Audrius Klimas, grafikos dizaineris, profesorius, Vilniaus dailės akademijos rektorius:
Televiziją žiūriu vakarais ir savaitgaliais, nes dieną yra kitų užsiėmimų. Mano darbo diena su televizija nieko bendro neturi. Laisvu metu žiūriu žinias, kultūros programas, kartais filmus. Juos žiūriu per „Gala“ televiziją, įsijungiu įrašus. Labai gerai, kad yra įrašai, nes galima atsirinkti filmus ir juos pasižiūrėti patogiu metu. Pokalbių laidos man taip pat įdomios, bet ne visos. Seku pokalbius apie kultūrą, švietimą, valstybės aktualijas.
Serialų nežiūriu, nes serialai tam tikra prasme pririša. Juos reikia sekti, žiūrėti kiekvieną seriją. Serialus daugiau žiūriu internete. Aš žiūriu serialą „Jaunasis popiežius“. Nežinau, ar jį rodė per televiziją. Tai įdomus, rimtas serialas. Rusiškų serialų nežiūriu.
Televizijoje reikia laukti, kol parodys kažką, o internete gali pats atsirinkti. Tas technologinis skirtumas televiziją padaro mažiau patrauklią. Televizijoje gali pasižiūrėti tik tai, kas jau buvo rodyta arba sužinoti informaciją apie tai, kas bus rodoma ateityje. Bet aš iš anksto neplanuoju, ką žiūrėsiu. Darau atvirkščiai. Kai sugalvoju pažiūrėti ką nors, tada išsirenku laidos ar filmo įrašą.
Televizija formuoja žmonių suvokimą apie pasaulį, bet yra tam tikras pasyvus faktorius. Žiūrovas visada gali televiziją išjungti, pereiti į kitą kanalą. Jeigu jam neįdomu, jis gali nežiūrėti. Žmonės pasirenka programas pagal savo interesus, nežiūri tam tikrų laidų, kurios jiems iš principo neįdomios, todėl gali daug informacijos ir negauti. Bet jeigu laidos yra patraukliai sukurtos, tai galbūt atsitiktinai vaikščiojant po kanalus žiūrovas gali užkliūti už jam gal ir nelabai įdomios informacijos ir susidomėti. Labai svarbi yra laidų kokybė, kad jos nebūtų nuobodžios, varginančios.
Aišku, yra tam tikra takoskyra tarp nacionalinės televizijos ir komercinių kanalų. Man nacionalinės televizijos formatas yra daug priimtinesnis, nes ten reklama neveikia turinio. Tas yra labai gerai. Aš nacionalinei televizijai dar palinkėčiau užsiimti edukacija, mokyti žiūrovus užsienio kalbų.
Manau, vertėtų nedubliuoti filmų lietuviškai, o tiesiog rašyti lietuviškus titrus, vertimą pateikti per titrus, o ne per balsą už kadro. Tai būtų didelė paslauga visuomenei, galimybė išmokti užsienio kalbų, nes kuo toliau, tuo labiau tai darosi svarbu. Nacionalinė televizija galėtų drąsiai tokio dalyko imtis, nes jai nereikia bijoti, kad ji praras reklamos biudžetą ar žiūrimumą.
Gana keista, kai visi rusiški filmai yra ne dubliuoti, o titruoti, yra rašomas vertimas, o kitos kalbos pamirštos. Aišku, rusų kalbą puikiai moka bent jau pusė Lietuvos gyventojų, tačiau televizija galėtų atsisukti ir į anglų, prancūzų, ispanų kalbas.
Manau, kad tai yra labai svarbu. Jeigu jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės girdi originalią kalbą su vertimu, tai yra labai gera priemonė mokytis naujos kalbos. Žinoma, amerikietiškuose filmuose yra daug slengo, kurio kartais ir gana gerai mokėdamas kalbą beveik nesupranti, bet yra daugybė filmų, kur anglų kalba yra gana tvarkinga.
Tik čia, matyt, yra pačių televizijų apsisprendimo klausimas, kokias funkcijas jos suteikia sau patiems, savo veiklai. Ar televizija mano, kad jai priklauso edukuoti tautą, ar nepriklauso, o gal ji mano, kad publiką reikia tik linksminti pačiais banaliausiais būdais, lėkštomis laidomis, tokiomis kaip „Auksiniai svogūnai“, kur susirenka visas politinis elitas? Projekte „Auksiniai svogūnai“ yra itin daug prasto skonio apraiškų. Tai yra pristatoma kaip tam tikras humoras, tačiau iš tiesų ten nei humoro, nei skonio, nei prasmės nėra. Bet čia jau įžymių prodiuserių reikalas.
Dažnai televizijos teisinasi, kad jos rodo tai, ko nori žiūrovai, bet daug visokiausių pasiteisinimų galima surasti, kodėl einama lengviausiu keliu.
Komerciniuose kanaluose beprotiškai daug reklamos. Ir tai sukelia alergiją. Vienintelis būdas reklamos išvengti yra naudojimasis išmaniosios televizijos galimybėmis. Ten galima reklamas prasukti. Manau, patys reklamos davėjai visgi turėtų pagalvoti, ar šiais laikais reklama televizijoje yra efektyvi, kai yra instrumentų, padedančių jos išvengti.
Kažkaip atrodo, kad tos reklamos kiekis niekaip nemažėja...
Technologijos, šiuolaikinis požiūris į informacijos gavimą labai stipriai pasikeitęs ir, aišku, televizija išlieka vienu iš svarbiausių informacinių šaltinių. Bet nebe svarbiausiu. Aišku negaliu sakyti, kad televizijoje viskas yra labai blogai. Iš tikrųjų televizijoje yra gerų laidų. Televizija yra didžiulis verslas, daug patyrusių, gabių žmonių tą verslą suka. Tik labiausiai norėtųsi, kad televizija dar užsiimtų ir edukacine veikla.
Parengta pagal priedą „TV publika“