aplinkui kaip kempinė, mokiausi iš visų, ką sutikdavau. Reikia pasakyti, mano aktorinį entuziazmą kurstė dar ir tėvo darbas. Dažnai eidavau į teismą jo paklausyti įvairiose bylose. O, tai būdavo pribloškiantis reginys! Aktorinio meistriškumo pamoka, atmosferą salėje būdavo galima peiliu pjaustyti iš įtampos.

- Jūs pirmą kartą suvaidinote kartu su vyru jo trileryje „Tylos zona“, kuris jau yra vadinamas sėkmingiausiu šių metų projektu. Nesibaiminote dirbti su Džonu? Daugelis aktorių tokių situacijų vengia...

- Taip, iš pradžių labai bijojau, kad vienas kitą užmušime! Taip, žinote, švelniai uždusinsime į filmavimo pabaigą (juokiasi). Ką tik buvau pagimdžiusi mūsų antrąją dukrą Vajolet (Violet), kai Džonas gavo scenarijų ir užsidegė filmo idėja. Jam ta istorija tapo tėvystės metafora. Šis filmas atspindi baimes, kurios yra žinomos viso pasaulio tėvams - giliai slypintis siaubas nepajėgti apginti savo vaikų. Karštai pritariau vyro idėjai imtis to filmo režisūros (iš pradžių jam buvo pasiūlytas tik pagrindinis vaidmuo) ir ėmiau asmeniškai jam siūlyti aktores, savo drauges, pagrindiniam vaidmeniui. Bet paskui perskaičiau scenarijų ir pasakiau, kad niekam neatiduosiu. Tai štai, ateityje norėčiau dirbti kartu su vyru. Apskritai, jei atvirai, norėčiau, kad vyras perrašytų visus mano gaunamus scenarijus. Pasitikiu jo rašytojiška nuojauta ir talentu.

- Jūs taip greitai pagimdėte du vaikus, nėščia filmavotės... Kas iš tikrųjų rūpinasi vaikučiais? Juk esate labai paklausi, o ir vyras - ne paskutinis vaikinas mieste...

- Žinau daug aktorių šeimų, kuriose sutuoktiniai negimdė vaikų dėl karjeros, o dabar labai gailisi. Jų santuokos dėl to dažnai išyra, patikėkite. Todėl mes su Džonu nė kiek neabejojome - kuo greičiau susilauksime vaikučių, tuo geriau. Ir kuo daugiau jų bus, tuo geriau. Su Džonu susipažinau atsitiktinai, restorane. Sėdėjome su drauge ir aptarinėjome mano vienatvę ir jos pranašumus. Ir čia pasirodė Džonas, vaikinas iš „Biuro“. Po pusantrų metų susituokėme. Džonas pasirodė esąs filmo „Ir velnias dėvi Prada“ gerbėjas. Jis pirmiausia man pranešė, kad jį žiūrėjo septyniasdešimt kartų. Beje, jis ir dabar vis dar pažiūri „Prada...“. Sako, atseit, nesugebėjęs prisikasti iki En Hetavėj (Anne Hathaway), tai būtų ją įsimylėjęs, o ne mane (juokiasi). Humoro jausmas - viena tų jo savybių, kurios mane sužavėjo. Dar - jis puikus tėvas, sauskelnių keitimo meistras. Neverta bijoti būti „dirbančia mamyte“. Visai nebūtina sėdėti su vaikais kiaurą parą, jiems tai nėra itin naudinga. Jeigu jie auga apsupti artimųjų - močiučių, senelių, auklių, - vėliau jiems būna gerokai lengviau socializuotis. Pavyzdžiui, mokykloje. Įėję į klasę nesidairys tėčio ar mamos.

- Klausykite, jūsų gyvenimas - idealus! Vaikai, puikus vyras, darbas! Jūs - tikras laimės kūdikis!


- Ne, tarp mūsų su Džonu būna nesutarimų. Jis visiškai nejaučia laiko ribų. Mums reikia važiuoti į oro uostą, o jis tik pradeda krautis lagaminą. O aš prieš dvi dienas pradedu ruoštis. Galop jis nuolatos vėluoja! Arba sakau: „Mielasis, šiandien vakarieniaujame su Amal ir Džordžu - pusę aštuonių.“ O jis: „Sakyk, brangioji, ar šiandien vakare žiūrėsime tą filmą?“ Aš jam: „Džonai, tu ką, negirdėjai manęs? Mes einame vakarieniauti su Amal ir Džordžu!“ Pro vieną ausį įėjo, pro kitą - išėjo. Jis mane kandžiai vadina „laikmačiu“. Taigi, kaip matote, nėra pas mus visiškos idilės. Problemų yra! (Juokiasi).


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONĖS: šeštadienį Japonijoje pasibaigusiame pasaulio moterų tinklinio čempionate po dramatiško finalo triumfavo Serbijos rinktinė; serbės planetos čempionėmis tapo pirmąjį kartą.
  • NELAIMĖ: Kosta Rikoje per plaukimą plaustais žuvo keturi turistai iš JAV.; dar vienas turistas iš Kosta Rikos laikomas dingusiu; nelaimė įvyko šeštadienį Naranjito upėje netoli Ramiojo vandenyno pakrantės, sakė vietos Raudonojo Kryžiaus atstovas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų seneliai be vargo naudojasi kompiuteriu ir internetu?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +5 C

   -1   +1 C

 

   +3  +5 C

  +7  +9 C

   +7  +9 C

 

   +9  +11 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018