respublika.lt

Lietuviški valgiai vilioja ir gurmanusnuotraukos

2019 liepos mėn. 01 d. 07:00:00
Dalia BYČIENĖ

Lietuva nuostabi šalis, turime kuo didžiuotis ir svečiams parodyti - tas tiesa. Tik bėda, kad saugodami materialųjį kultūros paveldą ėmėme ir pamiršome savo senelių virtuvę. Miestuose dažniausiai karaliauja kebabinės, grilinės, sušinės, picerijos su joms būdingu maistu, kaip du vandens lašai panašios į tas, kurių pilna dažnoje Airijos, Anglijos gatvelėje. Apstu mūsų miestuose brangių restoranų, kur pietūs kainuoja vos ne visos dienos uždarbį, greito ir nežinia kokios kokybės maisto užeigėlių. Tik ne kavinių, siūlančių paprastą lietuvišką maistą iš lietuviškų produktų.

 

Savo kraštui būdingų kulinarinių patiekalų kavinių dar galima užtikti regionuose. Ir tai ne visuose. (Ačiū cepelinams ir šaltibarščiams, jie dar gelbėja krašto virtuvės garbę). Tokių maitinimo įstaigų, kurių patiekalų sąraše rastum blynų, koldūnų, virtinių, kleckų - išties nedaug. Gal dėl to, kad jie gaminami iš vietinių produktų, turėtų būti nebrangūs. O gal dėl to, kad niekas jų nebemoka gaminti nei pasiūlyti.

Dzūkų kulinarinį paveldą saugo punskiečiai

Dzūkijoje tai vienur, tai kitur klausinėjant, kur galima pavalgyti paprasto, skanaus dzūkiško maisto, niekas negalėjo pasakyti. „Gal ten, gal ten... Ne vienas patarė nuvažiuoti į Punską, į restoraną „Zajazd Litewski“ („Lietuviška užeiga“), kurioje gali ne tik pavalgyti senųjų lietuviškų (dzūkiškų) patiekalų, bet dar ir namo jų parsivežti. Nuramino, kad dėl susikalbėjimo nebūsią vargo, užeigos šeimininkai ten užaugę lietuviai - Aldona ir Romas Valinčiai.

Praėjusiais metais „Lietuviška užeiga“ Palenkės (Podlesės) vaivadijoje (jos centras yra Balstogė) buvo išrinkta geriausiai kulinarinį paveldą saugančia virtuve regione. Geriausius internetu rinko patys gyventojai. Šioje lietuviškoje salelėje dažni svečiai esą ir lietuviai iš Lietuvos. Užsuka ne tik papietauti. Vieni per kitus išgirdę čia švenčia krikštynas, nedideles vestuves. Vienam žmogui sotūs pietūs kainuoja 30-40 zlotų (7-9 eurai), didelė porcija cepelinų -18 zlotų (apie 4 eurus).

Tai, ką valgė senoliai

„Viską mes gaminame. Viską, kas lietuviška. Anksčiau turėjome kitą verslą, o prieš keletą metų nutariau daryti tai, ką mėgstu. Tai, ką darau, man kelia gerus vaikystės prisiminimus. Lietuviški valgiai labai skanūs“, - sakė ponia Aldona. Iš kur mokosi gaminti tradicinius lietuviškus patiekalus, tokius senus, kurių dauguma jau nebegamina, o jaunimas net neįtaria jų buvus? „Ne iš knygų, viską išmokau iš savo mamos, iš močiutės. Kepame lietuvišką duoną - juodą, baltą. Gaminame dešras pagal senovinius receptus, slegiame karkas, vyniotinius, patys rūkome tuos gaminius. Kepame pyragus, bandeles su įdarais. Visiems patinka mūsų šakočiai, skruzdėlynai, mielinės riestės su aguonomis ir medumi. Gaminame duonos kvasą“, - pasakojo p. Aldona.

Neįsivaizduojanti, kad užeigoje gali pritrūkti cepelinų, vėdarų, bulvinių blynų vienų ar su mėsos įdaru. Kiek reikia, tiek gamina. Kepa kibinus, čenachus, turi įvairių žuvų, silkių patiekalų, mišrainių. Ir sriubų. Vasarą mėgstamiausi šaltibarščiai ir atšaldytas bulvių nuoviras, pagardintas svogūnais ir kitomis daržovėmis. Dzūkų jis buvo vadinamas čoloku. Anot p. Aldonos, šio patiekalo recepto veltui ieškotumėte šeimininkių knygose. Jis būdavo perduodamas iš kartos į kartą. Yra paprastai ir greitai pagaminamas, gaivus, tinkamas karštą dieną“, - aiškino šeimininkė.

Tos pačios sriubos, tik kitu pavadinimu, „buliaus pienas“, receptą mums papasakojo vienas lazdijietis. Jo mama į bulvių nuovirą prismulkindavusi svogūnų, sutrindavo su pipirais, jei jų neturėjo - užteko druskos. Valgydavo su užspirgintomis bulvėmis. Kiti į sriubą įpjaustydavę raugintų agurkų.

Skanu, kas paprasta

Yra pas mus keletas kavinių, kurias į savo maršrutus įtraukia turistai. Dėl gana paprasto maisto, kuris nėra mūsų virtuvėse pamirštas, bet retai begaminamas. Kalba apie paprasčiausius koldūnus, kurie jaunųjų šeimininkių virtuvėse jau retas svečias. Ir kavinių, gaminančių koldūnus pagal senolių receptus, reikia paieškoti.

Viena išgarsėjusių koldūnais kavinių yra Kavarske (Anykščių r. sav.), kita - Viduklėje (Raseinių r. sav.). Į Kavarską dėl koldūnų užsuka važiuojantys į Anykščius, į Viduklę keletą kilometrų nuo autostrados suka keliaujantys į pajūrį. Abiejose kavinėse galima rasti ir kitų patiekalų, bet pirmenybė visada tenka koldūnams.

„Koldūnus su mėsa ir virtinukus su varške gaminame nuo pat kavinės atidarymo pradžios, jau 25-erius metus. Viską darome rankomis. Padėjo ne tik tradicijos, bet ir technologijos išmanymas. Mudu su žmona Genute esame baigę maisto ruošimo technologijų mokslus. Virtuvės šefė yra ji, nepaleidžia iki šiol kavinės virtuvės vairo, moko jaunimą. Svarbiausias dalykas, kad maistas žmonėms patiktų, - kokybiški ir švieži produktai. Neturime sriubų iš pakelių. Sultinius verdame patys. Negaminame nieko ypatinga, tik tai, kas patikrinta, stengiamės, kad būtų skanu. Turime tik kelis pamėgtus kepsniukus, kelias sriubas. Ir cepelinus, žinoma“, - pasakojo pagarsėjusios Kavarsko kavinės „Šaltinis“ šeimininkas Algirdas Gansiniauskas.

Dėl koldūnų suka iš magistralės

Nedidelė kavinė Viduklėje savo pavadinimo nepakeitė, išliko koldūnine nuo kolūkių laikų. Sako, kad lietuviškų koldūnų receptas į Viduklę buvo pargrąžintas iš Sibiro. Pagal šį receptą Sibire juos virė lietuviai. Iš tremties grįžusi viena vidukliškė įsidarbino koldūninėje ir ten pradėjo riesti savo ypatinguosius koldūnus. Greitai jie tapo vos ne legenda. Paragauti Viduklės koldūnų užsukdavusios ir įžymybės. Pora senosios virtuvės virėjų spėjo padirbėti ir jaunos verslininkės atgaivintoje koldūninėje.

„Receptūrą paveldėjome. Bene kiekvienoje kavinėje prie magistralės galima rasti koldūnų, bet tai tik pavadinimas, savo receptu mes nesidalijame. Savo koldūnus užpatentavome, jiems suteiktas kulinarinio paveldo statusas“, - sakė Viduklės koldūninės savininkė Karolina Marija Grabinskienė. Svarbiausia esanti tešla. Taip plonai iškočiota ir minkšta, kad valgant jos beveik nesijaučia.

Koldūniukai mažiukai - į šaukštelį telpa trys. Gaminami trijų rūšių - su kiauliena, paukštiena ir varške. Visas jėgas koldūnams atidavę vidukliškiai cepelinų neverda, bet šaltibarščiai yra. Kepa dar ir kepsnius, verda sriubas. Į patiekalų gausą nesilygiuojantys. Vis tiek pagrindiniai lankytojai čia važiuojantys ne jų, o koldūnų.

„Dėl mūsų koldūnų turistai išsuka iš magistralės. Turime 50 vietų, bet kartais, kai būrys užgriūva, tenka ir luktelėti“, - džiaugėsi savininkė. Kadangi svečiai daugiausiai turistai, kavinė dirba nuo kovo iki lapkričio.

Didikų tradicijos su liaudiškais akcentais


Labai sėkmingai nišą randa naujos gastronominės tradicijos, ypač jei jos susikurti turi tam tinkamą vietą. Zyplių dvare (Šakių r.) prieš dvejus metus atsidarė kavinė „Kuchmistrai“. Ne tuščioje vietoje, o buvusios dvaro virtuvės pastate su išlikusiais senosios dvaro virtuvės fragmentais.

„Kuchmistrų“ koncepcija - kilmingųjų valgiai. Ši virtuvė stengiasi vaišinti tuo, ką valgė LDK didikai. Kaip sakė įmonės viešųjų ryšių atstovė Monika Būblaitytė, restorano „Kuchmistrai“ savininkams maitinimo sritis nebuvo naujas dalykas, tačiau pats konceptas prieš daugiau nei 2 metus neturėjo analogų Lietuvoje. „Unikali vieta savaime diktavo taisykles ir šiandieninis populiarumas rodo, jog puikiai pavyko Zyplių dvaro ansamblio virtuvės pastate sukurti ne tik maitinimo, bet ir edukavimo paslaugas teikiantį restoraną.

Pristatome ne tik ponų, bet ir valstiečių maistą. Zanavykai daug ką buvo nusižiūrėję nuo dvaro. Į savo virtuvę jie perkėlė įdarytą kopūsto galvą, keptą varškės sūrį, košelieną, vinegretą. Mūsų restorane zanavykiški švilpikai, abriedukai, sausgarė, duonzupė, šaltibarščiai, cepelinai - kasdieninis maistas. Iš paprasto maisto siūlomas zanavykiškas keptas sūris“, - pasakojo „Kuchmistrų“ atstovė.

Populiariausių patiekalų pavadinimai veda į pagundą - lauže keptos bulvytės, įdarytos silkių paštetu, su aluje marinuotais svogūnais, lauže, ant kopūsto lapo, su midumi keptas karpis su geltonosios jukos padažu, ilgai virta stirniena su juodųjų serbentų-vyšnių padažu. Skonius atskleidžiančios žolelės, kurių nevengiama.

Diduomenės valgiai ne visi sunešami ir sudedami ant stalo vienu metu, o tiekiami nustatyta tvarka, vadinamaisiais užnešimais. Jų yra keturi. „Patiekalų variantus galima rinktis. Kaina nuo 25 eurų iki 40 eurų. Kartu su gėrimais - sertifikuotu vietinių vyndarių vynu bei šioje virtuvėje paruoštais stalo gėrimas su uogomis ir vaisiais“, - priminė M.Būblaitytė. Galima pavalgyti ir pigiau. Populiarūs verslo pietūs kainuoja apie penkis eurus.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATSISTATYDINO: penktadienį atsistatydino Kosovo ministras pirmininkas Ramušas Haradinajas – šį žingsnį premjeras žengė po to, kai karo nusikaltimų teismo Hagoje atstovai jį paskelbė įtariamuoju ir iškvietė į apklausą.
  • ĮTARIAMASIS: Irako kurdų vyriausybės atstovai penktadienį identifikavo kurdą iš Turkijos, kuris, įtariama, yra galimai atsakingas už trečiadienį nušautų Turkijos diplomatų žūtis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

 +11 +13 C

 

 +13 +15 C

+23 +25 C

 +25 +27 C

 

 +26 +27 C

 0-3 m/s

 0-2 m/s

 

 0-3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis