respublika.lt
 

Triumfas Venecijojenuotraukos (2)

2019 gegužės mėn. 18 d. 15:59:54
Eva Jablonskaitė

Prieš keletą savaičių rašėme apie įdomią lietuvių idėją, operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“, ir būsimą dalyvavimą prestižiškiausiame šiuolaikinio meno renginyje - Venecijos bienalėje. Nuostabiausia tai, kad pirmąkart šalies istorijoje pagrindinis prizas - Venecijos simboliu laikomas „Auksinis liūtas“ - buvo įteiktas Lietuvai. Jį praėjusį savaitgalį pelnė menininkės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė.

×
nuotr. 2 nuotr.
Menininkių asmeninio albumo nuotr.

 

58-osios Venecijos bienalės komisija menininkes ir visą Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į mūsų šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat - už išradingą sąveiką su Venecija ir jos gyventojais. „Saulė ir jūra (Marina)“ - tai poilsio ir šiuolaikinio gyvenimo kritika, sudainuota eilinius žmones įkūnijančių atlikėjų ir savanorių lūpomis.

Ilgą istoriją turinčiame meno renginyje Lietuva prisistato vienuoliktąjį kartą, o keturis kartus jau buvo įvertinta specialiu paminėjimu. Vis dėlto „Auksinis liūtas“ - mums pirmas. Kaip teigia šių metų Lietuvos paviljono komisarė dr. Rasa Antanavičiūtė, tai - tikrai reikšmingas pasiekimas Lietuvos meno istorijoje. „Nuostabu, kad mažos šalies perduodama žinia yra suprantama ir aktuali tokiai plačiai auditorijai. Apie tokį reikšmingą apdovanojimą buvo nedrąsu net svajoti. Pasiekti šį rezultatą su itin ribotais resursais galėjome tik ypatingai atsidavusios komandos: kūrėjų, dainininkų, technikų, apšvietėjų, savanorių ir net performanso dalimi tapusių šunų, dėka“, - pasakoja R.Antanavičiūtė.

Apdovanojimą pelnęs kūrinys visiems suprantama kalba pasakoja apie klimato kaitą ir mūsų senos, bet vis dar kantrios, planetos nuovargį. Lietuvos paviljoną kuruojančios Londono „Serpentine“ galerijos Bendrosios ekologijos ir viešųjų programų kuratorės Lučijos Pietrusti (Lucia Pietroiusti) teigimu, svarbu rasti naują būdą kalbėti apie tokią visuotinę problemą. „Turime iš esmės pakeisti savo, kaip žmonių, kaip rūšies tarp kitų rūšių, mąstymą. Geriausias menas, muzika ir poezija visada atnešdavo pokyčius, turėdavo magišką poveikį. Tokia meno galia yra jaudinanti“, - svarsto kuratorė.

Karinio jūrų laivyno teritorijoje įrengtas paviljonas bienalės lankytojus nukelia į paplūdimį, kuriame gulėdami ant smėlio dainuoja daugiau nei 20 atlikėjų. „Įgyvendinant šį projektą svarbiausia - draugystė ir rūpestis vienas kitu. Spinduliuodami artumą ir meilę, tarsi grąžiname skolą planetai, kurios resursus beatodairiškai naudojame. Nuostabu patirti, kad tokį įvertinimą pelnė kūrinys, kuris kalba apie žmogaus ir Žemės kūnų trapumą, o ir pats yra trapus“, - teigia kūrinio autorės.

Kaip rašo užsienio žiniasklaida, sunku sukurti gerą ir paveikų meną apie klimato kaitą (ypač kai apie tai tiek daug kalbama ir net ir svarbi informacija gali nesunkiai paskęsti bendrame informaciniame triukšme), „tačiau Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje yra galinga išimtis“.

Lietuvos paviljoną Venecijoje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paviljonas, dar prieš paskelbiant jį nugalėtoju, jau buvo užkimštas žiūrovų. Dabar šį paviljoną nori išvysti dar daugiau žmonių, tačiau tam, kad operą-performansą Bienalėje būtų galima rodyti kuo dažniau, reikia lėšų. Per keletą dienų menui neabejingi šalies žmonės suaukojo reikiamą preliminarią sumą pinigų ir vis dar prie to gali prisidėti kiekvienas. Nuo mūsų visų priklauso, kaip ilgai apie ekologines problemas galės dainuoti vasarotojai. „Esame suskaičiavusios, jog viena gyvo operos pasirodymo minutė (neįskaitant paviljono nuomos, techninio aptarnavimo ir kitų pasirengimo išlaidų) kainuoja 2,65 Eur“, - teigia R.Barzdžiukaitė, V.Grainytė ir L.Lapelytė.

Paprastai Venecijos bienalėje pristatomi statiški meno kūriniai, jie įkurdinami prieš bienalės atidarymą, o jai prasidėjus paroda nebesikeičia. Tačiau Lietuvos paviljonas - kitoks, gyvas. Jame dirba 30 žmonių komanda. Visą pusmetį, nuo Bienalės atidarymo gegužės pradžioje iki spalio pabaigos, norima, kad kiekvieną šeštadienį jie galėtų kurti gyvą reginį parodos lankytojams. Kuo daugiau paviljone bus dainuojama, tuo didesnę pasaulinės auditorijos dalį pritrauksime.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAŽADAS: bandant išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių, 66 šalys parodė ryžtą iki 2050-ųjų pasiekti nulinius anglies dvideginio išmetimo kiekius.
  • SKOLA: Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino 20 mln. eurų už vidutines 0,267 proc. palūkanas; suma skolinamasi beveik 10 metų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar gerai, kad Seimo nariams leidžiama kandidatuoti kituose rinkimuose nepasibaigus kadencijai?

balsuoti rezultatai

Ar norėtumėte, kad jūsų namuose būtų įjungtas šildymas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +3 C

 +0 +3 C

 

 +2 +4 C

+11 +13 C

+11 +13 C

 

 +10 +12 C

0-2 m/s

 0-2 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1030 PLN - 4.3575
RUB - 70.3933 CHF - 1.0942
GBP - 0.8823 NOK - 9.9423
reklama
Ūkis