1 nuotr.Aktorius ir dainininkas Andrius Kaniava (52) šiemet pristatė pirmąjį asmeninį vaizdo klipą „Penktadienis. 13 diena“. Metų pabaigoje maloniai nustebo ir pats - minėtas vaizdo klipas be konkurencijos nuskynė pirmosios vietos laurus ketvirtus metus LRT organizuojamame lietuviškų vaizdo klipų konkurse KLIPVID. Prieš dangų nudažant fejerverkams, su Andriumi kalbamės apie išsipildančias svajones, gyvenimo džiaugsmus bei receptų knyga, kuri niekada nebus parašyta.
- Kiekvienam žmogui, menininkui, artistui svarbu sulaukti savo darbo pripažinimo, įvertinimo. Šįkart atkreipėte ir autoritetingos LRT sudarytos komisijos dėmesį, virtusį pirmąja vieta KLIPVID konkurse bei solidžiu piniginiu prizu. Kaip jaučiatės?
- Nematau jokio reikalo slėpti, kad jaučiuosi laimingas ir išdidus. Dar šią savaitę leisiu sau pasimaudyti šlovės spinduliuose, bet įtariu, kad po švenčių vėl tapsiu jaukus, paprastas ir sukalbamas.
- Kaip manote, ar kūrybinis darbas tampa svaresnis, kai būna įvertintas šalies mastu?
- Manyčiau, kad šiuo atveju mastas nieko nenusveria. Ar šalies, ar gatvės mastu - svarbiausia, kad šis mūsų vaikas pasirodė mielas ir gražus ne tik jį pagimdžiusiems kūrėjams. Be to, jis yra tarsi priminimas to, kokie mes buvome prieš gerus metus ir ką nuveikėme. Yra menininkų, kurie visą gyvenimą didžiuojasi kokiu nors priešistoriniais laikais nuveiktu darbu ir kiekviena proga pasakoja apie jį pokalbių laidose. Tai juos palaiko ir padeda jaustis gyvais. Aš turiu visiškai priešingo pobūdžio problemą: nauju kūriniu džiaugiuosi labai ribotą laiką - kaip vaikas nauju žaislu, kuris po dienos ar dviejų nusibosta ir pasimiršta. Ir kai po pusantrų metų mūsų nieko gero nelemiantis „Penktadienis. 13 diena“ atsiskleidžia iš gerosios pusės ir laimi KLIPVID, gauni puikią progą nustebti: „Oho, kaip gražu! Ir tai padarėme mes?“
- Ar „Penktadienis. 13 diena“ - pirmasis jūsų vaizdo klipas? Kaip pajutote, kad jau atėjo laikas klipo kūrimui?
- Jei neskaičiuotumėme daugybės klipų, sukurtų Keistuolių teatre, šis bandymas atkreipti dėmesį konkrečiai į save yra tikrai pirmas. Noras sukurti klipą kokiai nors savo dainai kilo, kai buvau kokių 30-ies metų. Kai sukako 40, jis jau buvo visai mane užvaldęs. Ir, kaip matote, praėjo ne tiek jau daug laiko ir šis noras virto realybe.
- Gal žinote įsimintino vaizdo klipo kūrimo receptą?
- Nenoriu nieko įžeisti, bet daugelis šių dienų Lietuvos klipų kūrėjų daug nemąstydami sąžiningai bando sekti paskui kokią Bijonsę (Beyonce) arba Džastiną Biberį (Justin Bieber). Rezultatas: iki Bijonsės ar Biberio
toli kaip iki Andromedos ūko, o savasis „aš“ beviltiškai prarastas. Tikrai nesiruošiu išleisti receptų knygos „Kaip sukurti gerą vaizdo klipą“. Tiesiog manau, kad visų pirma tai turi būti savita ir skanu pačiam sau, o tada jau galima bandyti vaišinti ir kitus. Tai turi būti „mūsų dangus, kurį sau susikūrėm“ (iš dainos „Mūsiškiams“).
- Galbūt jau galvojate, kuo kitais metais nustebinsite savo gerbėjus ir pirmiausia pats save?
- Niekam ne paslaptis, kad švenčių periodas visiems save gerbiantiems autoriams ir atlikėjams atima daug jėgų. Ir kai kitais metais, pažvelgęs į veidrodį, pamatai save dar gyvą ir norintį tęsti panašią veiklą toliau, patikėkite - tai stebina. O jei sugebi stebėtis savimi, visada nustebinsi ir kitus. To visiems ir linkiu - stebinkime vieni kitus ir gyvensime ilgai bei laimingai!
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"
