respublika.lt

Audrius Bružas: nustokime būti nabagėliais

(0)
Publikuota: 2018 gegužės 07 12:40:55, Vaida ANDRIKONYTĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Audrius Bružas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Vienintelio profesionalaus improvizacijos teatro Lietuvoje „Kitas kampas“ aktorius ir vadovas Audrius Bružas (38) grįžo iš Berlyno, kur atstovavo Lietuvai unikaliame improvizacijos festivalyje, pavadinimu „Our lives“ (liet. „Mūsų gyvenimai“). 10 dienų trukęs projektas sujungė improvizacijos profesionalus iš visų 28 Europos Sąjungos šalių. Apie šį unikalų, pirmą kartą rengtą, improvizacijos festivalį ir asmeninius atradimus jo metu, pasakoja improvizacijos meistras A.Bružas.

 

- Audriau, pirmasis festivalio etapas rudenį vyko skirtingose Europos miestuose, pats buvai Liublianoje, o antrasis, finalinis, etapas - Berlyne. Koks buvo šio projekto tikslas ir esmė?

- Festivalio esmė yra mūsų gyvenimai ir patirtys skirtingose Europos valstybėse. Nors mes ir gyvename senojoje Europoje, visai netoli vieni kitų, kai kuriais klausimais esame panašūs, kai kuriais - labai skirtingi. Turime nors ir panašią, tačiau kartu skirtingą istoriją bei patirtį. Todėl projekto esmė buvo improvizacijos pagalba ieškoti bendros kalbos, pažinti vienas kitą, vienytis ir kurti darnią bendruomenę.

- Ką nauja asmeniškai atradai šiame projekte?

- Labai gerai yra pasižiūrėti į save iš šono. Po festivalio supratau esminį dalyką, kurį improvizacijos treniruotėse sakau ir žmonėms: mes dažnai patys nepastebėdami užstringame tam tikruose šablonuose, klišėse, komforto zonose. Norint plėsti akiratį, turime kaupti naujas patirtis save pastatydami į nepatogias situacijas. Buvimas tiek Liublianoje, tiek Berlyne man buvo visiškas išėjimas iš komforto zonos. Man iššūkiais buvo improvizuoti anglų kalba, eiti į sceną, kai apie tave niekas nieko nežino. Ten tu nesi iš 15 ar 20 kartų matyto spektaklio, iš „Dar pažiūrėsim“ ar „Pagauk kampą“. Tu esi čia ir dabar. Tu esi įdomus arba ne, jaudini žiūrovą arba ne. Šis užnugario neturėjimas buvo didžiulis iššūkis, kuris priminė, kad niekada negalima užsibūti turimuose pasiekimuose. Vanduo turi nuolatos tekėti. Visi pasiekimai yra tik etapai, nes viskas yra procesas. Patirtys yra gerai, bet pasakymas, kad aš išmanau, ką darau, iš karto stabdo saviugdą.

- Kitais metais teatras švęs 10-ies metų jubiliejų. Teatrui tai daug ar mažai?

- Teatrui tai yra daug. Šį teatro etapą pavadinčiau branda. Būtent todėl visai neseniai teatre įvyko premjera „Nuostabūs dalykai“ - kitokios tematikos teatro spektaklis, kuris ne tik suteikia gerą nuotaiką žiūrovui, bet ir verčia jį mąstyti rimtomis, aktualiomis bei atpažįstamomis ir svarbiomis temomis. Teatro branduolys yra keturi pagrindiniai, nuo pat teatro susikūrimo pradžios išlikę, aktoriai: aš, Kirilas Glušajevas, Martynas Nedzinskas ir Balys Latėnas. Tai byloja apie santykių tvirtumą ir aiškias teatro vertybes.

- Ar sutiktum, kad mes, lietuviai, ne tik improvizacijoje, bet ir daugelyje sričių esame užsispyrę, darbštūs ir siekiantys aukščiausios kokybės, tačiau dažnai tuo nemokame džiaugtis, menkiname save? Kaip manai, kodėl taip yra?

- Žmonės tampa savo susikurtų nelaimių įkaitais. Mes galime džiaugtis ir tuo, kad galime eiti gatve, esame sveiki, turime laisvą valią mąstyti ir pasirinkti, kaip nugyventi savo gyvenimą. Lietuvoje net netikrų šypsenų yra mažoka. Reikia ugdyti visuomenėje sveiką savivertę. Todėl sakoma: kartok tol, kol tai taps neatsiejama tavo dalimi. Pasaulis yra atviras, lengva yra keliauti, stebėti pasaulį internetu, gauti informacijos, literatūros. Niekada dar nebuvo tiek galimybių, kiek dabar. Reikia tik nusivalyti nosį ir pagaliau susivokti, kad tu pats kuri savo aplinką, Lietuvą, pasaulį, o ne užsiimti kitų kaltinimu nusimetant nuo savęs atsakomybę.

- Kaip apie save pasauliui galime prabilti garsiau?

- Pirmiausia laikas nustoti lietuviams vaizduoti save nabagėliais. Reikia pradėti save laikyti drąsiais, būti oriems, savimi pasitikintiems europiečiams. Būnant Berlyne mano savivertė buvo kur kas aukštesnė už daugelio europiečių. Nors mano gimta šalis maža, bet aš ją myliu, man ne gėda dėl jos ir aš randu, kuo joje didžiuotis. „Mūsų gyvenimai“ projekte įsitikinau, kad pasaulis yra toks, koks esu aš. Ne šalis yra kalta, kad tu nabagėlis, o tu pats pavertei šalį nabagėlių šalimi, jausdamasis tokiu. Per tokią istorinę raidą išlaikėme savo kultūrą, kalbą, tradicijas. Tuo ir didžiuokimės, pamirškime nuoskaudas. Stebint visus Lietuvos valstybės minėjimus susidaro įspūdis, kad mes visada kažko gedime, o ne džiaugiamės, jog esame laisvi, turime galimybę rinktis, mąstyti ir veikti. Reikia ne su nuoskaudomis ir prisiminimais gyventi, bet žiūrėti, ką dabar kuriame kartu - petys į petį. Reikia į save pasižiūrėti iš šono ir atsisakyti to, kas mums trukdo, ir skatinti tai, kas padeda gyventi, kuo mes įdomūs pasauliui.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s