respublika.lt

Akimirkų kūrėja V.Bičkutė

(0)
Publikuota: 2017 gegužės 27 18:51:26, Eimantė JURŠĖNAITĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Valda Bičkutė

Talentinga aktorė Valda Bičkutė (36) ne tik kuria įsimintinus vaidmenis kine ar teatre, bet ir pati imasi scenos iššūkių – sujungti literatūrą su savo profesija bei paversti teatru. Iš jos idėjos gimė spektaklis „24 valandos iš moters gyvenimo“, o pasitikdama vasarą aktorė kviečia jau į antrąjį jos iniaciatyva atsiradusį spektaklį „Pasikalbėk su manimi eilėmis“.

 

- Vilniaus mažajame teatre gegužės 30 dieną įvyks poetinės improvizacijos premjera. Panašu, kad tai bus neeilinis vakaras...

- Poetinė improvizacija - unikali forma, pirmą kartą pristatoma Lietuvos teatre. Aš ir mano kolegos - aktoriai Virginija Kochanskytė, Jokūbas Bareikis bei poetas Mindaugas Valiukas, atsinešime savo pagrindinį „bagažą“ - po 50 išmoktų skirtingų lietuvių autorių eilėraščių. Dramaturgija, siužetas ir meninė kulminacija gims kiekvieną kartą naujai, bus kuriama iš poezijos „čia ir dabar“, žiūrovų apsuptyje. Poetinės improvizacijos vakare skambės tik tai, kas iš tiesų artima kiekvieno iš mūsų širdžiai, apie ką norisi kalbėti, ką išsakyti ir su kuo prabilti į poeziją mylinčius žiūrovus. Ši idėja improvizuoti spektaklį, kurti dramaturgiją iš eilėraščių čia ir dabar išlaisvina nuo temų ir autorių apribojimų, leidžia literatūrinį žodį paversti gyvu, spontanišku, dialogo dalimi, reakcija.

- Šis spektaklis atsirado tavo iniciatyva?

- Pirmasis iš mano idėjos gimęs spektaklis - „24 valandos iš moters gyvenimo“ pagal Stefano Cveigo (Stefan Zweig) apsakymus. Šis literatūros žanras nėra pritaikytas scenai. Žinoma, galima būtų sukurti inscenizacijas, tačiau kūriniai nuskurstų, o aš norėjau tuos žodžius išsakyti tokius, kokie yra parašyti, ir atskleisti visą jų literatūrinį grožį. Spektaklis iki šiol yra žiūrovų labai mylimas ir gausiai lankomas. Tai rodo, kad literatūrinis teatras reikalingas. „Pasikalbėk su manimi eilėmis“ - mano antrasis bandymas sujungti literatūrą su mano profesija ir paversti teatru. Sužinojusi apie latvių režisierės Maros Kimelės spektaklį „Eilės“, užsidegiau mintimi, kad ir Lietuvoje galime sukurti poetinę improvizaciją. Ačiū Marai, kad leido naudoti šią savo idėją. Tai labai vertinga dovana.

- Visgi improvizacija, juolab poetinė, yra nemenkas iššūkis. Čia nebegali kliautis išmoktu scenarijumi...

- Artėjant improvizacijos premjerai pagaunu save besijaučiant tarsi paskutinę minutę prieš spektaklį, kai rankas, kojas pakerta jaudulys. Tokiais atvejais savęs klausiu: „Kam man visa tai? Kur aš savu noru įlindau?“, juk improvizuoti ir vaidinti tai, kas nesurepetuota, yra didelis iššūkis ir patyrusiam scenos vilkui. Tačiau esame keturiese, tad susitvarkysim. Mano kolegos - neeilinės asmenybės, su kuriomis miela būti, juokauti, leisti laiką. Mes kiekvienas labai skirtingas, ir kiekvienas turi savo temą, o pasirinkti kūriniai niekaip neapriboti. V.Kochanskytė galbūt daugiau renkasi monumentalią poeziją, poetą M.Valiuką pavadinčiau savotišku šiuolaikinės poezijos chuliganu, jo tekstai nestokoja sarkazmo ir humoro. Mindaugo knygos buvo puikiai įvertintos ir apdovanotos. Jokūbas Bareikis taip pat brandi asmenybė, matyt, ne veltui vaidina Adomą Mickevičių spektaklyje „Mistras“. Man artimiausios meilės ir Dievo temos... Tas poezijos grožis, matyt, ir yra tai, kas nugali mano visas baimes ir nerimą. Man ir pačiai labai įdomu, nes noriu scenoje pasiklausyti savo kolegų. Beje, vyrai groja gitara, moka dainuoti, tad jei įkvėpimas ir improvizacija taip pasisuks, bus ir melodija...

- Užtenka pasitikėjimo savo jėgomis?

- Pasitikiu gyvenimu. Tiesiog leidžiu gyvenimui tekėti per save...

- Minėjai, kad kiekvienas jūsų turi išmokti dešimtis eilėraščių. Veikiausiai dabar tiesiog kvėpuoji poezija...

- Aš visada mėgau poeziją, tai man atrodo pats tiksliausias būdas susikalbėti, kai nori pasakyti savo vidinę tiesą, savo sielos būseną, kuri dažniausiai būna ne vienaprasmiška, banguojanti, paprasta kalba sunkiai perteikiamų pojūčių, vaizdinių, troškimų, įžvalgų koncentratas.  Dabar dienas leidžiu su knygomis, skaitau, renkuosi, nors išsirinkti labai sunku. Kiekvienas eilėraštis man savaip nuostabus. Kai kuriuos skaitant tiesiog gniaužia gerklę, kaupiasi ašaros... Visi, kuriuos mokausi vakarui „Pasikalbėk su manimi eilėmis“ atitinka mano būsenas, atspindi patirtis...

- Kas tau yra poezija?

- Ir hipnozė, ir meditacija, bet pirmiausia tai grožis. Nepaprastas grožis, galingais srautais trykštantis iš kiekvieno eilėraščio. Nekalbu apie nusaldintas eiles, veikiau apie gyvenimo grožį su visom jo prasmėm ir apraiškom, žinojimu, kas yra skausmas ar kančia. Kai nebeskirstai savo patirčių į juodą ir baltą, gerą ir blogą, o priimi jas kaip grožį. Manau, kad poezija yra sielos kalba, virpinanti ir rašančiųjų, ir skaitančiųjų sielas. Nuostabu, kaip dviem posmais ar keliomis eilutėmis gali pasakyti tai, ką nori ir kaip nori. Tas grožis mane ir skatina imtis poetinės improvizacijos.

- Kaip manai, kur esi atviresnė - scenoje ar gyvenime?

- Turbūt scenoje. Manau, kad dauguma aktorių gyvenime yra intravertai, dažniau stebėtojai, atsiveriantys scenoje. Matyt, kitoje realybėje lengviau...

- Ar tau taip pat reikia laiko pabūti vienai?

- Taip, būtinai. Man labai patinka bendrauti. Puikiai jaučiuosi ir kompanijoje, ir dviese, ir viena. Bendrauju su galybe žmonių - šimtai žiūrovų salėse kas vakarą, kolegos filmavimuose, repeticijose, scenoje ir gastrolių metu... Jau nekalbu apie šeimos narius, draugus ir gerbėjus (Šypsosi). Esu nuolat apsupta žmonių. Natūralu, kad kartais norisi pabūti su ramybėje su savimi. Pastaruoju metu savo gyvenimą dėlioju taip, kad niekur nereikėtų skubėti. Man tas tariamas užimtumas neturi nieko bendra su gyvenimo kokybe, manau, kad kiekvieną akimirką reikia išgyventi, išjausti, išbūti, pamatyti... Taigi skubėjimas pastaruoju metu atrodo atgrasus, o galimybė neskubėti man yra gyvenimo kokybės parametras. Kai pagalvoji, kokia prabanga ir Dievo dovana turėti laisvų dienų, gyventi neskubant... Visų prabangiausia, kas tik gali būti.

- Ne visi taip mėgaujasi vienatve...

- Matyt, būdami vieni jie susitinka su savimi ir tie susitikimai jiems nepatinka. Jei negali būti vienas, galbūt reikia išsiaiškinti, kodėl tą širdį skauda ar kamuoja nerimas. Jei vyrauja vidinė ramybė,  būti su savimi yra lygiai taip pat gerai, kaip ir būti su kitu žmogumi. Iš tiesų, už visko stovime mes patys, kiekvienas savo gyvenimą tvarkome pats... Jei kažkas netenkina - tai tik tavo paties kūrybos rezultatas. Jei tu tai sukūrei, tu tai gali ir pakeisti. Nesakau, kad reikia keisti save, tai jau skamba nenatūraliai, tarsi kažkokia prievarta...  Sakau, kad reikia save išgirsti ir atskleisti. Tas savęs pažinimo procesas labai malonus...

- Turi kokių nors taisyklių gyvenime?

- Neturiu... Gyvenimas yra gyvas procesas. Vieną dieną gyveni nenutrūkstamam gyvenimo džiaugsme, polėkyje, o kitą jau nukrenti į kažkokią duobę ir vėl reikia kažką atrasti, sužinoti... Gyvenime nėra galutinių, pabaigtų procesų. Tačiau jei girdi save - nereikia jokių taisyklių, savo pasirinkimus grindžiu tuo, kas veikiausiai kiekviename žmoguje įdiegta nuo gimimo - sąžinės balsas, grožio siekis... ir to nereikia laikyti taisyklėmis, tai tiesiog pamatinės vertybės.

- Esi perfekcionistė?

- Deja, esu... Bet jau kurį laiką stebiu šią savybę ir vis labiau ją paleidžiu.

- Norėtum „išjungti“ šią savo savybę?

- Galbūt ne visai, bet bent truputį. Norėčiau būti labiau atsipalaidavusi, mažiau jaudintis ir išgyventi dėl smulkmenų. Visose srityse man neišeina daryti bet kaip, o tas „bet kaip“ reiškia, kad tai nedera su vidiniu balsu, jaučiu, kad kažkas ne taip ir kol nebus gerai, negaliu nurimti.

- Ar tavo profesija įpareigoja, pavyzdžiui, rūpintis išvaizda? Juk esi žinoma aktorė...

- Profesija veikiausiai ne, manau, kad rūpestis savimi yra natūralus. Jei save myli - linki sau gero ir tai pasireiškia visose gyvenimo srityse. Tik tol, kol pradedi linkėti sau gero, tenka nueiti labai ilgą kelią, neturintį nieko bendra su išoriniais dalykais. Meilė sau, kaip ir laimė - vidinė būsena, nepriklausanti nuo to, kas vyksta aplink. Ji arba yra, arba ne ir niekas to suteikti negali.

- Nejaugi neturi moteriškų silpnybių? Galbūt kolekcionuoji aukštakulnius ar gali išleisti neprotingą pinigų sumą suknelei...

- Labai neprotingą sumą esu išleidusi kvepalams ir jų turiu gerokai per daug. Kvapai man kaip žmonės - jie turi savo emocinį poveikį, kelia tam tikras asociacijas, turi savas istorijas... Tas kvapų pasaulis mane labai domino, tačiau manau, kad jau pakankamai su juo susipažinau ir dabar mane traukia tik labai reti, išskirtiniai kvapai. Sukneles taip pat labai mėgstu, man tai pats patogiausias drabužis, o kelnes dėviu retai. Tačiau ir sukneles kartais iškeičiu į džinsus...

- Dailiosios lyties atstovės kartais sako, kad būti moterimi labai sunku - daug dėmesio reikia skirti išvaizdai, namų židinio kurstymui, karjerai...

- Moterimi būti labai gera, man tai vienas malonumas.

- Dažnai sako, kad menininkai yra skrajojantys padebesiais,  ar esi bent truputį racionali?

- Stengiuosi būti. Gyvename materialiame pasaulyje su materialiomis vertybėmis, taigi reikia išlaikyti pusiausvyrą. Galbūt kartais man ir prireikia pastangų iš literatūros, poezijos ar teatro pasaulio grįžti į realųjį... Matyt, yra tiesos žodžiuose, kad menininkai skraido padebesiais. Tik nesu tikra, kad save pavadinčiau menininke. Man aktorius yra veikiau atlikėjas, nes jis kuria atlikdamas. Dramaturgas sukuria tekstą, režisierius kuria spektaklį, o aktorius tarnauja tam kūriniui, jo idėją užpildydamas savo patirtimis, pojūčiais, intuicija, gyvybe ir paversdamas kūnu. Kūrėju aktorius tampa spektaklio metu, kai akimirką paverčia gyva, vykstančia čia ir dabar. Aktorius - akimirkos kūrėjas.

- Savo kuriamus herojus vediesi namo ar palieki teatre?

- Kol repetuoju, tenka vestis - taip vyksta personažo atsiradimas. Tačiau kai personažai jau būna sukurti, vyksta spektakliai, man pakanka nusivalyti grimą ir persirengti, kad tie personažai pasiliktų teatre. Juk viskas vyksta sąmoningai - sukuri savo vaidmens partitūrą ir ją „pagroji“.

- Ar yra dalykų, kuriuos gyvenime jau „išaugai“? Ko atsisakei, kad vidinės erdvės ir laiko būtų daugiau?

- Palaipsniui gyvenime keičiasi labai daug dalykų. Veikiausiai kiekvienas nustebtų, jei stabtelėjęs ir įdėmiai pagalvojęs, palygintų save šiandien ir save prieš dešimtmetį. Labai daug ko atsisakiau: ir nevykusių santykių, ir vidinių dalykų, ir skubėjimo... Net sunku juos visus konkrečiai įvardyti. Mėgstu dirbti su savimi, nepraleidžiu jokios progos sužinoti, patirti ar išgyventi kažką, kas praplečia sąmonę, suvokimą...

- Kaip vyksta tas darbas su savimi? Skaitai saviugdos knygas ar panašiai?

- Priklauso nuo skirtingų etapų, kiekvienam jų - savas laikas. Kartais skaitau knygas ar nueinu į kokias nors paskaitas... Visko būna, kol supranti, kad turi savo kanalą ir nori klausyti jo transliacijos.

- Kokį etapą išgyveni dabar?

- Švaros, grynumo, tyrumo. Einant šiuo keliu, didžiausia vertybė ir jo pasekmė - švara galvoje. Minčių kiekis nėra tolygiai proporcingas gyvenimo gerovei. Man anksčiau atrodė, kad neįmanoma gyventi nesekant kiekvienos savo minties ir neapsikraunant nereikalingais apmąstymais. Pasirodo, įmanoma. Vis labiau jaučiuosi gyvenanti čia ir dabar,  tai padeda pajausti gyvenimo kokybę. Kažkada ir mintis apie atsakomybės prisiėmimą už save atrodė neįmanoma, kėlė pasipriešinimą - juk patogiau galvoti, kad kaltas likimo pirštas ar aukštesnės jėgos. Tačiau iš tiesų už viską, kas vyksta, atsakingi esame patys, už visko stovime tik mes patys. Tada ir kyla klausimas - kas esi tu pats? Tai begalinis klausimas, į kurį galbūt ir neįmanoma atsakyti...  Kuo daugiau giliniesi ir sužinai, tuo tas „čia ir dabar“ atrodo tyresnis ir grynesnis. Kuo švaresnėje akimirkoje esi, tuo geriau gali pajusti tą gyvenimo grožį. Galbūt todėl ir kilo mintis sukurti poetinę improvizaciją - kai galvoje ir širdyje šviesu, grožiesi ir tuo grožiu nori dalytis.

- Šie metai buvo bene darbingiausi tavo karjeroje, ar nepagalvoji apie atostogas? Juk jau beveik vasara...

- Kol kas gyvenu poetišku vakaru „Pasikalbėk su manimi eilėmis“, kurio premjera įvyks gegužės 30 d. Kasdien stengiuosi išmokti po eilėraštį, vaikštinėju su knyga po miestą, einu paskaityti į parką ir tikiuosi, kad sumanymas pavyks. Apie atostogas taip pat pagalvoju. Kadangi metai tikrai buvo labai intensyvūs, norisi ramių atostogų. Dar žiemą sau pažadėjau, kad vasarą gulėsiu kur nors ant žolės ar pajūry ir nesuksiu dėl nieko galvos. Greičiausiai taip ir bus. Tikiuosi, pavyks praleisti daug laiko gamtoje, galėsiu mėgautis ramybe ir tos gamtos prisigerti ateinančiam sezonui.

- Gamtos prieglobsčio ieškosi Lietuvoje ar keliausi kur nors toliau?

- Dar svarstau ar išsiruošti kur nors už Lietuvos ribų. Esu atvira pasiūlymams. Man patinka ir Lietuvoje: nuo vaikystės man labai jaukus pajūris, aplink Vilnių esantys ežerai, gimtosios apylinkės. Būtinai pasisvečiuosiu pas tėvus.

- O ar dažnai keliauji?

- Savo malonumui retai, tačiau su teatru ar kino filmais pakankamai pakeliauju. Keliauti kaip turistui yra viena, o kai vyksti profesiniais tikslais, kartais tenka trumpam apsigyventi užsienyje. Tada dažniausiai pamatai ir sužinai daugiau nei turistas, susipažįsti su įdomiais žmonėmis. Tik po ilgų kelionių taip pat būni pavargęs ir keliauti nebesinori. Kad vėl susikrautum lagaminus reikia pajausti kelionių alkį, norą pamatyti...

DOSJĖ

Gimimo data:  1980 m. spalio 25 d.

Studijos: 2002 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Rimo Tumino vadovaujamą aktorių kursą.

Karjera:  Nuo 2002 m. dirba aktore Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.

Ryškiausi vaidmenys kine:  „Kolekcionierė“, „Nereikalingi žmonės“, „Ekskursantė“, „Tyli naktis“ ir kituose.


Gegužės 30 d. ir birželio 21 d. Vilniaus mažajame teatre žiūrovams pristatomas poetinės improvizacijos vakaras „Pasikalbėk su manimi eilėmis“.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s