respublika.lt

2017 gruodžio 18, pirmadienis

TV vietoj knygų rekomenduoja socialinius tinklus?nuotraukos

2017 kovo mėn. 14 d. 17:11:22
Eglė JUOZĖNAITĖ

Kiek televizijoje rodomos knygų apžvalgos formuoja žmonių literatūrinį skonį? Kokias knygas pirkėjai perka mugėse ir knygynuose, o galbūt knygas tik kolekcionuoja namuose, o iš tiesų skaito tik „Facebook“ ir „Twitter“ paskyras, „TV publika“ paklausė literatūros kritiko, eseisto Valentino Sventicko.

 

- Kaip vertinate knygų apžvalgas, rodomas per televiziją? Kiek ir kaip apie literatūrą kalbama televizijoje?

- Apie knygas labai trumpai vienas kitas žmogus pakalba. Ir daugiausiai tai būna tokia supažindinimo arba komplimento kalba. Pristatymas yra pristatymas, o televizijų laidose to, ką galima vadinti tikromis knygų apžvalgomis, nėra. Televizijoms reikėtų telkti nuolatinius, autoritetingus knygų apžvalgininkus ir tada padėtis galėtų keistis. Žinoma, šiek tiek tokių telegrafine kalba išsakomų literatūrinių apžvalgų LRT televizijoje būna. Kitose televizijose iš viso to nepastebiu. Arba aš ne viską matau.

- Kaip manote, nuo ko priklauso, kokios knygos yra pristatomos, kokie autoriai pasirenkami?


- Kartais pagalvoju, kaip čia pasirenkama. Ar tas apžvalgininkas jaučiasi savarankiškas ir nepriklausomas, ar yra vieno ar kito leidėjo inspiruotas ką nors pasakyti garsiau ar ką nors išryškinti. Nemanau, kad tai yra nuoseklu, tvarkinga ir objektyvu.

- Kokia turėtų būti knygų apžvalga, kad auklėtų žiūrovų literatūrinį skonį, padėtų pasirinkti ką skaityti?

- Matyt, vienas ar kitas transliuotojas, jeigu norėtų rimtai užsiimti knygų apžvalgomis, turėtų samdyti gebančius tai daryti apžvalgininkus, suteikti jiems laisvę ir deramai atlyginti už šitą nelengvą darbą. Tam visai nebūtina sutelkti daug žmonių. Transliuotojui pakaktų pasitelkti šitam reikalui trejetą apžvalgininkų, kad jie nepavargtų. To ir pakaktų.

- Televizijoje aptariamos socialinių tinklų naujienos, jos tampa vis reikšmingesnės. Kaip skaitymo įpročius keičia vis dažnesnis ir ilgesnis kompiuterių ir telefonų naudojimas?


- Na nežinau, matyt, tuos skaitymo įpročius arba polinkius, ką skaityti, o ko ne, veikia ir televizija, ir radijas, ir spauda, ir knygų sutiktuvės, ir žinios apie išėjusias knygas. Bet dabar, kiek patiriu, tai viena veiksmingiausių poveikio priemonių, ką skaityti, tampa „tautosaka“ arba pasikalbėjimai iš lūpų į lūpas. Žmogus, kuris perskaitė knygą, sako kitam žmogui, kad skaitė gerą knygą, ir jeigu tas, kuris girdi, pasikliauja to žmogaus skoniu, tai dažnai padaro didesnį poveikį negu viešoji erdvė.

- Jeigu net ir viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose kažkas skleidžia žinią apie knygas, rekomenduoja kūrinius, tai skaitytojai paseka pavyzdžiu ir įsigyja daugiau knygų?


- Manau, kad tokio poveikio esama, bet čia jau galima kalbėti ne tik apie televiziją, bet ir apie spaudą. Jeigu mūsų popieriniai dienraščiai ir tų dienraščių internetiniai portalai samdytų rimtus, kompetentingus, autoritetą turinčius knygų apžvalgininkus, tada įsitvirtintų žinojimas, kad ten yra apžvalgos. Garsiausi pasaulio dienraščiai turi skiltis apie knygas, spektaklius, parodas, tada atsiranda ir realus tų apžvalgų poreikis. Dabar šito darbo joks spaudos leidinys nuosekliai nedirba. Kultūros leidiniai daugmaž dirba ir gana neblogai, tačiau jų plitimo laukas, jų tiražai yra nedideli.

- Tai kokybiškos kritikos nėra?

- Yra vertų dėmesio recenzijų ir apžvalginių pokalbių, tačiau dažniausiai jie yra kultūros leidiniuose. Be abejo, tie žmonės, kurie jaučiasi nuolatiniai kultūros proceso dalyviai, tą kultūrinę spaudą skaito. Mato, kas pasakyta „Metų“ žurnalo pokalbyje apie praėjusių metų knygas arba kas recenzuojama, o kas ne. Jie savo išvadas pasidaro, o didesniam skaitytojų būriui tai nėra pasiekiama. O tos paslaugos reikėtų.

- Kalbant apie praėjusią Vilniaus knygų mugę, pasigirdo minčių, kad knygų parašoma ir išleidžiama vis daugiau, ar tai tiesa?

- Netiesa. Išleidžiamų knygų kiekis stabilizavosi arba net mažėjo. Lietuvoje kokiais 2007 ar 2008 metais iki krizės buvo išleidžiamas didesnis knygų tiražų kiekis. Nuo to laiko knygų tiražai ir išleidžiamų knygų kiekis sumažėjo, bet ta padėtis stabilizavosi. Augimo nėra, nes nėra ir sąlygų augti. Jeigu kalbėsime apie rimtesnę literatūrą, tai šiek tiek sutriko ir nuskurdo paramos sistema ir tai paveikė leidybos procesus. Greičiausiai čia veikia ir rinkos visuomenės dėsniai arba šiuolaikinių žmonių troškimas patirti daugiau linksmų, lengvų pramogų.

- Krizė vis dar tęsiasi?


- Taip. Čia jokio ryškesnio augimo nėra, kad būtų galima paskleisti šviesesnę žinią. Na nebent tai, kad auga susidomėjimas tuo, ką rašo lietuvių autoriai. Šitas poslinkis yra. Kita švieselė būtų tokia, kad yra nemažai visai jaunų, gabių žmonių, ateinančių į literatūrą nepaisant to, kad jiems nežadama, kad iš rašymo jie gerai gyvens ir viskas bus lengva. Gal gražių prošvaisčių yra, bet ne per daug.

- Ką televizija galėtų daryti, kad paskatintų daugiau skaityti?

- Jei būtų nuodugnių apžvalgų, galinčių nusipelnyti dėmesio, tai tam tikras poveikis būtų. Nesakykime, kad dabar nieko nėra. Būna tokių atvejų, kai transliuojamos vienos ar kitos knygų sutiktuvės ar skiriamas dėmesys vienam ar kitam rašytojui, parodomas jo kūrybos vakaras. Tai dažniausiai transliuoja LRT Kultūros kanalas. Ir žmonės, kuriuos dažniausiai sutinku kur nors literatūros vakaruose toliau nuo Vilniaus, atkampesnėse vietose, sako, kad jiems tai reikšminga, kad paskatina skaityti, domėtis. Šiek tiek to poveikio esama. Aišku, galėtų būti ir dar daugiau.

Parengta pagal priedą „TV publika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Graikijos vyrų krepšinio čempionate sekmadienį Atėnų „Panathinaikos“ komanda, kuriai atstovauja Lukas Lekavičius, namuose 91:69 nugalėjo Retimno „Cretan Kings“ ekipą.
  • BRONZA: Vokietijoje vykstančio 23-iojo pasaulio moterų rankinio čempionato bronzos medalius iškovojo Olandijos rinktinė; mažajame finale sekmadienį olandės 24:21 nugalėjo Švedijos komandą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Prenumerat 2018