respublika.lt

Tarsi lietuvių išsilaipinimas Mėnulyje

2018 spalio mėn. 10 d. 19:10:11
Gintarė KAMINSKAITĖ

Marius Šinkūnas - pirmasis muzikas, atvežęs į Lietuvą vieną jauniausių instrumentų pasaulyje - vibrafoną. Daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas teigia buvęs pakerėtas šio instrumento skambesio. M.Šinkūnas, vibrafono paslapčių mokęsis JAV ir Japonijoje, dabar bando lietuvius supažindinti su šiuo instrumentu.

 

- Mariau, kaip jūsų gyvenime atsirado šis retas instrumentas?

- Kai mokiausi Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje, grojau klasikiniais mušamaisiais instrumentais, ilgą laiką grojau simfoniniame ir pučiamųjų orkestruose. Kartą išgirdau kompaktinę plokštelę „Face to Face“ ir ten grojo vibrafonininkas Garis Bartonas (Garry Burton) kartu su pianistu Makoto Ozone. Šeštoji kompozicija vadinosi „Time Like This“. Tuo metu jau buvau daug metų mokęsis muzikos, tačiau išgirdus ją mane ištiko kultūrinis šokas, suvokiau, kad net nesuprantu, kaip jie tai groja. Tai įvyko staiga, tarsi Didysis sprogimas. Sau pasakiau, kad arba visiškai palieku muziką, nes ta muzika, kurią groju dabar, neturi man jokios išliekamosios vertės, arba pradedu mokytis ir ieškoti tos informacijos, kaip reikia groti ir mąstyti taip, kaip išgirdau tame įraše. Neilgai trukus gavau stipendiją ir išvažiavau į JAV, kur ir gimė vibrafono technika, žymusis vibrafonininkas ir apskritai visas džiazas.

- Kiek laiko praleidote studijuodamas JAV?

- Metus, po to išvykau į Japoniją, kur mokiausi ketverius metus. Į JAV išvykau gavęs stipendiją kaip klasikinės muzikos būgnininkas, tačiau mano profesorė labai palaikė avantiūrą groti vibrafonu. Tuo metu atvažiavau dar visiškai žalias, bet jau žinodamas, kad negaliu gyventi be vibrafono. Kitą pusmetį išvažiavau į privačias pamokas Berklio muzikos koledže. Iš tikrųjų ten labiausiai norėjau sutikti žmogų, pakeitusį mano gyvenimą - G.Bartoną, bet tuo metu jis jau nebedėstė, išėjo į pensiją. Tad lankiau privačias pamokas pas jo mokinį. Per trumpą laiką turėjau sugerti daug žinių ir visiškai pakeisti mąstymą, suvokti, kas yra svingas ir improvizacija. Mokausi muzikos nuo septynerių, tačiau būnant 22-ejų teko pradėti mokytis absoliučiai iš naujo. Tai buvo dykuma, per kurią reikėjo pereiti.

- Ar sudėtinga pereiti iš klasikinės muzikos pasaulio į džiazą?

- Labai. Ypač įvaldyti svingą. Iš orkestrinio muzikanto pavirsti laisvai improvizuojančiu ir turinčiu svingo pojūtį yra labai sudėtinga. Man tai truko ne vienerius metus. Gali groti salsą, latino muziką, roką, bet svingo ne. Gali girdėti, bet tavo kūnas yra prisitaikęs prie visai kitų darbinių reikalavimų - groti tiksliai ir lygiai. Džiazo muzikantai, kurie groja roką arba klasiką, vis tiek svinguoja ir tai yra pagrindinis skirtumas, kuris skiria klasikos atlikėją nuo džiazo. Bet klasika davė man suvokimą apie garsą, džiaugiuosi, kad atėjau iš klasikinės muzikos pasaulio, juk visų pirma tai yra mokslas apie garso estetiką.

- Kaip lietuviai priima šį, mums dar naują, instrumentą?

- Atsakant į šį klausimą reiktų pažvelgti į mūsų istoriją. Jei Lietuva taip greitai priimtų naujoves, greičiausiai mes nebūtume išgyvenę 50 metų okupacijos. Ji būtų buvusi tokia kaip Baltarusija, kaip Ukraina. Lietuva ir žavi tuo, kad ji visų pirma atstumia viską. Tai yra gynybinė pozicija, nes mes maži. Bet aš, tiesą sakant, ir turėjau viziją daryti kažką tokio, ko niekas dar nedarė ir eiti nepramintu keliu, galbūt būti kažkokiu keistuoliu. Viskam turi ateiti laikas ir tai yra normalu. Jeigu būtų kitaip, greičiau įsileistume naujoves, tai Lietuvoje mes greičiausiai nekalbėtume viena archajiškiausių indoeuropiečių kalbų, nebūtume tokie unikalūs pasaulio kontekste.

- Kaip į Lietuvą atsivežėte savo instrumentą?

- Mano vibrafonas atplaukė laivu iš JAV. Jį užsakiau iš Ilinojaus, tuomet jis atvažiavo į miestelį Mičigano valstijoje, kur tuo metu gyvenau. Ten instrumentą supakavau į savo padarytą medinę dėžę, kurią reikėjo impregnuoti specialiu impregnantu, kad transatlantinės kelionės metu medienai nieko nenutiktų, taip pat reikėjo užtikrinti, kad nebus atvežta jokių kirminų, kurių nėra Europoje. Tuomet mano instrumentas sunkvežimiu važiavo į Čikagą, iš ten išplaukė laivu į Varšuvą, tuomet atvyko į Kauno muitinę, kur aš jį ir pasiėmiau.

- Kaip atrodo vibrafonininko pasiruošimas koncertams ir kelionės, vis dėlto tai didelis ir sunkus instrumentas?

- Jei yra galimybė, žinoma, geriausia yra groti su savo instrumentu. Vis dėlto vibrafonas nėra smuikas, nėra violončelė, tai greičiau kaip fortepijonas - pianistas juk nevažinėja su savo fortepijonu. Nors vibrafonas puikiai susideda, telpa į mašiną, sudėtingiausia yra jį atsinešti, ypač jei nėra lifto, išlankstyti, uždėti blizgančią klaviatūrą. Žinoma, jei yra transatlantiniai skrydžiai, tuomet savo instrumento nesiveži, užsakai iš anksto, kad būtų vietoje. Tai nėra taip sudėtinga, vibrafonas nėra tokia „šeimos dalis“ kaip smuikas.

- Spalio 7 d. Vilniaus rotušėje atliksite programą „Opusai iš svingo eros“. Ko klausytojams tikėtis?

- Po repeticijų net mane nustebino klarneto ir vibrafono santykis - kaip lengva groti ir kaip gerai skamba. Lietuvoje tai yra pirmas šių instrumentų susitikimas vienoje scenoje, nors Amerikoje šis duetas yra padiktavęs džiazo temas šimtui metui į priekį. Šiame koncerte reiktų tikėtis unikalaus skambesio, to, kurio pas mus nebuvo aštuoniasdešimt metų. Lietuvą buvo pasiekusios visos muzikinės srovės, išskyrus svingą. O svingo karalių - klarneto ir vibrafono - tandemas niekada ir neatėjo iki mūsų. Lietuviai įžymūs pasaulyje savo lazeriais, leidžia palydovus į kosmosą, o meno prasme tai prilygs lietuvių išsilaipinimui Mėnulyje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: krepšinio Čempionų lygos antrojo turo rungtynėse C grupės rungtynėse trečiadienį Bambergo „Brose“ (Vokietija) ekipa, kuriai atstovauja Arnoldas Kulboka, namuose 73:64 (4:13, 24:17, 19:18, 26:18) nugalėjo Dižono JDA (Prancūzija) klubą; lietuvis per 23 min. surinko 6 taškus (dvitaškiai 0/2, tritaškiai 2/5), atkovojo 4 ir perėmė 1 kamuolį.
  • RIBOJIMAI: dėl Baltarusijos teritorijoje vyksiančių kelio remonto darbų ketvirtadienį ir penktadienį galimi eismo ribojimai tarptautiniame Medininkų - Kamenyj Log kontrolės punkte.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar priskiriate save prie skurstančiųjų?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +1   +7 C

   +5   +8 C

 

   +6  +8 C

  +16 +17 C

   +16  +18 C

 

   +13  +15 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

USD - 1.1587 PLN - 4.2890
RUB - 75.8119 CHF - 1.1444
GBP - 0.8759 NOK - 9.4198
reklama
Ukis 2018