respublika.lt

2017 spalio 24, antradienis

A.Plaipaitė: Šis laikas skirtas nuveikti kuo daugiaunuotraukos

2016 birželio mėn. 04 d. 18:59:09
Greta ALIŠAUSKAITĖ

LRT radijo žinių vedėja, vis dažniau matoma LRT laidose „Labas rytas, Lietuva“, Aistė Plaipaitė (26) jau yra užsitarnavusi ir geriausios LRT radijo žurnalistės pripažinimą. Taisyklingą lietuvių kalbą mergina demonstruoja ne tik darbe, kur pelnė „Kalbos grynuolio“ apdovanojimą, bet ir du kartus buvo tarp Nacionalinio diktanto konkurso laureatų. „Laisvalaikiui“ Aistė pasakojo apie vaikystėje ją lydėjusią muzikinę veiklą, laisvą laiką bibliotekoje ir išsiugdytą tvirtą ryžtą daryti tai, ką sugalvoja.

 

- Esate baigusi meno mokyklą. Kaip nutiko, kad pasirinkote žurnalistikos kelią?

- Nuo pat vaikystės buvau veiklus vaikas. Meno mokykla buvo visada šalia, kaip ir sportas. Mano tėvai - kūno kultūros mokytojai, du vyresni broliai irgi labai sportiški. Mūsų šeimoje sportas vos ne pirmoje vietoje. Bet tėvai pastebėjo, kad turiu klausą, balsą, ir norėjo, kad tai lavinčiau. Todėl sprendė - vesti mane į sporto ar muzikos mokyklą, visgi atsirado pastaroji. Ten grojau akordeonu, tada ir kitais instrumentais, pradėjau dainuoti ir dalyvauti įvairiuose konkursuose. Gimnazijoje su keliomis merginomis turėjome įkūrę muzikos grupes, todėl nuolat ruošdavome programas ir niekada nesėdėdavome tarp žiūrovų. Tai mano laisvalaikis. O žurnalistiką anksti susigalvojau, rodos, penktoje klasėje, kai reikėjo pasakyti, kuo norėtum būti užaugęs. Žurnalistika man atrodė įdomus dalykas, žinoma, dar turėjau tik siaurą supratimą apie ją. Nors jau tada maniau, kad galiu perteikti informaciją kitiems žmonėms, gal būti pranešėja ar žinių skaitytoja, parengti ir perskaityti informaciją. Turiu ypatybę, kad kai susigalvoju, mėgstu to ir laikytis. Todėl jaučiausi rami, kai kiti svarstė apie stojimus, pasirinkimus, o aš jau projektavau savo kelią. Vėlesnis tarptautinių santykių studijų pasirinkimas irgi buvo tikslingas, nes man pačiai įdomesnės politikos žinios iš užsienio.

- 2014 m. gavote geriausios žurnalistės apdovanojimą. Ar pasikeitė požiūris į šią profesiją pačiai dirbant?


- Gauti „Auksinės bitės“ apdovanojimą, žinoma, labai malonu, nes buvau visai neseniai pradėjusi dirbti. Manau, tokie apdovanojimai yra paskatinimas jauniems, perspektyviems žmonėms. Tai galbūt tam tikras signalas, kad jie viską daro gerai ir kad nebijotų, darytų tai toliau. Iš tiesų į žurnalisto profesiją požiūris šiek tiek pasikeitė, pradėjau ją labai ginti. (Šypsosi.) Kai aplinkiniai pradeda diskutuoti ir sakyti, kokia čia ta žiniasklaida, kokie visi nekokybiškai dirbantys, užsipuolantys žmones, siekiantys sensacijų, aš įrodinėju, kad yra visokios žiniasklaidos, reikia skirti priemones. Ir nereikia visko absoliutinti.

- Kodėl pasirinkote radiją ir koks tas darbas jame?


- Tai galbūt irgi mano aplinkos įtaka, nes šeima iki šiol nuolat klauso radiją. O apie darbą radijuje pagalvojau kartą jo klausydama su seneliu. Aš jam sakau: „Bočiau, o gal būtų smagu, jeigu aš tau taip žinias skaityčiau?“ Ir jis atsakė, kad žinoma. Sugalvojau, užfiksavau ir tada jau dariau taip, kad to kaip nors pasiekčiau. (Šypsosi.) Taip nuo 2010 m. ir dirbu radijuje, man labai patinka darbas jame, bet nežinau, ar visą gyvenimą vien jame ir norėčiau būti. Nesinori savęs apriboti, nemėgstu sakyti "niekada". Dažnai sulaukiu klausimo, kas gi klauso jūsų naktį, kam skaityti žinias ištisą parą. Klauso naktį dirbantys, keliaujantys žmonės, senyvi žmonės, kad ir mano seneliai dažnai užmiega ir pabunda prie radijo imtuvo. Kodėl jie turėtų gauti seną informaciją? Būtent darbas radijuje turi aukštus kalbos reikalavimus, todėl tai gera taisyklingo kalbėjimo mokykla. Radijuje susitelkiama į tai, kas kalbama, tai jo stiprybė ir grožis. Dėl to radijas gal ir atrodo tokia kokybiška priemonė. Jeigu žmogus girdės, kad kažkas per radiją nusišneka, tai viskas, niekuo to neuždengsi, priešingai nei televizijoje.

- Vis dažniau žiūrovai jus mato ir televizijos studijoje. Kaip vertinate šią patirtį, galbūt televizija bus kita nuolatinė darbo vieta?

- Įdomi patirtis. Iš pradžių labai bijojau, prieš pirmą laidą net miegoti negalėjau, tikrai buvo streso ir jaudulio. Taip pat greitai išryškėjo ir šios srities specifika. Iš pradžių šiek tiek net piktinausi, kad kai pamato tave žmonės per televizorių, visi komentarai susiję tik su išvaizda. Pavyzdžiui, kad vienas švarkelis tau tiko, o tas nelabai, šviesi spalva tau labiau tinka, o kitas atspalvis - ne, šukuosena šįryt graži padaryta, o aną rytą prastesnė. Juk aš ne tik atrodau, bet ir kažką kalbu, skaitau. Bet teko suprasti, kad neverta piktintis. Televizija teikia informaciją per vaizdą, todėl reikia susitaikyti ir priimti taisykles. Manau, ši galimybė išbandyti save ir kitokioje pozicijoje yra labai vertinga. Kad ir kaip atrodė nauja ir baisu,  nenorėjau gailėtis atmesdama ir nepabandžiusi. Keliu sau tikslą būti lanksti, gebėti daryti daug dalykų. Tik dėl rašančios pozicijos – spaudos – kiek mažiau save įsivaizduoju, man geriau kalbėti. (Šypsosi.)

- Kas padėjo išsiugdyti įprotį kalbėti ir rašyti taisyklingai?


- Turbūt labiausiai mano seneliai. Močiutė dirbo bibliotekoje, turėjo pati savo knygų biblioteką sukaupusi ir labai daug skaitė. Senelis buvo multimokytojas, mokęs lietuvių ir rusų kalbų, istorijos ir kitų dalykų. Be to, parašydavo dar retkarčiais ką nors. Su jais daug laiko praleidau augdama, ypač su močiute, sukiodamasi tarp knygų. Močiutei buvo labai svarbu, kad visi gražiai, taisyklingai kalbėtų. Ypač per radiją ir televiziją, pykdavo už  išgirstas klaidas. Manau, jeigu galėtų manęs paklausyti, irgi sulaukčiau pastabų. (Šypsosi.) Dar pasisekė, kad turėjau labai geras, unikalias lietuvių kalbos mokytojas. Nors manau, kad neįmanoma kalbėti tik taisyklingai, kalba yra toks nesugaunamas ir judrus, besikeičiantis ir įdomus dalykas.

- Kaip manote, kodėl žmonės kalba ir rašo netaisyklingai? Galbūt įpročiai kalti ar gyvenimo tempas?


- Visų pirma, manau, ne visi turi tuos, kurie pasakytų iš šalies, pamokytų, o vaikystės pagrindas - labai svarbus. Aplinka labai daug lemia. Dabar žmonės daug keliauja, žiūri filmų, serialų anglų kalba. Taip daugiau ir perimama kitų kalbų momentų, tad natūralu, kad mažiau skiriama dėmesio savo kalbai.. Mano manymu, dar daug kas priklauso nuo to, su kuo tu kalbi, kartais galiu daug kartų panaudoti žodį „nu“,bet tai darysiu sąmoningai, įterpsiu kaip stiliaus priemonę ir tik kalbėdama su konkrečiu žmogumi, su kuriuo tai tiks. Manau, svarbiausia turėti žinių pagrindą, mokėti esmines taisykles, kaip rašyti ir kalbėti taisyklingai. Ir tada gali sau leisti laviruoti. Pavyzdžiui, aš elektroninius laiškus rašau  taisyklingai, bet trumpąsias žinutes, taupydama laiką, be lietuviškų rašmenų. Bet tai nesumenkina mano gebėjimo kalbėti, rašyti taisyklingai.

- Pati nemokate jokio regiono tarmės? Galbūt tai irgi lėmė, kad lengviau pavyksta taisyklingai kirčiuoti?
Kaip manote, ar sunku išmokti kirčiavimo taisyklių?

- Manau, kad taip. Katyčiuose, iš kurių esu kilusi, ir visame Šilutės rajone žmonės daugiausiai kalba normine, bendrine kalba, beveik nėra tarmiškumo. Klaipėdos kraštas dažnai painiojamas su Žemaitija, bet mes tikrai nekalbame žemaitiškai. Pati esu pusiau žemaitė, pusiau dzūkė, bet šių tarmių namie girdėjau mažai ir niekada neturėjau sunkumų su kalbos šlifavimu. Juk daug sunkiau, kada kai kuriuos žodžius nuo mažumės esi įpratęs tarti ir girdėti vienaip, o vėliau tau ima aiškinti, kad iš tikrųjų reikia visai kitaip, todėl normalu, kad atsiranda atmetimo ir net pykčio reakcija, kai tave pataiso. Čia, manau, tokio vaikiško užsispyrimo kažkiek yra. Nes pasakydamas vieną ir antrą kartą tinkamai greitai persilauži, mes esame lankstūs, ir tai tikrai nėra sunku. Manau, tiesiog reikia nebūti užsispyrusiam, kaip ir daug kur. Man pačiai radijas yra pati didžiausia kirčiavimo ir kalbos apskritai mokykla.

- Galbūt žiniasklaidoje yra per mažai taisyklingo kalbėjimo ir mokymo?

- Mano manymu, per mažai. Aš manau, kad kalba yra toks įdomus dalykas, nestatiškas, kintantis, aktualus žmonėms, mes visi turime ką pasakyti apie ją. Kartais su draugais labai daug praleidžiu diskutuodama apie įvairius kalbinius momentus. Manau, mūsų televizijose nėra patrauklių laidų apie kalbą, nors galėtų būti. Juolab žinau, kad užsienyje yra analogų. Kalba atspindi žmones, tautą, jos raidą, tai tikras lobis. Manau, trūksta įdomaus pateikimo iš tos pačios kalbos komisijos, įdomesnių iniciatyvų. Aišku, ir mokykla, ir televizija turėtų prisiimti atsakomybės daugiau. Yra kalbos laidelės, minutės. Bet jos tokios varganos, tokios netikros, dirbtinės.

- Ar turite įprotį pataisyti kolegas ir artimuosius?

- Mėgstu, nors dažnai galvoju, ar gerai darau. Turbūt reikia laviruoti. Nes jeigu visada taisysi, gali pasirodyti labai susireikšminęs. Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume su istoriku ir jis nuolat per pokalbį įterptų naujų detalių ir mokytų tave, manau, tai nelabai patiktų. Viskas turėtų būti vietoje ir laiku. Juolab reikia įvertinti, ar žmogus kalba tik su tavimi, ar su auditorija, galbūt jam nekeliami didesni reikalavimai ir neverta kabinėtis. Dažniau pataisau šiurkščias klaidas. Galbūt nereikėtų taisyti tų žodžių, kuriuos žmogus pasakė, o kitą kartą juos pasakys tik po kelių mėnesių. Kitu atveju - kodėl nepataisius? Kartais žmonės keistų tarimų prisigalvoja ar iš kitų prisiklauso, tokių be paaiškinimo. Apskritai tie taisymai prasidėjo su darbu radijuje. Nes mane ir pačią pataisydavo.

- Ką jums reiškia dalyvavimas nacionalinio diktanto rašyme?


- Tai tam tikras savęs ir žinių išbandymas, įsivertinimas, paskatinęs dalyvauti mane. Gal net į sporto varžybas panašus reikalas, o kai sportas ir varžymasis nuo mažens nėra svetimas... Bet kai du kartus gerai pasirodžiau, supratau, kad daugiau nebereikia, nes būtų liūdna pasiekti prastesnių rezultatų. (Šypsosi.)

- Esate veikli mergina. Kaip atsipalaiduojate po darbų? Ar lieka laiko pomėgiams?


- Jau kelerius metus dainuoju kameriniame chore „Aidija“, prieš tai apie penkerius metus lankiau Vilniaus universiteto chorą „Virgo“. Supratau, kad savęs nemėgstu, kai neužsiimu muzika, kad reikia dainuoti. Ateini į repeticiją dviem valandoms ir, kad ir kas dėtųsi tavo gyvenime, kas būtų darbe ar namie, viską pamiršti. Ir galvoji tik apie tuos kūrinius, tą muziką, kurią bandai atlikti, tai padeda atsiriboti nuo darbų, nuo visko ir pailsėti. Taip pat turiu išlikusį pomėgį šokti, mokykloje šokau tautinius, vėliau salsą, dabar šiek tiek lindyhopą. Bet čia tik savo malonumui, nes mėgstu judėti.

- Ar dėl įtempto grafiko nenukenčia namai ir šeima?

- Pripažinsiu, ne visada jiems lieka laiko, norėtųsi skirti daugiau. Kartais namai būna tiesiog ta vieta, kur grįžti, pavalgai, pamiegi ir vėl eini. Savotiška stovykla su tavo daiktais ir vieta pasiruošimui kitiems darbams. (Šypsosi.) Žinoma, kai ateis laikas savo šeimai, keisis šis intensyvus grafikas. Dabar tiek aš, tiek mano panašaus amžiaus draugai, kolegos galvojame, kad šis laikas skirtas nuveikti kuo daugiau. Atrodo net baisu kažko nedaryti. Nors vėliau gali gailėtis, kad neskyrei laiko draugams, šeimai. Dažnai apie tai galvoju, juolab ir grįžtu namo pas tėvus labai retai. Tai šiek tiek tėvams kompensuoja manęs girdėjimas per radiją. Mama netgi sako, kad rytais klausydama radijo visada su manimi pasisveikina.

- Kokių ateities planų turite?

- Vienas nemenkas išbandymas jau nenumaldomai artėja. Birželio 12 dieną Kaune vyks LRT 90-mečiui skirtas iškilmingas koncertas, kuriame viena iš trijų vedėjų būsiu ir aš. Tai bus pirmas kartas dirbant tiesioginiame eteryje kelias valandas ir dar vedant tokį renginį. Kiti planai mažiau konkretūs, aiškūs ir iki jų liko daugiau laiko, o ir keistis viskas juk šitaip greitai gali.

- Kaip manote, kokios asmeninės savybės padėjo pasiekti to, kur dabar esate?


- Atsakingumas ir kryptingas siekimas to, ką sugalvoju.


Dosjė


Išsilavinimas: VU žurnalistikos bakalauras ir tarptautinių santykių magistras

Įkvėpusi asmenybė: a.a. Romas Sakadolskis

Gimimo data: 1989 09 02

Svajonių šalis: Australija

Augintinis:
šuo Čipsas

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEAPSIKENTĖ:: Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į atsakingus politikus ir pareigūnus, atkreipdama dėmesį, kad dažnai mažinimo linkme pakeičiamas maisto produktų svoris ar tūris pakuotėje, bet atitinkamai nesumažinama jo kaina, todėl klausia, ar tai nėra vartotojų apgaudinėjimas.
  • PRALAIMĖJO: Baltarusijos ledo ritulio antrojo diviziono čempionato rungtynėse pirmadienį Elektrėnų „Energijos“ komanda išvykoje 2:9 pralaimėjo Baltarusijos 18-mečių rinktinei.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar šiais laikais lengva įsigyti būstą?

balsuoti rezultatai

Kaip turėtų būti elgiamasi su pertvarkomuose parkuose esančiais medžiais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1740 PLN - 4.2266
RUB - 67.4375 CHF - 1.1581
GBP - 0.8909 NOK - 9.3883
reklama
Prenumerat 2018