Beatrich: Mano didžiausia svajonė, kad visa tai nepasirodytų esąs tik sapnas

- Papasakok, kas tave atvedė čia, kur esi dabar?

- Meilė muzikai. Nuo pat mažų dienų norėjau dainuoti. Kiek pamenu, net darželyje dainavau chore. Tas noras privertė išmokti skambinti gitara. Paskui pradėjau kelti trumpus – 15 s – "koverius" į savo paskyrą "Instagram". Galiausiai mane pastebėjo prodiuseris Benas Ivanovas ir pasiūlė kartu įrašyti dainą. Taip viskas ir prasidėjo.

- Papasakok apie save - iš kur esi kilusi, ką šiuo metu veiki be muzikos?

- Esu iš Šilutės, Vakarų Lietuvos. Ten šiais metais baigiau vidurinę mokyklą. Kol kas niekur nestojau. Stengiuosi dirbti prie muzikos. Persikėliau gyventi į Kauną, nes ten yra studija, darbas. Pagalvojau, kad taip bus patogiau, netgi patogiau nei gyventi, tarkime, Vilniuje.

- Kaip apibūdini savo muzikos stilių?

- Nežinau, galima sakyti, kad niekada profesionaliai nesimokiau dainavimo, todėl visi tie stiliai man nėra labai priimtini. Nenoriu savęs įrėminti. Tai tiesiog linksma pop, chill muzika. Darau tai, kas man patinka, o išeina tai, ką visi girdi.

- Kaip įsivaizduoji savo klausytoją?

- Kad ir kas jis bebūtų, tikiuosi, kad klausosi ne todėl, kad yra priverstas, nes, tarkime, tai groja radijas, bet dėl to, kad pats nori, dėl to, kad toks jo pasirinkimas. Kai rašau dainas, rašau savo išgyvenimus, savo tikrus jausmus, ir tikiuosi, kad tie, kas klausosi, gali tuose žodžiuose atrasti save, išgyventi tą dainą drauge.

- Kaip suprantu, esi ir dainų autorė, ir muzikos kūrėja, tiesa?

- Taip, kartu su prodiuseriu Benu Ivanovu rašau tiek žodžius, tiek muziką. Pradžią dažniausiai sukuriu su gitara – tam tikrą melodiją, idėją. Paskui ją paverčiame kūriniu – į mažiau akustinę versiją.

- Kiek asmeninis gyvenimas daro įtaką tavo kūrybai?

- Kuriu tai, ką jaučiu. Viskas eina iš vidaus. Stengiuosi visą save sudėti į kūrybą. Vieni rašo dienoraščius, kiti išsipasakoja draugams. O aš viską sudedu į dainas.

-  Pakankamai drąsu visus savo asmeninius išgyvenimus atvirai sudėti į dainas...

- Nelabai turiu ko slėpti. Nesu iš tų, kurie labai nori savyje užsisklęsti ir niekam nieko nepasakoti. Bet ir nesu iš tų, kurie skundžiasi. Tikiuosi, kad mano kūryba padeda ne tik man, bet ir kitiems.
 
- Ar tai kūrybai reikia kokios nors ypatingos aplinkos?

-  Nebūtinai. Štai, kai buvome Anglijoje, sugebėjau net metro stotyje sugalvoti melodiją, žodžius. O būna parduotuvėje, būna važiuojant dviračiu. Nesvarbu, kur esi ar ką darai, svarbu, ką jauti tuo momentu.

- Koks buvo didžiausias iššūkis tavo muzikiniame kelyje iki šiol?

- Užlipti į didžiąją sceną. Praėjusią žiemą koncertavau kartu su "Radistais". Ten buvo labai daug žmonių. Dar dabar atsimenu, kaip prieš pasirodymą visa drebėjau, kaip prodiuseris mane ramino. Nors sau sakiau, kad visai nebijau, bet valandą prieš pasirodymą išjungiau telefoną, kad niekas su manimi negalėtų susisiekti. Siaubingai bijojau, bet vos uždėjus vieną koją ant scenos, baimė kaipmat išgaravo. Tai buvo didelis iššūkis. Bet man patiko, ir nenorėjau, kad tai baigtųsi.

- Kas suteikia energijos, būnant ant scenos?

- Žmonės. Jei jiems duodi energijos, jie ją tau grąžina su didžiuliu kaupu. Ir tas labai smagu. Reikia tai patirti, kad galėtum suprasti. Žodžiais to neapibūdinsi.

- Kaip reaguoja tavo artimieji į tokį pasirinktą kelią?

- Mano tėvai labai norėjo, kad būčiau gydytoja. Iš tėčio pusės visa šeima - gydytojai. O aš nelabai buvau linkusi sekti jų pėdomis. Pasirinkau muziką. Be abejo, iš pradžių tėvai nelabai norėjo su tuo susitaikyti. Bet dabar jau pradeda suprasti, kad esu laiminga darydama tai, ką noriu. Laukia mano koncertų, kad galėtų atvažiuoti. Palaiko mane. Dar turiu vyresnę sesę, kuri stojo studijuoti medicinos.

- Tavo karjera milžiniškais šuoliais eina pirmyn. Ar turi receptą, kaip nepamesti galvos, tampant vis labiau žinomai?

- Kad nėra jokio specialaus recepto. Nereikia susireikšminti ir tiek. Man net juokingai skamba tokie dalykai – sužvaigždėti. Visi esame lygus ir visi darome tai, kas mums patinka. Nemanau, kad vienas geresnis, o kitas – blogesnis.
 
- Negąsdina tokie dideli karjeros žingsniai per tokį trumpą laiką?

- Aišku, kad gąsdina. Juk esu kilusi iš mažo miestelio. Viskas vyksta labai staigiai. Be abejo, man tai patinka, patinka, kad galiu daryti tai, ką noriu. Niekada negalvojau, kad galėsiu koncertuoti, įrašinėti savo muziką.

- Save įsivaizduoji užsienio muzikos pasaulyje ar Lietuvoje?

-  Nuo pat pradžių su prodiuseriu kalbėjome, kad nekuriu lietuviškos muzikos. Visada kūriau dainas angliškai. Niekada nesilygiavome į lietuvišką rinką. Bet, žinoma, smagu, kad groja ir čia, kad mane atpažįsta. Kad ir kaip būtų, po truputį stengiamės pakliūti į Vakarų rinką ir tai visai neblogai sekasi. Tarkime, "Spotify" platformoje, kuri lietuvių nėra taip pamėgta kaip Vakarų pasaulio, paskutinė mano daina turi net 12 mln. peržiūrų. Tai labai smagu.

- Pati išgarsėjai būtent internetu. O kaip vertini kelią į šlovę, dalyvaujant TV projektuose?

- Nieko blogo apie juos negalėčiau pasakyti, bet pati tokio kelio nesirinkčiau. Kai buvau kokių 9 metų, pamenu, buvo toks realybės šou "Kelias į žvaigždes". Aš jį žiūrėdavau, man labai patikdavo, labai norėjau ten pakliūti. Bet dabar man atrodo, kad tai labai išpūstas reikalas. Tai ne mano kelias. Visi tie šou yra savotiškas "shortcut'as" (kelio nukirpimas), kai išgarsėji labai staigiai, tave rodo per televiziją, puikuojiesi žurnalų puslapiuose. Aš visa tai noriu pasiekti kiek kitu keliu.

- Kokią turi pagrindinę svajonę muzikos pasaulyje?

- Nežinau, ar tai galima vadinti svajone, bet visa tai, kas vyksta dabar, man labai patinka. Vienintelis dalykas, ko noriu, kad visa tai nepasirodytų esąs sapnas. Kad nenubusčiau vieną dieną ir nesuprasčiau, kad visa tai tebuvo sapnas.

- Kalbėjai apie scenos baimę. Šiaip gyvenime esi drąsi, nebijai iššūkių?

- Dažniausiai nebijau, bet visada yra jaudulys, kai darai kažką pirmą kartą. Stengiuosi peržengti per save, išeiti iš savo komforto zonos. Nes tai duoda daug gerų emocijų ir prisiminimų. Galų gale prie to priprantama.

- Turi kokių nors silpnybių?

- Bijau šunų. Ypač palaidų, nes anksčiau turėjau vieną ne itin malonų nutikimą.

- O ką veiki laisvalaikiu?

-  Dažnai juokiamės, kad visą gyvenimą mes arba dirbame, arba sportuojame. Yra tam tikros valandos per dieną, kai dirbu studijoje, o po to dažniausiai tiesiog groju gitara. Man patinka tai daryti. Visa diena susideda iš muzikavimo. Net negaliu to pavadinti darbu. Tai mano gyvenimas. Muzika yra ir mano hobis, ir darbas.
 
- Pati sportuoji?

- Visą gyvenimą sportavau. Bandydavau tai vieną, tai kitą sporto šaką. Anksčiau bėgiodavau, lankiau lengvąją atletiką. Važinėdavau į konkursus, net ir prizininke buvau. Paskui negerai su sveikata pasidarė, perėjau į plaukimą. Lankiau tinklinį, dabar susidomėjau tenisu.

- Kreipi dėmesį į sveiką mitybą?

- Taip. Prieš kokius 5 mėnesius nustojau valgyti mėsą. Vieną dieną pajutau, kad man jos nereikia, kad nebenoriu. Valgau tik žuvį. Kol kas džiaugiuosi tokiu pasirinkimu. Jau po kelių mėnesių pajutau, kad turiu daugiau energijos, nesu tokia suirzusi. Žiūrėsime, kaip bus toliau. Norisi sveikai maitintis, sveikai gyventi, kad turėčiau energijos. Juk galų gale ir senatvėje atsilieps tai, ką valgome dabar. Neveltui sakoma, kad esame tai, ką valgome. Džiaugiuosi savo sprendimu ir linkėčiau kitiems apie tai pagalvoti.
 
- Viename interviu minėjai, kad mėgsti keliauti. Turi kokią nors svajonių šalį?

- Man patinka visos šalys, kuriose kalba angliškai. Netrukus važiuosime į JAV. Žiūrėsime, kaip viskas bus ten. Man patinka nauji potyriai, skoniai, patinka atverti naujas duris. 

- Ar žmonės skirtingai tave priima svetur ir čia, Lietuvoje?

- Visos tautos yra skirtingos. Kitokios tradicijos, kitoks požiūris į gyvenimą. Vieni – liūdnesni, kiti – linksmesni, vieni labiau susikaustę, kiti – daugiau atsipalaidavę. Visi esame skirtingi.

- Yra kokia nors kultūra, kuri tau priimtiniausia?

- Niekada apie tai nesusimąsčiau. Man patinka britų gyvenimo būdas. Atrodo, kad jie visada atsipalaidavę, nesureikšmina kasdienių buitinių problemų.

- Šiais laikais norint keliauti nebūtina sėsti į lėktuvą, užtenka pasinerti į interneto platybes. Ar pati daug laiko praleidi socialiniuose tinkluose?

- Deja, bet taip. Esu vienas iš tų žmonių, kuris be telefono vaikšto kaip be smegenų. Norisi viską įkelti, pasižiūrėti, ką įkėlė kiti – "Facebook", "Instagram", "Snapchat" – visi socialiniai tinklai mane užvaldė. Žinau, kad tai yra blogas įprotis, bet taip yra. Esame telefonų maniakai.

- Kalbant apie žmones, kokie žmonės tave erzina?

-   Mane erzina tie, kurie lėtai eina prieš mane. Šiaip myliu visus, tik ne šiuos. Kai man reikia skubėti, tas jų lėtas cipenimas labai erzina.

- Kokių turi artimiausių planų?

- Iš tiesų jų yra nemažai. Ypač po paskutinės dainos "Superstar" pasipylė labai daug koncertų, visos datos užimtos. Neseniai grįžome iš Anglijos, kur pasirašėme sutartį su žinomu prodiuseriu Niku Getfyldu (Nick Gatfield) ir jo kompanija "Twin Music Inc". Jis dirbo su tokiomis žvaigždėmis kaip grupė "One Direction", Keitė Peri (Katy Perry). Tai žiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau. Nemėgstu iš anksto kažkuo girtis, pasakoti apie planus, nes kol jie nėra įvykdyti, tol sunku ką nors pasakyti.

- Ką patartum kitiems jauniems atlikėjams?

- Nepasiduoti. Norėčiau, kad jie neapsiribotų taisyklėmis, kurias nustato, tarkime, muzikos mokyklos. Man muzikos mokytoja sakė, kad negaliu dainuoti. Tad, kad ir kas ką sako, siekite savo svajonių.

- Kokios tavo pačios savybės siekti tų svajonių trukdo, o kokios padeda?

- Tiek trukdo, tiek padeda – užsispyrimas. Gal dėl to, kad pagal horoskopą esu avinas.


DOSJĖ

Gimimo data, vieta – 1998 m. balandžio 16 d., Šilutė

Išsilavinimas – vidurinis

Veikla – dainininkė

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“