Ar lengva išmokyti šunį šokti?nuotraukos

2010 balandžio mėn. 24 d. 15:00:21 Perskaitė 2219

“Nėra lengva, bet viskas priklauso ne nuo tavo, o nuo šuns noro ir talento”, - tvirtina televizinio talentų konkurso “2 minutės šlovės” dalyvė būsimoji teisininkė Aušrinė Niauraitė.

Ji savo pasirodymu su gražuoliu augintiniu Lordžiu pavergė ne tik televizijos žiūrovus ir komisiją, bet ir tuos, kurie abejingi keturkojams draugams. 20-metė studentė neįsivaizduoja savo gyvenimo be šuns. Anot jos, augintinis moka ir pradžiuginti, ir užjausti, o svarbiausia - mylėti mus supantį pasaulį.

Šeimininkę išsirinko pats

Aušrinė tikrai nesitikėjo, kad per savo mylimą augintinį Lordį taps žinoma, kad filmuosis televizijoje, o žurnalistai domėsis jos sugebėjimais. Šuns dresavimas, tiksliau, sugebėjimas išmokyti šokti kartu su ja, - tik vienas iš merginos užsiėmimų. Pagrindinis, žinoma, yra dieninės teisės studijos Vilniaus M.Romerio universitete. Pirmakursė šią studijų sritį pasirinko, kaip ir dauguma jaunų žmonių, prisiskaičiusi detektyvinių romanų, prisižiūrėjusi televizijos serialų, kuriuose nusikaltėliai visada surandami, o neretai jiems talkina ir protingi šunys.

Kaip Niaurų šeimoje atsirado Lordis? Berno zenenhundų veislės šunelis atkeliavo prieš trejus metus. Anksčiau Aušrinė ir metais jaunesnis brolis augino vokiečių aviganę. Po jos neilgai tvėrė be kito augintinio, tačiau rinkosi apdairiai, ieškojo internete tinkamos veislės, draugiško ir ramaus būdo įnamio, kurį lengva būtų dresuoti. Beje, jau tuomet mergina buvo susižavėjusi tuo, kad užsienio šalyse žmonės sugeba išmokyti keturkojus ne tik komandų, paklusnumo, bet ir šokti. Kai rinkosi šunį, tarėsi ir su mama, ir broliu. Visi trys vienbalsiai nusprendė važiuoti į veislyną Širvintų rajone ir išsirinkti mažą Berno zenenhundų veislės šunelį. “Atvažiavome ir pamatėme dvylika mažylių. Visi gražūs, apvalučiai ir tokie maži, kad vos didesni už delną. Vienas iš jų iš karto pribėgo ir atsitūpė šalia manęs. Tad Lordis pats mus išsirinko”, - šypsojosi didelio pusketvirtų metų šuns šeimininkė.

Šokių pamokos

Pagal visas veislinių šunų taisykles visas šuns vardas yra Lordhund Mango, o namiškiai ir bičiuliai jį vadina paprasčiausiai Lordžiu. Jis iš karto tapo šeimos numylėtiniu ir tikru draugu. “Namie Lordis itin ramus, visada gerai nusiteikęs, o svarbiausia - puikiai prisitaikė prie mūsų gyvenimo ritmo. Mums su juo nėra jokio vargo. Gal tik tiek, kad kelia anksti. Penktą valandą ryto jau reikia eiti su juo pasivaikščioti, - pasakoja Aušrinė. - Išeiname mažiausiai dviem valandoms. Juk jam reikia palakstyti, kad nepriaugtų per daug svorio. Ten per pertraukėles lyg žaisdama ir mokinau jį šokti. Tai stengiausi daryti vėlai vakare, galima sakyti, patamsyje, nes kartą, kai mokiau suktis pagal muziką dieną, susirinko aplink žiūrovų ir jie tik blaškė mūsų dėmesį. Žiūrėjo į mus, kaip į cirką”.

Apie šokius su šunimis A.Niauraitė rado nemažai vaizdinės ir kitokios informacijos internete. Apie tai skaitė knygose. Kai pagalvoji, žmogus ne visada išmoksta šokti, o čia didelis ir stambus šuo. “Mano Lordis pasirodė esąs gabus ir kantrus, o susišnekėti su neįprastu šokių partneriu merginai teko savais metodais. “Aš nesu labai griežta mokytoja, leidžiu jam pačiam improvizuoti, judėti taip, kaip patinka. Svarbiausia, kad mudu jaustume ryšį. Lordis po keleto pamokų pradėjo suprasti, ko aš iš jo noriu. Ir apskritai jis labai protingas. Kuo daugiau su juo šneki, tuo daugiau žodžių šuo supranta”, - įsitikinusi dresuotoja.

Teisė būti laisvam

Kol kalbėjomės su Aušrine, Lordis lakstė po Karoliniškių miškelį, įprastą pasivaikščiojimų vietą. Su šeimininke jis nueina iki Salotės ežero, kuriame atšilus orams būtinai nusimaudo. “Maudynės jam - didžiausias malonumas, nuo karščio jis labai pailsta. Ir televizijoje besifilmuojant ir belaukiant savo eilės būna karšta. Bijau, kad jis prieš pasirodymą neaptingtų, bet taip dar nėra atsitikę”.

Šuo neįprastoje televizijos aplinkoje elgėsi nepriekaištingai. Atrodė, kad prie filmavimo kamerų, garsios muzikos ir prožektorių jis seniai pripratęs. Tik dažnai kraipė galvą, ieškodamas salėje savų. “Jis yra iš aviganių giminės, tad ir šeimininkus stebi, kad kuris nenuklystų į šoną”, - juokėsi Aušrinė.

Dar mergina pabrėžė, kad Lordis - ypač taikaus būdo šuo. Jis yra išlaikęs egzaminą dėl teisės vaikščioti be antsnukio. “Turime pažymėjimą, liudijantį apie tokią privilegiją. Mat anksčiau pasitaikydavo, kad žmonės, pamatę tokį didžiulį šunį be antsnukio, išsigąsdavo ir reikalaudavo, kad uždėčiau antsnukį. Dabar, nors ir turime pažymėjimą, kad jis draugiškas ir tikrai nesikandžioja, jo rodyti dar neprireikė”. Gal dėl to, kad šunį daug kas pažįsta iš televizijos šou... Aušrinė kuklinasi: “Nesame kokios nors įžymybės. Paprasčiausiai Lordis savo išvaizda kelia pasitikėjimą. Bent man taip atrodo”.

“Pifo” talkininkas

A.Niauraitė yra gyvūnų globos klubo “Pifas” savanorė. Lordis kartu su šeimininke atstovauja šiam klubui parodose, renka labdarą šeimininkų pamestiems ar laikinai priglobtiems šuneliams. Žmonės, juodu pamatę, dosniai aukoja. Kai kurie varžybų nugalėtojai atiduoda savo prizą - laimėtą pašarą šunims, kai kas atneša šuniškų žaislų, pavadėlių bei kitų atributų, kiti aukoja pinigų. “Labiausiai sielojuosi dėl to, kad yra tokių, kurie galvoja, kad šunelis ar katė yra žaislas vaikams. Nuperka, o vaikams nusibosta vedžioti ir rūpintis, suaugusieji taip pat neturi kada - ir toks augintinis atsiduria gatvėje. Todėl ir padedame “Pifui”, kad gyvūnai atrastų savo naujus namus”, - sako mergina.

Aušrinė su savo augintiniu drąsiai važiuoja visuomeniniu transportu, nes savo automobilio kol kas neturi. Šuo elgiasi nepriekaištingai.

“Mėgstame nuvažiuoti į centrą, pasivaikščioti po senamiestį, Sereikiškių parką. Žmonės jį dažnai kalbina, o Lordis į draugiškumą atsako tuo pačiu, jis pakenčia ir vaikų išdaigas. Džiaugiuosi, kad su draugais ir šunimi galime kartu pasėdėti lauko kavinėje. Dabar beveik niekur šunelių neignoruoja. Norėčiau, kad, kaip Vakaruose, žmonės su šunimis būtų priimami, tačiau, be jokios abejonės, šunys turi būti išauklėti, jų šeimininkai kultūringi. Apie tai, kad pastarieji privalo surinkti augintinių paliktus “pėdsakus”, kad neleistų šunų ten, kur žaidžia vaikai, aš nė nekalbu”.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net