Džonas Malkovičius - apie gyvenimą ir žmones

Apie interesus

„Turiu begalę interesų ir smalsumo. Yra toks anglų posakis: smalsumas pražudė katiną. Bet tas katinas galbūt turėjo devynis gyvenimus - juk yra ir toks posakis. Smalsumas pasirodo įvairiomis formomis, ir mano gyvenimas, matyt, dalosi į keletą periodų - priklausomai nuo to, kuo aš užsiimu. Jeigu mane kas nors sudomina, stengiuosi apie tai sužinoti kuo daugiau. Pavyzdžiui, aš perskaičiau viską, ką parašė Ana Politkovskaja. Jos knyga „Mažas pragaro kampelis“ - stulbinanti. Politkovskaja buvo labai drąsus žmogus, o jos balsas unikalus. Buvo periodas, kai domėjausi Stalinu - skaičiau puikią Dmitrijaus Volkonogovo knygą, Saimono Sebago-Montefiorės knygas ir daug kitų.“

Apie knygas

„Knygos - didžiausias malonumo ir įkvėpimo šaltinis, svarbesnis nei teatras, kinas ar vaizduojamasis menas.“

Apie karą

„Geriau nei Folkneris nepasakysi: joks mūšis neveda į pergalę. Mūšio laukas tik atveria žmogaus klaidas, o pergalė - tai tik iliuzija. Bet koks karas man atgrasus.“

Apie Ukrainą

„Ukraina Holivude - balta dėmė, tarsi ją kas būtų nutrynęs nuo žemėlapio. Holivudo bendruomenės smegenyse viešpatauja Trampas ir rusų sąmokslas. Šiais metais aš du kartus bandžiau kalbėti su jais apie Ukrainą. Niekas nenori apie tai kalbėtis. Aš net nežinau, kiek procentų neabejingų žmonių žino, kas čia įvyko 2014 m. ir kas vyksta dabar. Kurti filmą apie karą Ukrainoje labai sudėtinga; aš palaiminčiau kiekvieną, kuris to imtųsi.“

Apie sėkmę

„Man pasisekė, likimas man nusišypsojo. Kartais žmonės man sako: „Na, jūs tai turite talentą!“ Ir kas iš to? Žmonės turi įvairiausių talentų, bet kai kurie iš tų talentingų žmonių priversti dirbti. Aš visada dariau tai, kas man patinka, labai dažnai - su žmonėmis, kurie man patinka. Manau, daugumai žmonių tiesiog neiškrenta laimingas šansas, ir tai vienintelis dalykas, kuo aš nuo jų skiriuosi. Jie gimė netinkamu momentu netinkamoje vietoje, ir jiems nepasitaikė laiminga proga. O man paprasčiausiai baisiai pasiekė. Aš gimiau Amerikoje kartu su „beibibumerių“ karta, t. y. aukso amžiuje. Kai gimsti tokioje vietoje tokiu laiku, išties turi daug šansų. Būtų kitaip, jei būčiau gimęs, pavyzdžiui, Serbijoje. O jei būčiau gimęs Ruandoje, šiandien galbūt manęs nebūtų gyvo.“

„Apie Holivudą“

„Aš nejaučiu Holivudui antipatijos. Esu vaikis iš mažo šachtininkų miestelio Ilinojuje, ir ne man skųstis, kaip su manimi elgiasi Holivude. Gaunu daugybę pinigų už tai, kad dirbu su didžiais žmonėmis, tarp kurių yra ir artimų draugų.“

Apie pamokas

„Aš nesugebu imti pamokų - toks jau esu žmogus. Negaliu, ir taškas. Man ką nors aiškina - o aš nesuprantu. Aš netgi automobilio nesimokiau vairuoti, jis mane pats kažkaip išmokė.“
Apie darbą

„Aš viską darau pats, bet nė dienos savo gyvenime nedirbau. Nežinau, kas tai pasakė pirmas, bet jeigu darai, kas patinka, tai tau nereikia dirbti. Taip ir gyvenu.“

Apie kalbą

„Kalba, kuria kalbi, labai daug lemia. Nes kalba ir kultūra labai susijusios. Anglų kalba tapo tarptautine. Jeigu tu prancūzas, greičiausiai sulauki sėkmės tik tarp prancūziškai kalbančių žiūrovų. Jei anglas - jau kitas dalykas.“

Apie šaknis

„Aš esu prancūzas, kroatas ir škotas. Mano močiutė iš motinos pusės - prancūzė, kita močiutė - škotė, o pagal tėvą aš - kroatas. Mano seneliai iš tėvo pusės buvo imigrantai. Tėvas buvo didelis disciplinos gerbėjas, jo tėvai buvo irgi rūstūs žmonės. Daug metų nugyvenę Amerikoje, angliškai mokėjo tik keletą frazių, kaip antai „susikišk į subinę„, „kalės vaikas“ ir panašiai. Mūsų namuose visi pasižymėjo aštriu liežuviu. Kroatiškas temperamentas... Mano seneliui visiškai nebuvo būdingas sentimentalumas.“
Apie lietuvaitę

„Ingeborga Dapkūnaitė - viena geriausių aktorių pasaulyje, labai išsilavinusi, stiprios valios, lengvai persikūnija į vaidmenį. Kai mano raginimu (buvau apie ją girdėjęs iš lietuvių bendruomenės Čikagoje ir Londone) Simonas Stokesas ją pakvietė vaidinti spektaklyje, ji nė žodžio nemokėjo angliškai, tekstą iškalė atmintinai. O paskui jie susituokė.“

Apie draugus

„Mano draugai protingi, linksmi ir patikimi. Sakydamas „patikimi“ neturiu galvoje, kad jie niekada nevėluoja į susitikimus. Turiu galvoje, kad jie lieka savimi.“
Apie moteris

„Aš visada turėjau daugiau draugų tarp moterų. Man patinka tai, kad psichologiškai tvirtesnės. Taip pat jos geresnės klausytojos, daugiau ištveriančios.“
Apie žmones

„Man malonu bendrauti su savotiškais žmonėmis. Aš vertinu intelektą ir humoro jausmą. Man patinka, kai žmogus yra ko nors pasiekęs. Šlovė - tik priedas, kuris visai nebūtinas, bet žmogaus pasiekimus aš gerbiu.“

„Man nemalonūs žmonės, kurie nurodinėja kitiems, kokie jie turėtų būti, ką turėtų galvoti ir ką jausti. Aš ne taip kategoriškai žiūriu į gyvenimą kaip daugelis: man yra ne tik juoda ir balta, bet ir galybė tarpinių niuansų.“

Apie kuklumą

„Kuklumo nesureikšminu. Kai kurie iš mano draugų pasižymi savybe, kurią tiesiog dievinu, - tai savimeilė. O savimeilė, sumišusi su hipochondrija, - tai absoliučiai žavinga, tai mano skonio. Save įsimylėję žmonės gali tiesiog sėdėti ir nieko neveikti, bet jie daro viską iš eilės. Tai tokie žmonės - tarsi vaikštantys spektakliai, man jie beprotiškai įdomūs.“

Apie psichoanalizę

„Kol nenuėjau pas psichoanalitiką, aš tikėjau, kad žmonės man sako tai, ką galvoja. Tai ir buvo visa mano problema.“

Apie tikėjimą

„Aš nesu tikintis. Bet nesu ir karingai nusiteikęs ateistas. Aš gerbiu tikėjimą, kurį pasirenka žmogus arba kurio šviesoje jis buvo išauklėtas. Kalbant apie mane, aš dėl to nesijaudinu.“

Apie prasmę

„Viskas, ką tu darai, turi daryti dėl ko nors. Arba jau geriau nedaryti visai.“

Apie senatvę

„Iš naujagimio virsti vaiku, paskui tampi pradinuku, paskui - paaugliu, suaugusiu vyru, vidutinio amžiaus ir galiausiai seniu. Suvok tai ir nusiramink.“

Šaltinis: Citatos iš interviu.