respublika.lt

2017 gegužės 30, antradienis

A.Kavaliauskaitė: Protą derinu su intuicija, šis derinys veikia nepriekaištingainuotraukos

2017 kovo mėn. 18 d. 19:25:01
Eimantė JURŠĖNAITĖ

Šokėja ir choreografė Agnė Kavaliauskaitė išgarsėjo prieš trejetą metų, kai pasipuošė „Mis Lietuva“ karūna. Pelnytas titulas į jos gyvenimą įnešė spalvų ir įdomių patirčių, tačiau siekiant karjeros labiausiai padėjo tvirtas charakteris, darbštumas ir moteriška nuojauta. Šiandien ji vaidina teatre, šokti moko kitus ir tęsia studijas, o kai sostinės šurmulys jai pabosta pabėga prie jūros...

 

- Nuo rudens šoki Anželinos Cholinos šokio spektaklyje „Otelas“ ir atlieki Bjankos vaidmenį.  Jau pamilai scena ir pajutai teatro magiją?

- Teatras man visada buvo šventa vieta, o mintis, kad vienas geriausių teatrų Lietuvoje gali mane pakviesti dirbti kartu, atrodė nereali. Atrankos į spektaklį dieną nusiteikiau parodyti viską, ką turiu ir ką galiu, ir visa tai dariau tik dėl savęs. Ir štai rugsėjį įvyko mano debiutas didžiojoje Nacionalinio dramos teatro scenoje. Tai vienas įsimintiniausių patyrimų mano gyvenime.

-  Ką tau reiškia Bjankos vaidmuo?

- Jis leido pažinti save kitokią. Po daugybės repeticijų atradau kūno judesių, kuriuos atlieku aš, tačiau jie nebepriklauso man, emocijos kildavo kita eilės tvarka, pagal kitos asmenybės charakterį. Tapti Bjanka man buvo iššūkis, tačiau dabar jaučiu, kad kaskart personažas vis labiau stiprėja. Šokdama „Otele“ aš jaučiu ir kūrybinį, ir atradimo džiaugsmą.   

- Ar šokti teatre buvo tavo svajonė, ar savo karjeros kelią veikiau siejai su kiek kitokia profesine savirealizacija?

- Manau, kad kiekvienas žmogus, pasirinkęs šokio kelią, norėtų bent trumpam patekti į teatrą. Aš taip pat ne išimtis. Vieni nori dirbti valstybiniame teatre, kiti pasirenka dirbti su autonomiškais individualių choreografų šokio teatrais. Aš visada norėjau šokti teatre, tačiau niekada nemačiau savęs ten dirbančios visą gyvenimą. Dirbti šešias, o kartais ir septynias dienas per savaitę nuo dešimtos ryto iki devintos vakaro su kelių valandų pertrauka tiesiog ne man. Visada norėjau turėti įvairios veiklos, laiko sau, neapsiriboti viena darbo kryptimi, kuriai atiduočiau visą gyvenimą, todėl šiandien labai džiaugiuosi, galėdama viską susidėlioti taip, kaip man patinka.

- Daugeliui šalies choreografų A.Cholina yra profesinis autoritetas, įkvepianti moteris. Ar ir tu svajojai prisiliesti prie jos kūrybos, šokti jos spektaklyje?

- Tikrai taip. Dar būdama antrame studijų kurse dalyvavau jos rengiamoje atrankoje  į šokio spektaklį „Otelas“, tik tais metais jis taip ir neįvyko. Žaviuosi Anželikos talentu, ji tikrai išskirtinė moteris, choreografė, režisierė, sukūrusi aiktelėti verčiančius šokio spektaklius bei nuostabų miuziklą. Vienas iš mano magistro studijų baigiamųjų darbų yra mokslinis referatas, kuriame pasirinkau temą būtent apie Anželikos Cholinos šokio teatrą. Taigi, manęs laukia labai idomus darbas (šypsosi).

- Sudėtinga papasakoti istoriją ar perteikti emocijas šokiu, judesiu? Sunkiau nei žodžiais?

- Šokis ir kūno kalba mene yra šifras, kurį stebėtojas turi iškoduoti. Kalbėti banalybes šokiu yra daug sunkiau nei tai daryti žodžiais, užtat atverti vidų yra lengviau, nes žinai, kad tavo žinutę pamatyti sugebės tik emociškai angažuotas žiūrovas. Man šokis yra viena įdomiausių ir ekspresyviausių meno formų apskritai. Tai tikras akimirkos stebuklas.

- Spektaklyje „Otelas“ šoka ir tavo mylimasis Tomas Legenzovas, su kuriuo prieš 5 metus suvedė būtent šokis.  Ar smagu kartu dirbti?

- Šiek tiek keista pastatyme dirbti kartu. Mes labiau pripratę būti atskirai. Visada pasiskambinam, pasipasakojam, kaip sekasi, ir toliau darbuojamės, o štai čia mes kartu, jokių rūpesčių (juokiasi).

- Įdomu ir tai, kad spektaklyje Tomas šoka Kasijų, o tu jo mylimąją Bjanką, tai sutapimas? O gal ir režisierė negalėjo nepamatyti tos romatiškos, judu supančios auros?

- Sunku pasakyti, bet manau, kad tai labiau sutapimas (šypsosi). Mes su Tomu visiškai kitokia pora nei ją kuriame ir vaizduojame scenoje. Ko gero, mūsų pačių išvaizdos bruožai ir asmeninės savybės lėmė tokį vaidmenų paskirstymą.

- Nebijai, kad repeticijų nuovargis ar nedideli darbiniai nesutarimai gali kiek sudrumsti tą romantiką ir persikelti į jūsų namus, kasdienybę?

- Išties tai mes su Tomu labai retai kada dirbame kartu. Šokio spektaklyje „Otelas“ mes kartu šokame tik keletą dienų per mėnesį. Mes dirbame skirtingus darbus ir dažniausiai namie tik prasilenkiame – jis išeina anksti, kol aš dar miegu, o tuomet, kai jis grįžta, aš jau būnu išvažiavusi, tad susitinkame tik vėlai vakare. Retais atvejais galime kartu papusryčiauti ar nuvažiuoti kur papietauti. Gyvename skirtingais ritmais ir keisčiausia, kad tai net padeda išlaikyti mūsų poroje labai gerą harmoniją.

- Ar vienas kitą kritikuojate, ar dažniau stengiatės paskatinti, palaikyti ir pagirti?

- Tiek aš, tiek Tomas stengiamės palaikyti vienas kitą, ypač kai užsibrėžiame įgyvendinti ilgai puoselėtas ir brandintas svajones ar naujus tikslus, kurie dažnai ir būna sugalvoti mums tarpusavyje šnekantis apie ateitį. Kad ir kaip būtų, kritikos vienas kito atžvilgiu mes tikrai nevengiam, tik ji būna gana subtili. Ji dažniau skamba tiesiog kaip patariamasis žodis. Išties Tomui labiau sekasi išlaikyti tą ribą tarp griežto komentaro ir švelnaus pataisymo, man tai padaryti būna sunkiau.  Tomas man sako, kad esu pati didžiausia jo kritikė (juokiasi).

- Tikriausiai esi ištikimiausia Tomo gerbėja, kokie jo sumanymai, projektai ir veiklos šiuo metu didžiausios tavo „konkurentės“?

- Tomas ėmėsi dar vienos, naujos veikos – renginių vedimo. Ir atrodo, kaip anksčiau nekilo tokia mintis, realizuoti save būtent šioje srityje, kurioje jis gali žmonėms atiduoti visus savo talentus ir sukurti jiems nuostabų vakarą. Labai džiaugiuosi matydama, kad jam tai teikia didžiulį malonumą. Žinoma, šokiai, muzikinė veikla ir toliau jo niekaip nepaleidžia (šypsosi). Dabar jis dalyvauja naujausiame Dalios Ibelhauptaitės pastatyme, operoje „Faustas“.

- Turbūt jis sulaukia ir nemažai merginų dėmesio, esi pavydi?

- Nesu pavydi, bent jau aš taip manau (šypsosi). Per mūsų draugystės metus buvo įvairių situacijų, kurios mus išbandė ir, atrodo, nepaliko jokių abejonių dėl mūsų jausmų. Aš tiesiog išmokau pasitikėti šiuo žmogumi. Neįsivaizduoju, kaip būtų galima gyventi kartu ir nuolat stresuoti, sekti, galvoti, ar tikrai viskas gerai... Tai kam tuomet tokie santykiai? Žinoma, mes nė vienas nesame garantuoti, kad su šiuo žmogumi, kuris dabar yra šalia, nugyvensim gyvenimą, bet nuolat panikuoti dėl kitos lyties rodomo dėmesio man atrodo neprotinga.

- Sakoma, kad jei nori sužinoti, ar žmogus tau tinka, – pašok su juo. Yra tiesos šiuose žodžiuose? Ar patartum porai eiti mokytis šokti?

- Be jokios abejonės, šokis puiki priemonė geriau pažinti vienam kitą. Mes su Tomu dažnai  mokome jaunuosius jų vestuvinio šokio ir matome, kaip tai suartina poras.  Iš pradžių jaunavedžiams būna tarsi nejauku, tuomet per repeticijas jie ir pasipyksta, ir susitaiko, o vėliau, jau viską išmokę, tiesiog džiaugiasi bendru darbo rezultatu, kad vyras gali pašokdinti moterį, o moteris gali parodyti savo puikius šokio žingsnelius, kad jie šokyje gali jausti vienas kitą, improvizuoti. Vėliau šokis dažnai tampa poros bendru hobiu ir laisvalaikio praleidimo būdu.

- Vaidmuo spektaklyje – ne vienintelė tavo veikla. Pavasarį Klaipėdos universitete tau buvo įteiktas choreografijos specialybės bakalauro diplomas, dabar tęsi studijas magistrantūroje. Nesinorėjo padaryti pertraukėlės, kiek atsikvėpti ir rečiau kursuoti tarp sostinės, kurioje dirbi, ir uostamiesčio, kuriame laukia studijos? 

- Į šokio magistrantūrą įstojau drąsiai ir užtikrinai, tačiau tik prasidėjus rugsėjui supratau, kad vienų metų pertraukėlė nuo mokslų būtų buvusi visai nieko (juokiasi). Išties nelengva viską suderinti – mokslai, darbas su vaikais, spektaklių gastrolės. Laimei, Klaipėdoje paskaitos vyksta tik du kartus arba kartą per savaitę, o kitas užduotis turime atlikti patys ir tik vėliau jas pristatyti auditorijoje arba dėstytojams, kurie, beje, labai palaiko ir visada pataria, todėl tikrai džiaugiuosi savo šiuo pasirinkimu tobulinti šokio ir choreografijos žinias.

- Be to, kad studijuoji, sostinėje ir kitus mokai šokio subtilybių. Visai neseniai pradėjai dirbti su vaikais. Papasakok apie šią savo veiklą... galbūt ši veikla iš tavo svajonių kolekcijos?


- Tai nebuvo mano svajonė, tačiau dabar man ši veikla teikia kone didžiausią džiaugsmą (šypsosi). Matyt, atradau kryptį, kurioje jaučiuosi savo vietoje. Galiu drąsiai pasakyti, kad myliu savo darbą, nors net sunku šokį su vaikais pavadinti darbu, tai mano mėgstama veikla. Smagu matyti, kai vaikui šokio pamokos padeda atsiskleisti kaip asmenybei, kai atsiranda draugystė su kitais vaikais, išmokstama bendrauti, judėti, muzikuoti, šokti ir jaustis laisvai.

- Kaip manai, ką mokyti sudėtingiau – vaikus ar suaugusiuosius? Vaikai dažnai išsiblaškę, nori žaidimų ir mėgsta dūkti...

- Apskritai būti mokytoju – atsakingas darbas. Nesvarbu ar mokai vaikus, paauglius ar suaugusiuosius, mano nuomone, visada turi mokėti išlaikyti tą trapią ribą tarp draugo ir vadovo. Šiuo metu mokau šokti mergaites, kurioms nuo ketverių iki šešerių, taigi mano atveju svarbiausia išlaikyti jų dėmesį, laviruoti tarp linksmybių ir rimties pamokoje, pajausti, kokia šiandien vaiko nuotaika. ar jis puikiai nusiteikęs, ar kiek pavargęs. Be to, manau, kad vaiko šokio pamokoje kaip tik negalima riboti, juk jie turi tiek energijos, reikia tik ją tikslingai nukreipti.

- Akivaizdu, kad nuolat esi užsiėmusi... Tiki, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji?

- Galbūt ir suspėji padaryti, tik kokia būna to darbo kokybė? Visada turi tiksliai pamatuoti, kiek turi fiziškai jėgų ir ar suspėsi padaryti ir įgyvendinti visus tuos darbus.  Tik tokiu atveju viskas pavyks. Niekada į tai nežiūriu pro pirštus, jei matau, kad yra tikimybė, jog nespėsiu ir nepavyks atlikti to tinkamai ar laiku, - net nepradedu.

- Ką pasakytum tiems, kurie nuolat skundžiasi, kad neturi laiko savo tikslams, karjerai ar šeimai?

- Greičiau pradėti kažką veikti! Gyvenime yra tiek galimybių, tik mes jų kartais paprasčiausiai bijome. Išeikite iš komforto zonos, pabandykite padaryti tai, apie ką seniai svajojote, galbūt iš pradžių mažais žingsneliais, tačiau judėkite. Gyvenimas yra mums atviras, jei tik mes jam atviri.

- Pati esi meniškos prigimties, kaip manai, ar šių laikų menininkai tapo daug žemiškesni ir racionalesni?

- Jei atvirai, tai niekuomet savęs nevadinau nei meniškos prigimties, nei menininke. Man, ko gero, šis žodis per daug svarus ir reikšmingas, kad taip lengvai galėčiau sau jį priklijuoti. Labai retą žmogų galiu pavadinti menininku. Šiais laikais kiekvienas, kuris kažką kuria, save vadina menininku, man tai atrodo ne visai teisinga. Sukasdienintą meną aš vadinu tiesiog saviraiška, juk kūryba nebūtinai yra menas. Man sąvoka „menas“ yra kažkur aukščiau. Žinoma, paties meno neriboja niekas, taip pat ir racionalumas.

- Pati dažnai skraidai padebesiais ar esi labai disciplinuota ir vadovaujiesi šaltu protu?

- Visada protą derinu su intuicija, šis derinys veikia nepriekaištingai (juokiasi). Dažnai renkuosi tą kelią, kur mane veda jausmas, tarsi žinočiau, kad taip bus teisinga. Man tai gyvenime labai padeda. Šaltas protas ir geležinė logika ne visada yra teisingas variantas, kartais turi leisti vadovauti savo pojūčiams.

- Kaip šiuo metu atrodo tavo prioritetų sąrašas?

- Visos trys veiklos, kurias dabar turiu, puikiai vieną kitą papildo, todėl sunku jas išskirti eilės tvarka. Tiek studijos, tiek šokio spektakliai man padeda profesinėje veikloje su vaikais, galiu jiems pritaikyti viską, ką pati išmokstu ir gaunu iš supančios aplinkos.

- Sakoma, kad viena grožio paslapčių – miegas, bet ar turint tiek veiklos netenka aukoti miego valandų?

- Laimei, visas mano darbas prasideda  ne nuo ankstyvo rytmečio. Būtų labai sunku, jei aštuntą valandą ryto jau turėčiau būti darbe.  Dažniausiai keliuosi devintą, o darbus pradedu dešimtą valandą. Esu tikra pelėda, nors jau būna po vidurnakčio, aš vis tiek surandu, ką čia dar nuveikus. Man net kūrybiniai darbai geriausiai sekasi vėlyvais vakarais.

- Turi moteriškų silpnybių drabužiams, aksesuarams ar grožio priemonėms?

- Gal ir keista, bet neturiu (juokiasi). Neturiu nei didžiulės batų ir batelių kolekcijos, pilnos spintos suknelių ar lūžtančių lentynų nuo kosmetikos. Turiu viską, ko man reikia, ir labai nemėgtu apkrauti savęs papildomais daiktais. Matyt, nesu ta mergina, kuriai nuolatos nėra ką apsirengti ar visada kažko vis maža.

- Neretai pozuoji fotosesijoms, ant podiumo demonstruoji drabužius, lankaisi įvairiuose mados renginiuose. Mada ir stilius - tau įdomios sritys?

- Man tai įdomu, bet tikrai ne daugiau nei statistinei Lietuvos merginai (šypsosi). Visada būna malonu, kai dizaineris pakviečia demonstruoti jo kurtus darbus ar fotografuotis naujai kolekcijai. Visada pasidomiu naujausiomis tendencijomis, tačiau niekada jų nesivaikau. Kartais mėgstu paeksperimentuoti, bet dažniausiai derinu grožį su patogumu.

- Visgi graži moteris – malonumas akiai, o kaip manai, ar tikrasis moteriškumas slypi tik išorėje?

- Man moteriškumas – tai laisvė, galimybės, spontaniškumas, nesibaigianti energija, kūrybiškumas, atvirumas, gebėjimas rūpintis, intuicija, empatija, tolerancija, kantrybė, chaosas, nenuspėjamumas. Tai atrodo viena kitai prieštaraujančių savybių ir pasirinkimų dermė, tačiau šiuose prieštaravimuose aiškiai matosi, kokia moteris yra įvairiapusė ir kiek joje telpa įvairiausių savybių, kurios ją puošia ir suteikia nepaprasto žavesio. Moteriška moteris man yra ta, kuri remiasi savo prigimtine jėga, ta, kuri turi vidinę išmintį.

- Kai turi laisvo laiko, kurį gali skirti tik sau, kuo save palepini, kokių turi pomėgių?

- Būna labai įvairiai, kartais tiesiog labai noriu pabūti viena, kad manęs niekas nepasiektų. Kartais sėdu i traukinį ir grįžtu namo į savo mylimą Klaipėdą pas tėvus ir drauges. Nuvažiuoju prie jūros, vaikštau, žiūriu į ją. Man niekur nėra taip gera, kaip čia. Labai myliu gamtą, aš esu užaugusi prie didelių erdvių, todėl kai mane Vilnius prispaudžia, aš pabėgu čia (šypsosi).  

- Jei para turėtų daugiau laiko, kam jį skirtum?

- Dažniau ruoščiau maistą pati. Tam neretai pritrūksta laiko, tad tenka valgyti mieste. Man patinka vienai suktis virtuvėje, improvizuoti ir sukurti ką nors skanaus.

- Kaip manai, jei ne 2014 m. laimėta gražuolės karūna, tavo gyvenimas būtų susiklostęs kitaip?


- Karjeros prasme tikrai būčiau siekusi tų pačių dalykų, kuriuos ir dabar po truputį įgyvendinu. Kalbant apie santykius, tai savo mylimojo taip pat į nieką neiškeičiau, vadinasi, karūna tam įtakos nepadarė. Esminis pokytis, kuris įvyko mano gyvenime po laimėtos „Mis Lietuvos“, tai asmenybės sustiprėjimas. Atstovaudama Lietuvai, bendraudama ir bendradarbiaudama su puikiais žmonėmis, dalyvaudama įvairiose laidose, renginiuose, pasakodama savo istoriją kitoms merginoms aš gavau ypatingos patirties, kuri man yra be galo brangi ir reikšminga. Manau, jei ne ši sėkmė konkurse, šiandien nebūčiau tokia stipri viduje.

- Kur tavo sėkmės paslaptis – gimei po laiminga žvaigžde ar visgi labai daug dirbi?

- Buvo gyvenime momentų, kai nežinojau ko noriu, tačiau nesustojau ieškoti. Aš esu gana permaininga asmenybė, todėl manau, kad mano sėkmė priklauso nuo to, kiek tvirtai žinau, ko noriu, ir ar esu tam pasiruošusi. Aš viską gerai apsvarstau, pagyvenu su mintimi ir tik tada jos imuosi. Jei ir racionalus protas ir intuicija sako „daryk“, aš imuosi veiksmo.

DOSJĖ:


Gimė: 1993 03 13 Klaipėdoje.

Studijos: Choreografija (Klaipėdos universitetas), studijas tęsia magistrantūroje.

Agnė yra konkurso „Mis Lietuva 2014“ nugalėtoja, „Mis Publika 2014“, konkurso „Miss World 2014“ dalyvė, kuriame pateko į TOP10 talentų rungtyje.

Nuo 2016 m. šoka Anželinos Cholinos teatro spektaklyje „Otelas“, atlieka Bjankos vaidmenį.
Gyvenimo kredo: Nėra nieko neįmanomo!

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VARŽYBOS: Olandijoje pasibaigusiose prestižinėse buriavimo varžybose „Deta Lloyd Regatta“ Lietuvos atstovė Viktorija Andrulytė užėmė 17-ąją vietą.
  • SKAITYS: kitą ketvirtadienį, birželio 8-ąją, Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar inovacijos ir sparčiai plėtojamos technologijos kenkia žmonėms?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai naudojatės viešuoju transportu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +6    +14 C

   +5   +12 C

 

   +7   +10 C

   +16   +22 C

  +17  +22 C

 

   +15  +21 C

    2-7 m/s

     1-3 m/s

 

      5-10 m/s

USD - 1.1188 PLN - 4.1797
RUB - 63.3437 CHF - 1.0900
GBP - 0.8709 NOK - 9.4065
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12