Tarzano personažui kine - šimtas metųnuotraukos

2018 rugsėjo mėn. 04 d. 17:22:11 Perskaitė 326

Šiemet Tarzano personažui kine sukanka 100 metų. Ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“ ši sukaktis bus pažymėta pirmąja garsine romano „Tarzanas džiunglėse“ adaptacija „Tarzanas - neliestųjų girių valdytojas“ („Tarzan the Ape Man“, 1932 m.). Pagrindinio vaidmens atlikėjas per savo karjerą Tarzaną įkūnijo net 12-oje juostų.

 

Nebandyti pakartoti namuose

Kino istorijos legendose yra nugulęs pasakojimas apie tai, kaip po Antrojo pasaulinio karo sovietų kariai į Rusiją parsigabeno Vakaruose užgrobtą neįkainojamą trofėjų - kelis filmus apie Tarzaną. Teigta, jog šie filmai visiškai sujaukė juos mačiusių rusų protus - juos pažiūrėję jaunuoliai patys pradėdavo karstytis medžiais ir vaidinti laukinius žvėris. Tai turėjo ir skaudžių pasekmių - ne vienas jų nukrito ir susilaužė koją ar net atsisveikino su gyvybe.

„Vienas anykštėnas, pamatęs filmoj, kaip vaidinąs Tarzaną akrobatas karstėsi po medžius, mėgino pats iš medžio medin paskui voveraitę šokinėti, kol krito ir užsimušė“, - 1933 m. gruodį rašė žurnalas „Trimitas“.

Stulbinamas populiarumas

1912 m. rašytojo Edgaro Raiso Burouso (Edgar Rice Burroughs) sukurtas literatūrinis personažas Lietuvą pasiekė gana anksti - pirmasis knygos vertimas šalyje išspausdintas 1924 m. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir čia personažas sulaukė stulbinamo pripažinimo: iš spaustuvių keliavo vis nauji Tarzano nuotykių leidimai, laikraščiai spausdino juos komiksų pavidalu, o po provinciją keliavo Tarzano vardu pasivadinusios cirko artistų trupės. Tačiau didžiausia Tarzano karalija buvo kinas.

Tarp dviejų pasaulinių karų Vakaruose susukta penkiolika skirtingų Tarzano nuotykių adaptacijų. Lietuvoje šie filmai rodyti nuo 3 dešimtmečio vidurio. Tačiau ryškiausias šio personažo etalonas kine buvo sukurtas 1932 m., pirmajame garsiniame Tarzano nuotykių filme, režisuotame V.S.Van Daiko (W.S.Van Dyke).

Kino personažas skiriasi nuo sukurto literatūroje

Paradoksalu, jog visų Tarzano filmų matu tapęs kūrinys pats gerokai nukrypo nuo originalaus E.R.Burouso sumanymo. Knygose iš džiunglių ištrauktas Tarzanas greitai prilygo visiems rafinuotiems Anglijos džentelmenams. O V.S.Van Daiko filme jis yra nesutramdoma gamtos jėga, neturinti jokių šansų prisitaikyti prie modernios civilizacijos. Išsilavinęs anglų lordas kine tapo pirmykšte beždžione ir liko tokia ilgam. Ši įvykių kryptis liūdino personažą sukūrusį rašytoją, o filmo autoriams iškėlė galvosūkį - surasti aktorių, kuris galėtų įkūnyti šią gamtos stichiją ekrane.

Tarzaną įkūnijo olimpinis plaukikas

Tarzano paieškos buvo nelengvos: filmo kūrėjai ieškojo idealios, raumeningos išvaizdos vyro, kuris laisvai jaustųsi ir vaidintų būdamas beveik nuogas. Šimtai jaunų aktorių peržiūrų nedavė jokios naudos, o žinomos to meto Holivudo žvaigždės neatitiko režisieriaus keliamų reikalavimų: vienas pasirodė per senas, kitas pripažintas per žemu, dar kitas apskritai „neturintis kūno“. Galiausiai apsistota ties jauna amerikietiškojo futbolo žvaigžde - Hermanu Briksu (Herman Brix), tačiau netikėta trauma sujaukė studijos planus.

Būsimąjį Tarzaną filmo scenaristas atsitiktinai pastebėjo viešbučio, kuriame buvo apsistojęs, baseine. Tai anaiptol nebuvo eilinis žmogus. Džonis Vaismiuleris (Johnny Weissmuller) - penkis olimpinius aukso medalius laimėjęs plaukikas, per savo karjerą pagerinęs 174 individualius plaukimo rekordus. Atvykusiam į aktorių peržiūrą sportininkui nereikėjo ištarti nė žodžio - vaidmenį jis gavo vien parodęs raumenis. Tačiau sumokėjo didelę kainą - buvo priverstas nutraukti profesionalaus sportininko karjerą.

Neatsispyrė ir prezidentas Antanas Smetona

Įtemptas veiksmas, egzotiškos džiunglių ir „laukinių“ žvėrių scenos bei herakliškos išvaizdos debiutuojantis aktorius nepaliko abejingų. Filmas sulaukė stulbinančių kritikų liaupsių ir neblėstančio populiarumo. Lietuvos publika nebuvo išimtis.

„Forume“ ir „Metropolitene“ demonstruojamas „Tarzanas“ turi didelį pasisekimą. Suprantama, nes filmas ir menišku atžvilgiu, ir savo egzotišku pastatymu yra įspūdingas ir toks pats įdomus, kaip ir pats romanas. Afrikos džiunglių baisenybes jis net geriau už kitus, specialius, filmus atvaizduoja“, - apie šalyje demonstruotą filmą atsiliepta vienoje recenzijoje. Specialiame seanse filmą žiūrėjo ir prezidentas Antanas Smetona.

Šis personažas buvo ryškiausias Vakarų popkultūros herojaus įsiveržimas į tarpukario Lietuvos viešąją erdvę. Kai Sovietų Sąjunga dar tik pradėjo pažintį su šiuo miškų galiūnu, Lietuvoje jis jau buvo palikęs neištrinamą įspaudą - pokariu daugiau nei 50 Lietuvos laisvės gynėjų-partizanų slapyvardžiu pasirinko Tarzano vardą.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net