respublika.lt

2018 rugsėjo 26, trečiadienis

Arūnas Sakalauskas: revizorius ir scenoje, ir gyvenimenuotraukos

2018 kovo mėn. 19 d. 12:48:44
Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ

Aktorius Arūnas Sakalauskas (55) prisipažįsta, kad gyvenime jam pasitaiko situacijų, kai pats jaučiasi tarsi būtų revizorius iš režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Revizorius“. Vos kartą per metus rodomas spektaklis kaskart sulaukia didelio dėmesio. Dėmesio sulaukia ir pats aktorius. Gatvėje jį kalbina nepažįstamieji, šypsosi jam ar prašo kartu nusifotografuoti. Ar toks dėmesys erzina žinomą aktorių, kuo, anot jo, skiriasi šlovė ir sėkmė ir kokią laidą jis norėtų vesti televizijoje – apie visa tai atvirame A.Sakalausko interviu.

 

- Režisierius Rimas Tuminas Nikolajaus Gogolio satyrą „Revizorius“ pavertė tragikomedija. Kaip jūs apibūdintumėte šį spektaklį?

- Aktoriams yra labai sunku kalbėti apie spektaklius, ypač apie tuos, kuriuose patys vaidina. Tebūnie tragikomedija. Juokinga, kai žmonės gyvena tokioje korupcinėje sistemoje, kuri paremta valdžios vertikale. Staiga atvažiuoja vyrukas, kurį netyčia palaiko kuo kitu. Jis turi savų problemų - nuvažiavęs į Peterburgą norėjo kažkuo tapti, bet jam nepavyko, dužo jo viltys.

- Kaip manote, kiek šiandien Lietuvoje yra aktuali „Revizoriaus“ tematika?

- Aktuali. Skandalai, painiojami privatūs ir viešieji interesai, Seime dengiami draugai. Seimūnas važinėdamas automobiliu gali viršyti greitį 33 kartus per metus ir jam nieko už tai nebus. Dedasi įvairiausi dalykai. Milijonai klausimų kyla žmonėms. Mano personažas spektaklyje pasakoja apie tokius žmones, kurie turi didelių vilčių: atvažiuoja mokytis arba dirbti, o paskui labai stipriai nusivilia ir užstringa savo nusivylimuose. Jie nepriima to kaip etapo, kaip naujo kelio pradžios ir tada prasideda problemos. Aplinkiniai, kurie supa mano personažą, - jie tokie priklausomi vienas nuo kito, taip susiję kyšininkavimo saitais. Taip buvo prieš šimtą metų, taip yra ir dabar. Niekas nepasikeitė. Mums vis dar labai trūksta kultūros: politinės, bendravimo, aptarnavimo, pagarbos kito nuomonei. Nors sakoma: „ginčuose gimsta teisybė“, pastebiu, kad ginčuose gimsta ne teisybė, o nuoskaudos.

- Ši viena geriausių kada nors Lietuvos teatre pastatytų komedijų ne tik apie neišsipildžiusias žmogaus svajones, bet ir apie žmogaus santykį su valdžia. Koks jūsų santykis su valdžia?

- Valdžios vyrų aš beveik nematau nei spektakliuose, nei parodų atidarymuose, nei koncertuose. Norėtųsi, kad jie lankytųsi dažniau...

- Kokią funkciją šiandien atlieka teatras, spektakliai? Žmonės čia ateina atgaivos, o gal ieško atsakymų, temų diskusijoms?


- Vieni į teatrą ateina atgaivos, nori pailsėti, o kiti ateina pasigilinti į tai, kas darosi gyvenime, kas vyksta su jais pačiais. Skirtingi yra ir spektakliai - vieni lengvesni, kiti - sunkesni.

- Prie kurių priskirtumėte „Revizorių“?


- „Revizorius“ yra ir toks, ir toks. Ir juokingas, o kartu ir tragiškas. O iš ko juokiamės? Iš savęs... Mano vaidmuo „Revizoriuje“ nėra komiškas. Jis tragiškas. Tai apie žmogų, kuriam sugriuvo gyvenimas, sudužo svajonės ir todėl jis „įsikibęs“ to miestelio, nes nori satisfakcijos, nori pabūti svarbus... Šis spektaklis apie amžiną žmogaus troškimą ne tik gyventi gražiau, geriau, bet ir būti mylimam, vertinamam.

- „Revizorius“ yra rodomas tik kartą per metus. Kaip jums pačiam - lengviau imtis naujo vaidmens ar gludinti ir ieškoti kažko naujo senuose savo vaidmenyse?


- Spektaklį galima gludinti iki sąmonės netekimo. Jis gali keistis, jis gali prisiderinti prie laikmečio, gali prisitaikyti prie tam tikrų įvykių. Bet, nepaisant to, didesnis iššūkis yra nauji vaidmenys.

- Tai ir „Revizorius“ laikui bėgant keičiasi?

- Taip, mes senstame. Chlestakovas negali būti tokio amžiaus kaip aš. Čia jau nepadoru.

- Ar buvo gyvenime situacijų, kai ne teatro scenoje jūs pats jautėtės tarsi revizorius?

- Būna. Būna, kai sako komplimentus, prieina gatvėje ar parduotuvėje, pasisveikina, ilgai kalbasi, o aš niekaip negaliu prisiminti, kur su tuo žmogumi mačiausi. Paskui jis sako - jūs manęs nepažįstate. Aš įvardinu kokį nors panašų žmogų, o jis sako, ne, aš čia tik šiaip priėjau.

- Kaip vertinate jaunąją aktorių kartą?

- Laikas pasikeitė. Pasikeitė teatro kalba, mąstymo greitis, vaidybos būdas. Reikia suspėti prisitaikyti, nes gali tapti senu bambekliu ir sakyti: o anksčiau mes darydavome taip ir taip, o dabar ateina, prabėga nuogais užpakaliais ir viskas.

- O kaip tokiu bambekliu netapti?

- Reikia bendrauti su jaunimu, domėtis tuo, kuo domisi jie. Žiūrėti, ką jie daro, nes jie tai daro nuoširdžiai. Apskritai teatras yra jaunų žmonių darbas. Tas jų azartas, noras dirbti atperka patirties ir profesionalumo stoką. Anksčiau ar vėliau jie taps profesionalais. Yra puikių aktorių, režisierių, todėl esu visiškai ramus dėl teatro ateities. Jis nenumirs. Jei tiek tūkstančių metų nenumirė, tai ir be mūsų nenumirs.

- Amžina dilema - ar televizija tų jaunų aktorių nesugadins?

- Ne, nes tai du skirtingi dalykai. Kai kurie atras save televizijoje, žinau tokių atvejų, kai kurie - atras save teatre, kai kurie sugebės išlaviruoti tarp šių dviejų sričių. Tik reikia pasirinkti, žinoti, kur eiti.

- Įsivaizduojate save dar grįžtantį į televiziją?

- Įsivaizduoju, jei būtų kas nors tinkamo. Tai galėtų būti kokia nors neintelektuali pokalbių laida. Neintelektuali, bet apie meną, apie meną visiems suprantama kalba. Nes yra tos laidos, kurias mažai kas žiūri, jos yra taip sudvasintos, kad tampa panašios į parodiją.

- O pats sekate tai, ką rodo televizija ar atsiribojate?

- Žiūriu televiziją, bet nesu nuo jos priklausomas.

- Grįžkime prie „Revizoriaus“. Ten vaidinate su dar viena nusipelniusia aktore Egle Gabrėnaite. Ką tas bendradarbiavimas jums davė?

- Su Egle vaidinu ne viename spektaklyje. Geras aktorius nuo prasto skiriasi tuo, kad geras turi savo požiūrį į tai, ką daro. Turi kažką daugiau nei tik vaidmuo. Žiūrovas scenoje turi matyti gyvą žmogų su problemomis, o ne tik personą, atliekančią vaidmenį.

- Tokiu tampama ar gimstama?

- Nežinau, tai man ir pačiam yra paslaptis. Nujaučiu, kad taip galima padaryti, bet tam reikia daug darbo. Juk gyvenime kiekvienas iš mūsų turime problemų. Jūs turite, aš turiu, o spektaklyje žiūrime sceną, kurioje problema yra tik ta scena, tas epizodas, o kur jų gyvenimas už scenos? Ką, jie daugiau nieko neturi iškyrus tą konfliktą? Ne. Taigi geras aktorius visada turės ir tai, kas slypi už tos problemos, kažkokią paslaptį, kurios mes neįminsime, bet dėl kurios jis yra gyvas. Štai tada žiūrovas mato žmogų, kuris turi savo požiūrį į tai, ką vaidina, mato, kaip jis tą daro ir kodėl tą daro. Tai yra daugiau nei vien techniškai atliktas vaidmuo.

- Atskiriate aktorius, kurie meluoja scenoje?

- Ne, jie nemeluoja. Jie tiesiog teisingai sugroja natas.

- Neseniai buvote įvertintas Vyriausybine kultūros premija. Tos premijos priverčia jausti didesnę atsakomybę už tai, ką darote?

- Nemanau, kad priverstų pasikeisti, bet nereikia nieko slėpti - įvertinimai visada yra malonu. Jie parodo, kad kažkas žiūri, kažkas tave mato. Aš tik žinau, kad ir daug kitų yra verti tokių premijų, o mes taip po vieną vis išrenkame. Jautiesi tarsi kaltas, nes žinai, kad ir tas vertas, ir kitas.

- Kaltė prieš kitus?


- Ne kaltė, tiesiog taip yra. Būna dalykų gyvenime, kurių tiesiog nereikia aiškinti.

- Jei būtų jūsų valia, kam duotumėte premiją?


- Nežinau. Negaliu pasakyti.

- O kaip vyksta darbas su režisieriumi Rimu Tuminu? Kiek režisierius leidžia improvizuoti scenoje?

- Daug. Jis leidžia viską, bet kartu ir nusako kryptį.

- Nors XIX a. klasikas Nikolajus Gogolis pagrindinį spektaklio herojų pavaizdavo kaip sukčių, režisierius R.Tuminas jūsų personažui suteikė visiškai kitų spalvų. Ar tiesa, kad retas režisierius sugeba taip interpretuoti klasikinį kūrinį?

- Taip, tai tiesa. Atrodo, tarsi būtų paimtas nepajudinamas marmuro luitas ir iš jo nukalta lengvutė kregždė, kuri sugeba skraidyti. Spektaklyje neliko nė vieno neigiamo personažo. Čia net paprasčiausias kyšininkas, kortuotojas ar skundikas turi svajonių, norėtų pakeisti savo gyvenimą.

- Matyt, neįmanoma pasakyti, kas svarbiau - aktorius ar režisierius?

- Pamėginkime aktoriui leisti vaidinti be režisieriaus ir režisieriui be aktoriaus. Jie vienas be kito negali. Spektakliuose labai gerai matyti, ar aktoriai supranta, ką norėjo režisierius padaryti, ar pasiduoda tam. Kartais nesupranta, o kartais režisierius nesugeba išartikuliuoti savo minties.

- O jūsų gyvenime buvo tokių vaidmenų, kurių taip ir nesupratote?

- Be abejo. Buvo tokių, kur aš nesugebėjau padaryti to, ko manęs prašė, buvo, kur man neleido padaryti taip, kaip norėjau.

- Tokiais atvejais prisitaikote?

- Prisitaikau. Aš nekovoju ir nešvaistau energijos.

- Jei pamenate, kuris jūsų vaidmuo sulaukė didžiausio atgarsio, atsiliepimų, reakcijos?

- Gal „Helberio naktis“, „Revizorius“, „Dėdė Vania“, Katinas iš „Meistro ir Margaritos“, „Senė“... Daug tokių buvo. Bet reikia suprasti, kad šlovė ir sėkmė yra du skirtingi dalykai. Dabar išvardijau tuos spektaklius, kurie atnešė sėkmę, o dėl šlovės aš nežinau. Šlovę gali sukelti bet kas - net ir „pusdarbis“. Visi gali sakyti, kaip puiku, kaip puikiai suvaidinote „Dviračio žiniose“. Bet čia bus šlovė, o ne sėkmė. Sėkmė yra tada, kai pats žinai, kad viską padarei gerai. Kitiems gali ir nepatikti, bet pats už tai pasirašai.

- O dažnai skiriasi publikos ir jūsų paties įvertinimas sau?

- Ne. Publika jaučia. Ji iškart atpažįsta, kada gerai, o kada būna blogai.

- Kokie artimiausi darbai jūsų laukia?

- Žinote, nesakysiu, nes jei pasakysiu, jie gali nuplaukti. Iš tiesų iki rudens manęs laukia trys darbai, vienas jų tikrai bus, o dėl dviejų dar abejoju. Du teatro scenoje, vienas - kine.

- Kaip vertinate šiandienį atgimusį lietuvišką kiną?

- Yra gerų. Džiaugiuosi, kad kinas darosi profesionalesnis, galų gale nueinama nuo to pseudoautorinio kino. Jis truputį vilko visą lietuvišką kiną pažeme. Buvo toks neišartikuliuotas, bet labai jau gilus ir protingas. Lietuviškame kine ilgai nesifilmavau, o po to vienus metus nutariau eiti visur, kur tik kvies. Iš karto nusifilmavau penkiuose filmuose. Buvo ne kas. Vienas dar pusėtinas, bet kiti, kaip aš juos vadinu, buvo greitųjų kreditų filmai.

***

Apie spektaklį „Revizorius“

Rimo Tumino „Revizorius“ - neabejotinai viena geriausių kada nors Lietuvos teatre pastatytų komedijų. Nors Nikolajaus Gogolio pjesė „Revizorius“, vaizduojanti nuodėmėse ir ydose skęstančio provincijos miestuko sukrėtimą, tradiciškai laikoma pirmąja realistine rusų satyra, R.Tuminui nekilo ūpas pamokančiai grūmoti nuo scenos.

Pasak režisieriaus, statant spektaklį jam visiškai nerūpėjęs nei socialinis, nei politinis, nei religinis kontekstas. „Aš įsitikinęs, kad dabar niekam tas demaskavimo patosas nereikalingas. Seniai niekam neberūpi špyga kišenėje - visą tiesą apie visus galima kloti kur tik nori“, - tikina R.Tuminas. - „Man norisi kalbėti apie žmogų. Pagrindine spektaklio tema padaryti žmogaus apsivalymą. Nuo ko? Tikriausiai nuo kančių, kompleksų, nuodėmių, persekiojančių jį visą gyvenimą.“

Pagrindinis spektaklio herojus, jaunas plevėsa Chlestakovas, grįždamas iš Peterburgo į tėvų dvarelį, užtrunka miestelio viešbutyje, nes neturi pinigų atsiskaityti su savininku. Per klaidą ar greičiau dėl neįtikėtinos valdininkų vaizduotės jis palaikomas revizoriumi, kuris turi pasirodyti mieste incognito. Būdamas naivus ir lengvabūdis, Chlestakovas nuoširdžiai patiki, kad yra visų mylimas, apsigyvena miesto galvos namuose, tikėdamas, kad skolinasi pinigų, susirenka iš valdininkų kyšius, pasijutęs salonų liūtu, apsuka galvą namų šeimininkei ir jos dukteriai, pasiperša, susižada ir, paklusdamas įžvalgiam tarnui, laiku spėja iškeliauti. Tuomet pasirodo tikrasis revizorius, ir komedija virsta tragedija.

„Revizorius“, mano manymu, yra absoliučiai tobulas. Retas kuris režisierius sugeba taip perskaityti klasikinį, chrestomatinį kūrinį. Atrodo, tarsi būtų paimtas nepajudinamas marmuro luitas ir iš jo nukalta lengvutė kregždė, kuri sugeba skraidyti. Keista, kad neliko nė vieno neigiamo personažo. Pasirodo, kad net paprasčiausias kyšininkas, kortuotojas ar skundikas taip pat turi svajonių, taip pat norėtų pakeisti savo gyvenimą. Svajonės apie geresnį ir teisingesnį gyvenimą verčia spektaklį skambėti kaip stygą rūke“, - teigia aktorius Arūnas Sakalauskas.

„Revizorius“ sukelia pojūtį, lyg pirmąkart girdėtum tariamus N.Gogolio žodžius, ir verčia stebėtis neišsenkančiu režisieriaus R.Tumino sąmoju bei fantazija. Ribos tarp to, kas juokinga ir dramatiška, kas realu ir mistiška, čia beveik išnyksta. O maži, apsėsti fantazijų apie įdomesnį, šviesesnį gyvenimą provincijos žmonės, įgyja savito žavesio, kelia atlaidų šypsnį ir užuojautą.

Komedija „Revizorius“ su Arūnu Sakalausku, Egle Gabrėnaite ir visa žinoma Vilniaus mažojo teatro aktorių plejada jau greitai - 2018 m. kovo 25 d. Nacionaliniame dramos teatre ir balandžio 11d. Klaipėdos Žvejų rūmuose.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: lankantis gimtojoje Italijoje buvusią Belgijos karalienę Paolą ištiko insultas; transliuotojo duomenimis, insultą moteris patyrė naktį, viešėdama Venecijoje.
  • KANDIDATĖ: Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė sieks Klaipėdos miesto mero posto.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar norėtumėte, kad jūsų name jau būtų įjungtas šildymas?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +2   +10 C

   +8   +13 C

 

   +10  +12 C

  +9  +13 C

   +16  +17 C

 

   +13  +15 C

  15-18 m/s

 3-7 m/s

 

    2-6 m/s

 

USD - 1.1777 PLN - 4.2930
RUB - 77.3603 CHF - 1.1376
GBP - 0.8943 NOK - 9.5713
reklama
Sveikata Grožis