Ką pamatyti Nidoje

Parnidžio kopa

Parnidžio kopos aukštis - net 52 m, todėl nuo jos matoma viskas. Kopoje yra įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabūs peizažai - Nidos panorama, kopos, marios, Baltijos jūra ir miškai. Kartu tai - vienintelė vieta šalyje, kur galima pamatyti, kaip saulė kyla nuo vandens ir kaip ji leidžiasi į vandenį. Ant šios kopos buvo nufilmuotas ne vienas filmas, nes vaizdai - išties kerintys.

Parnidžio kopos saulės laikrodis

1995-aisiais Parnidžio kopos viršuje buvo pastatytas granitinis saulės laikrodis - kalendorius, kuris rodo visiškai tikslų šios vietos laiką. Ši vieta vadinama magiška, o joje saulės laikrodis įrengtas ne šiaip sau - astronominiu požiūriu, tai vienintelė ir ideali vieta Lietuvoje, kur atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Laikrodžio aukštis - trylika metrų.

Saulės laikrodį suprojektavo architektas Ričardas Krištapavičius, prie šio projekto dirbo ir prof., senosios astronomijos specialistas Libertas Klimka bei skulptorius Klaudijus Pūdymas.

Parnidžio pažintinis takas

Pietinėje Nidos dalyje 2002-aisiais buvo įrengtas 1800 m ilgio pažintinis takas, kuriuo keliaujant galima išvysti įvairiausios augalijos ir netgi gyvūnijos, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, aplankyti sveikatingumo taką. Visus objektus žymi informaciniai stendai, o kelią nurodo rodyklės ir stulpeliai. Einant šiuo keliu, galima pasiekti ir Parnidžio kopą. Takas prasideda gamtoje, miške, ir baigiasi einant palei pajūrį, kopas.

Nidos švyturys

Ant Urbo kalno, akmenimis grįstu taku užlipus 200 pakopų, stūkso Nidos švyturys. Šis kalnas yra viena iš pirmųjų apželdintų kopų Nidoje. Tai 29,3 m aukščio gelžbetonio bokštas, jis siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje net už 41 km.

Švyturys pradėjo veikti 1874 m. ir siųsdavo šviesos signalą kas dešimt sekundžių. Jis veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuomet besitraukdami vokiečiai jį susprogdino. Netrukus objektas buvo atstatytas, o vėliau - perstatytas. Taip jis nuo 27 m paaukštėjo iki 29,3 m. 1991 m., šventinant Nidos švyturį, jam suteiktas Šv.Petro, žvejų globėjo, vardas.

Vytauto Kernagio-Beno skulptūra

Prieš dešimtmetį Nidoje, maestro Vytauto Kernagio atminimui, marių krantinėje buvo atidengta skulptoriaus Romualdo Kvinto kurta bronzinė skulptūra, kurioje V.Kernagis sėdi su gitara rankose ir tarsi kviečia lankytojus prisėsti šalia.

V.Kernagis - ne tik dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, bet ir aktorius, kadaise atliko Beno vaidmenį filme „Maža išpažintis“, ir šis vaidmuo V.Kernagį amžiams susiejo su Nida, o posakis „Benai, plaukiam į Nidą“ gyvas iki šių dienų - ir ne tik kaip garsaus muzikos festivalio pavadinimas.

Vėtrungių ekspozicija

Šis muziejus po atviru dangumi pradėtas kurti prieš šešiolika metų. Šiuo metu ekspozijoje yra 82 Neringos istorijos muziejui priklausančios vėtrungės. Tai pamario krašto liaudies dirbiniai, kurie atskleidžia apie žvejų gyvenimą, kūrybą, požiūrį į aplinką ir gamtą.

XIX a. aplink šias marias driekėsi 133 kaimai ir tam, kad būtų galima juos kontroliuoti, tuometis inspektorius sukūrė stačiakampius ženklus su skirtingu dvispalviu geometriniu piešiniu. Ženklas buvo nupieštas ant skardinės lentelės, kurias žvejai iškeldavo ant laivo stiebo. Žvejoti buvo galima tik savo teritorijoje. Vėtrungės atskleisdavo ne tik žvejų kilmę, bet ir jų gyvenimą, šeimą, požiūrį.

„Itališkas vaizdelis“

Būtent taip daugiau nei prieš šimtą metų dailininkų, fotografų ir vietos žmonių buvo pradėta vadinti romantiška ir graži Nidos vieta Skruzdynėje, kur matyti sena pušis, žvejų namai, Kuršių marios ir tolumoje boluojantis Bulvikio ragas.

Mizgirių gintaro galerija-muziejus

Kazimiero ir Virginijos Mizgirių gintaro galerijoje-muziejuje yra sukaupta unikalių gintaro eksponatų kolekcija, inkliuzai, rekonstruota Juodkrantės gintaro lobio kolekcija, šiuolaikinių menininkų dirbiniai. Čia galima susipažinti su visa Baltijos gintaro istorija. Galerijos kiemelyje galima pamatyti priešistorinį vabzdį, įkalintą gintaro gabalėlyje.

Muziejus 1993 m. buvo įkurtas sename žvejo name. Lankytojus čia pasitinka iš medžio išskabtuoti Juodkrantės lobio amuletai.

Žvaigždžių alėja

Muzikos Žvaigždžių šlovės takas atidarytas aikštėje prie Neringos savivaldybės, 1997 metais, norint įamžinti muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą!“, kuris buvo pradėtas rengti šoumeno Arūno Valinsko 1994-aisiais. Žvaigždžių šlovės taką atidarė festivalio simboliu tapęs a.a. V.Kernagio sukurtas personažas „Benas“. Dabar čia yra dešimties žinomų žmonių bei grupės „Studija“ rankų įspaudai. Paskutinis prieš penkiolika metų čia įspaudą paliko dainininkas, laidų vedėjas Marijus Mikutavičius.

Nidos žvejo etnografinė sodyba

Pietinėje senosios Nidos dalyje stovi vietinių meistrų prieš beveik šimtmetį pastatyta sodyba, kurioje, iš marių pusės, vėliau buvo įrengta ekspozicija. Joje galima susipažinti su XIX a. pab.-XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų istorija, jų buitimi, rakandais. Šalia sodybos yra du autentiški žvejų laivai.