Tam, kad žiūrėčiau televizorių, turėtų įvykti stebuklas

Kęstutis Jakštas, aktorius, Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis režisierius:

- Paskutiniu metu televizijai visiškai nelieka laiko. Geriausiu atveju pavyksta pasižiūrėti žinias. Gal sulaukiau tokio amžiaus, kada pradedu suvokti, kad klausytis žmonių kalbų, kurie gyvena vienaip, deklaruoja kitaip, šneka trečiaip yra tuščias laiko švaistymas. Tam, kad žiūrėčiau televizorių, turėtų įvykti stebuklas.

Televizijoje trūksta kūrybos. Laidų kūrėjams nėra leidžiama kurti. Turbūt finansai neleidžia to daryti. Daug pigiau nusipirkti kažkokios laidos kopiją ir ją adaptuoti, bet galimybė sugalvoti ką nors patiems nėra suteikiama. Televizijoje reikėtų akibrokšto, kokybiško produkto, kurį pažiūrėjus galėtum pasakyti: vau, čia gerai, šviežia, įdomu. Kad laidą žiūrint aplankytų toks jausmas kaip žiūrint krepšinio varžybas, išskirtinius čempionatus.

Dabar televizijoje daugiausia rodomas suvaidintas, nerealus pasaulis. Panašiai kaip socialiniame tinkle „Facebook“, kur žmogus apie save rašo, save fotografuoja, pats save formuoja žodžiais ir vaizdais, nors realybėje yra visai kitoks. Bet kokiu atveju, televizinės laidos sukuria ne dokumentinę realybę, o tokią, kokią norisi turėti. Ji visiškai neatspindi normalių realijų. Nors gal laida „24 valandos“, kur visi pliekiasi, vieni kitus daužo, yra dokumentika... Nors nežinau ar apskritai egzistuoja reali realybė.

Laidos „24 valandos“, „TV pagalba“ tapo prekės ženklu. Kuo baisesni vaizdai rodomi, tuo tai žiūrovą labiau masina. Tai reiškia, galima rodyti skerdyklas, kad pritrauktume žiūrovą? Komercinės televizijos konkuruoja vienos su kita, kuri baisesnius vaizdus parodys. Joms aktualu turėti kuo aukštesnius reitingus, tam tikrą žiūrovų skaičių. Būtų geriau, kad televizijos konkuruotų dėl to, kuri sukurs aukštesnės kokybės produktą, kuri parodys intelektualesnę, kokybiškesnę laidą. Deja, to nėra.

Per gastroles užsienyje dažnai žiūrėdavau Italijos televizijos kanalus. Galiu pasakyti, kad italų televizijoje viskas labai kūrybiškai padaryta. Jų laidos labai originalios, rodomos daug metų iš eilės. Italų pokalbių šou teatralizuoti, su gražiais, įdomiais intarpais. Gvildenama aktuali problema, o čia pat atsipalaidavimui parodomi įdomūs koncertiniai numeriai. Prancūzų kanaluose taip pat kuriamos išskirtinės laidos. Jų televizijoje mačiau cirko artisto sukurtą laidą apie geriausius pasaulio cirko numerius. Laidos esmė buvo atrinkti pačius geriausius ką tik atsiradusius pasaulinius cirko numerius ir atvežti į tą laidą. Cirko numeriai eteryje buvo atliekami gyvai. Paskui vykdavo diskusija, per kurią buvo kalbama apie tai, kaip tie cirko triukai daromi. Tai puiki pramoga ir galimybė sužinoti visas naujoves, įsigilinti į technologijas, pamatyti, kiek pasaulis pasistūmėjęs į priekį.

Kiekviena Lietuvos televizija savo prioritetu ir prestižu galėtų laikyti kokybiškų laidų kūrimą. Taip kiekvienoje televizijoje atsirastų po vieną gerą laidą. Galėtų televizijos sukurti ką nors nekasdieniško, šventiško, kad įsijungus ir pažiūrėjus siela dainuotų. Norisi ne kasdienybės, ne rutinos. Tegul šventė atsiranda viename ar kitame kanale, kad tą šventę švęstume visi kartu. Kad atsirastų emocinis pakylėjimas.

Reikia emocinės šventės. Jausmo, kad tuo metu aš turiu įsijungti ir pažiūrėti, nes tai bus išskirtinė laida. Dabar išskirtinės laidos būna tada, kai įvyksta koks nors politinis skandalas. Tada visi susirenka tai narplioti. Vieni ginasi, kiti meluoja, treti tardo.

Televizijos kanalai rengia ir transliuoja šventes, bet daug skirtumų tarp jų nematau. Gal Lietuvos televizija skiria daugiau dėmesio šventėms, pasikviečia aukštesnio lygio atlikėjus, o visi kiti turi atlikėjų ratą ir jame sukasi diena iš dienos. Nesakau, kad tai yra blogai, tiesiog taip yra. Kadangi aš dirbu toje srityje, tikrai žinau, kad yra daug absoliučiai superinių dainininkų ir atlikėjų, kurie neturi laiko eteriui, tačiau daro tokius stebuklus scenoje, kurie priverčia žmones verkti ir juoktis.

Televizija - vienadienis produktas. Kažkas tą dieną įvyko, o vėliau tai išmetama į archyvą. To tarsi nelieka. Tai neturi išliekamosios vertės. Dėl to yra gaila. Bet gal taip yra ne visada. Būdavo rodomos geros kultūrinės laidos „Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu“, įsiminė laida „Būtovės slėpiniai“.

Galėtų ir dabar kokybiškų laidų kūrimas būti televizijos prioritetu.

Parengta pagal priedą „TV publika“