Aplenkiant laiką ir mokslą

Prieš 150 metų gimė anglų rašytojas fantastas, kurio ateities pranašystės tapo tikrove. Romanų „Laiko mašina“ ir „Pasaulių karas“ autorius Herbertas Velsas (Herbert Wells) pasaulį išvydo 1866 m. rugsėjo 21-ąją Londono priemiestyje. Literatūrą jis pamėgo jau vaikystėje, paaugęs būsimasis rašytojas rimtai susidomėjo biologija, o vėliau kardinaliai pakeitė veiklos sritį - pasuko į žurnalistiką. Aplenkdamas mokslą ir savo laiką, jis stengėsi išsamiai aprašinėti ateitį, kuri, jo manymu, laukė žmonijos. Po daugelio metų H.Velso idėjos tapo tikrovės dalimi.

Atominė bomba

„Aplinkinis pasaulis kažkur dingo. Žemėje nieko nebeegzistavo, išskyrus purpurinį, ryškiai raudoną, akinantį švytėjimą ir griausmą - kurtinantį, viską užgožiantį, nenutylantį nė minutės griausmą...“ Būtent taip romane „Išlaisvintas pasaulis“ (1914) H.Velsas aprašė atominės bombos, „milžiniškų griaunamųjų jėgų“ šaltinio, veikimą. Maža to, jis aprašė sprogstamojo užtaiso detales ir jų veikimo principą - o juk branduolinis ginklas buvo pradėtas kurti tik po kelių dešimčių metų.

Atominis ginklas buvo išbandytas JAV, praėjus 31 metams po romano pasirodymo. Įdomu tai, kad toje knygoje jis paminėjo dvi datas: 1933-iuosius - dirbtinio radioaktyvumo atradimo metus ir 1953-iuosius - pirmosios atominės elektrinės įrengimo metus. Abiem atvejais jo pranašystės išsipildė su minimalia paklaida. 1934 m. prancūzų fizikas F.Žolio Kiuri (F.Joliot Curie) atrado naują radioaktyvaus virsmo rūšį, o 1954 m. Obninske pradėjo veikti pirmoji pasaulyje atominė elektrinė.

Ryšys su Marsu

Viename iš ankstyvųjų H.Velso apsakymų „Krištolinis kiaušinis“ (1897) pasakojama apie neįprastą kiaušinio formos kristalą. Gerai įsižiūrėjus tam tikru kampu, jame buvo galima „gyvai“ pamatyti Marso planetą ir jos gyventojus. Kaip aiškinama apsakyme, egzistavo du tokie prietaisai, vienas Žemėje, kitas Marse, ir juos jungė „kažkoks glaudus ryšys, šiuo metu kol kas nenustatytas“. Ryšys tarp dviejų planetų išties buvo užmegztas, tiesa, vienpusis ir neilgalaikis, ir tik po 80 metų. Pirmą kartą perduoti vaizdus iš Marso pabandė sovietų tarpplanetinė stotis „Mars-3“ 1971 m. gruodį.

Nusileidęs aparatas pradėjo perdavinėti informaciją, bet po 14,5 sek. perdavimas nutrūko dėl kilusių techninių nesklandumų. Po ketverių metų Marse nusileido amerikiečių „Viking-1“ ir jau po paros į Žemę perdavė kokybišką spalvotą 300 laipsnių planetos paviršiaus panoraminę nuotrauką.

Vaizdo magnetofonas

„Atidaręs dangtį jis pamatė, kad viduje įstatytas dvigubas cilindras. Viršutinėje prietaiso dalyje buvo matyti mygtukas, visai kaip elektrinių skambučių. Jis jį paspaudė, pasigirdo traškesys, o po jo balsai ir muzika, o ciferblate pasirodė spalvoti vaizdai“, - taip 1899 m. romane „Kai Miegantysis atsibus“ H.Velsas aprašė buitinio vaizdo magnetofono prototipą. Pirmasis įrenginys vaizdui ir garsui įrašyti pasirodė po 57 metų. Aparatas buvo labai gremėzdiškas ir tinkamas naudoti tik studijoje. Bet po 7 metų Londone buvo pradėti pardavinėti ir pirmieji buitiniai vaizdo magnetofonai „Telcan“, kuriais tapo įmanoma įrašinėti namų sąlygomis.

Virtuvės technika

1901 m. buvo išleista H.Velso knyga „Įžvalgos į mechanikos ir mokslo pažangos įtaką žmogaus gyvenimui ir mąstymui“, kurios tiražas viršijo visų ankstesnių rašytojo mokslinės fantastikos kūrinių tiražus. Šioje knygoje H.Velsas pasakoja, kaip įsivaizduoja įvairiausius būsimo gyvenimo aspektus, tarp jų - virtuvės prietaisus, kurie „valgio virimą pavers malonia pramoga bet kuriam inteligentiškam žmogui“. Jau po dvidešimties metų Anglijoje pasirodė H.Velso aprašytosios indaplovės, bet jas plačiai naudoti pradėta tik 8-ajame dešimtmetyje. O štai daugiafunkcio puodo - prietaiso, išties galinčio virimą paversti pramoga, - prototipas Japonijos rinkoje atsirado 6-ajame dešimtmetyje, tačiau jo funkcija buvo vien ryžių virimas. Tik po dar pusės amžiaus ryžiavirė, praplėtus jos galimybių spektrą, tapo daugiafunkciu puodu.

Mobilusis telefonas

„Jūs tik pagalvokite, kaip pravers telefonas, kai juo bus pradėta plačiai naudotis. Beveik nebereikės vargti slampinėjant po parduotuves: jūs užsisakysite telefonu, ir jums nors ir už šimto mylių nuo Londono bus išsiųsta bet kokia prekė; per parą užsakyti daiktai bus pristatyti į jūsų namus, apžiūrėti ir, jei pasirodys netinkami, išsiųsti atgal. Namų šeimininkė, apsiginklavusi telefono rageliu ir niekur neidama, galės naudotis visų vietos tiekėjų ir visų didžiųjų Londono parduotuvių, teatrų kasų, pašto kontoros, vežėjų biržos, daktaro paslaugomis...“ - toje pačioje knygoje samprotavo H.Velsas. Ir juk neapsiriko! Šiame aprašyme sunku neatpažinti dabartinių laikų. Atsiradus mobiliajam ryšiui ir internetui, žmogaus gyvenimas labai pasikeitė. Naudojantis ryšių priemonėmis galima neišeinant iš namų viską nusipirkti, siųsti ir gauti laiškus, įsigyti bilietus į teatrą, kaip ir numatė H.Velsas.

Transportas

„Įžvalgose“ H.Velsas apmąstė ir ateities transportą. Jis manė, kad pasaulyje atsiras daugybė specialių plačių kelių, taip pat mokamų, o palei juos - automobilių remonto dirbtuvių. Geležinkeliai, jo nuomone, turės tapti mažiau populiarūs, bet vis tiek galės būti naudojami sunkiesiems kroviniams ir žmonėms pervežti. Nuo knygos parašymo laikų išties daug kas pasikeitė: buvo tobulinamos automobilių konstrukcijos, augo jų skaičius, atsirasdavo naujos kelių dangos ir kuro rūšys. Po daugelio metų automobiliai užėmė ypatingą vietą žmogaus gyvenime. Bet traukinys, nepaisant nieko, liko nepakeičiama transporto priemonė. O štai sėkmingu aviacijos vystymusi fantastas nelabai tikėjo. Jam atrodė, kad tik iki 2000 metų bus „išrastas toks aeroplanas, kuris pakils į orą ir sėkmingai grįš į savo vietą“. Iš tiesų tai įvyko gerokai anksčiau, H.Velsas pats buvo šio įvykio liudininkas. Pirmasis valdomas brolių Raitų (Wright) lėktuvo su varikliu skrydis įvyko 1903 m. gruodį JAV. Jų „Flyer-1“ ore išsilaikė beveik minutę ir nuskrido 260 m. Jau po dvejų metų jie perkonstravo lėktuvą ir juo nuskrido 39 kilometrus.