respublika.lt

R.Sabulis: „Šiandien menininkas turi tapti kariu“

(0)
Publikuota: 2014 kovo 22 11:52:08, Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
R.Sabulis: „Šiandien menininkas turi tapti kariu“. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Šį vakarą kino ekranus okupavusio festivalio „Kino pavasaris“ programoje dar kartą prisiminsime legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Dokumentinio filmo „LITUANICA paslaptis“ kūrėjas, aktorius ir režisierius Remigijus Sabulis (59), kuris prieš 30 metų vaidino S.Darių filme „Skrydis per Atlantą“, tikina filmą kūręs tam, kad primintų tas vertybes, kurios paakino legendinius lakūnus skrydžiui, išgarsinusiam Lietuvos vardą pasaulyje.

- Jau pats jūsų filmo pavadinimas žada, kad žiūrovai pamatys ir išgirs kažką nauja apie legendinį „Lituanicos“ skrydį iš Niujorko per Atlantą į Lietuvą. Vis dar daugiau klausimų negu atsakymų apie šią S.Dariaus ir S.Girėno žūties istoriją, tačiau jūs ėmėtės labiau parodyti pačius tautos didvyriais tapusius žmones. Tad filmas pateikia peno apmąstymams apie tai, kada ir kaip gimsta legenda. Ar jaudinatės prieš šią filmo premjerą?

- Žinoma, jaudinuosi, nors nedideliame savų žmonių būryje filmą jau rodėme ir jis sulaukė palankių įvertinimų. Tiesa, ko gero, labiau jaudinausi, kai neseniai buvau pakviestas parodyti filmo Žemaitijoje, o auditorijoje daugiausiai buvo aviatoriai ir jiems prijaučiantys. Filmo herojai, kaip žinote, taip pat buvo žemaičiai. Filmas žiūrovams patiko. Tik gavau priekaištų, kad ten nekalbama žemaitiškai. (Juokiasi.) Tačiau platesnės publikos požiūris gali skirtis, nes pastaruoju metu skleidžiasi skeptiškesnis požiūris į patriotines temas. Kiekvieną savo kūrinį, kurį filmuoju, pirmiausia pats išgyvenu, įdedu į jį dalį savo jausmų ir širdies. O šis filmas išskirtinis: bandėme tarsi papildyti tai, ko negalima buvo parodyti 1982 metais, režisieriaus Raimondo Vabalo sukurtame kino filme, kuriame man teko vaidinti S.Darių, o Eimuntui Nekrošiui - S.Girėną.

- Jus, teatro ir kino aktorių, žiūrovai geriausiai ir prisimena iš „Skrydžio per Atlantą“. Gal trumpai prisimintumėte tuomečio filmo kūrimą.

- Aplinkui zujo daugybė saugumiečių, kurie stebėjo, ką daro režisierius, aktoriai. Sovietinė cenzūra, jeigu ne lakūnų žūties versija, kad jie žuvo pašauti vokiečių, filmo kurti nebūtų leidusi. Įdomu tai, kad filmas buvo parodytas ne vaidybinių, bet sportinių filmų festivalyje. Jeigu pamenate, juosta turėjo didžiulį pasisekimą... Joje buvo paslėptas mūsų tautiškumas. Tai buvo mūsų šūkiai, mūsų laisvėjimo ženklai. Dėl to žmonės ėjo į šį filmą šeimomis, su vaikais. Vaikai tuomet apie didvyrius žinojo iš pasakojimų, Čikagoje išleista Jurgėlos knyga „Sparnuotieji lietuviai“ buvo uždrausta, literatūros apie tai buvo mažai, o jeigu ir buvo, tai ji buvo „prispausta“. Tas filmo sukūrimas ir skrydžio 50-ųjų metinių paminėjimas Kauno aerodrome jau buvo pirmas žingsnis į tiesą - į tai, kad galime kažką daugiau pasakyti pasauliui.

- Pasirinkote dokumentinį filmą, nors esate sakęs, kad galvojote ir apie vaidybinį. Kodėl?

- Taip, turėjau tokį sumanymą, bet kaip filmo scenarijaus autorius gal nebūčiau radęs pačių stipriausių akcentų - tokių, kad širdis verktų. O dokumentikoje, atradus archyvinius kadrus, kurių dar nėra mačiusi plačioji publika, man šis bei tas pavyko. Ypač filme tiko Andriaus Mamontovo skaitomas S.Dariaus dienoraštis, kuris, manau, jaudina kiekvieno lietuvio širdį. O Andrių pakviečiau todėl, kad ne kiekvienas aktorius turi tokios energetikos, kuria sugeba įtaigiai perteikti tokią lakūno, neeilinio žmogaus, išpažintį be nereikalingo teatrališkumo. Man tiesiog pasisekė, kad Andrius, kai jam pasiūliau tokią netikėtą užduotį, iš karto sutiko.

- Jūs filme daugiau dėmesio skyrėte S.Dariui, nes jis jūsų paties suvaidintas, išgyventas personažas. Tad ką jums reiškia gilesnė „pažintis“ būtent su šia neeiline asmenybe?

- Steponas ir Stasys buvo dvi visiškai priešingos asmenybės, pasiryžusios drąsiam, bet beprotiškam žygdarbiui dėl Lietuvos vardo pagarsinimo pasaulyje. S.Girėnas buvo lėtas, labai racionalus ir atsargus. Jis, kaip Amerikoje gyvenęs dažnas lietuvis, beje, turėjo ir verslininko gyslelę, perpardavinėjo nekilnojamąjį turtą, buvo ir taksistu, ir kt. O štai S.Darius buvo visiškai priešingo charakterio: impulsyvus, energingas, linksmas, žvitrus, turintis daugybę idėjų ir sumanymų žmogus. Jis kuriam laikui atvykdamas į Lietuvą iš Amerikos atvežė didžiąją dalį sporto: krepšinio, beisbolo taisykles, žaisdavo futbolą, pradėjo rūpintis stadiono Kaune statyba. Ir dar šalia viso to lakūnas, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, savo bičiuliams bandė rengti anglų kalbos kursus. Dar jis norėjo ir bizniuku užsiimti: hidroelektrinę statyti, kariškų sagų fabriką įsteigti. Tik ne viskas pavyko. Įsivaizduokite, kokie platūs buvo jo mąstymo užmojai. O ką jau kalbėti apie sumanymą iš Niujorko skristi per Atlantą į Lietuvą. Viską, ką buvo sumanęs, jis ir darė dėl Lietuvos. Lietuvą jis buvo įsimylėjęs labiau negu žmoną ar žmonos seserį... Man pačiam ne kartą teko buvoti už Atlanto ir pajusti, kai ten ilgėliau būdamas pradedi ilgėtis Lietuvos ir kurti planus, kad grįžęs padarysi tą ar kitą. Tačiau grįžęs pajunti, kad tave tarsi prislegia kažkokia letena, baigiasi tavo entuziazmas, dingsta šypsena, kuri švietė veide ten, kai neblogai sekėsi. Taip buvo ir tada, kai buvo grįžęs S.Darius, taip yra ir dabar jau keliolika metų.

- Kas jus, kaip menininką, šiandien labiausiai trikdo Lietuvoje?

- Daug kas trikdo. Jau nekalbant apie savižudybes, kurių yra tiek, kad bet kokiame kitame krašte būtų skelbiamas pavojus. Bet daugelio iš mūsų dvasia yra išsikvėpusi.

- Turite galvoje savo kartą ar jaunesnę, kurios atstovai dabar karaliauja versle, politikoje ir kitur?

- Savo kartą aš vadinu nurašytąja karta, nes mums teko pergyventi demokratijos atėjimą, džiaugėmės atgavę laisvę... Antra vertus, mus labai staigiai pasiekė baisus technologijos ir kompiuterizacijos šuolis, kurį mūsų, vyresniosios kartos, protas sunkokai įveikia. Aš pats naudojuosi kompiuteriu ir gana neblogai, bet mane jaudina tai, kad tie mokslo stebuklai užgožė tokius svarbius dvasinius dalykus kaip sąžinė, meilė, dvasia. Technika, pinigai ir buitis man yra antraeiliai dalykai. Skaudu tai, kad mums aukštesnės jėgos, dievai davė dūšią: sąžinę, jausmus, nuojautas, kurių dabartinis jaunimas jau nebepripažįsta. Todėl mes dažnai su jais ir nesusikalbame. O ateityje, bijau, apskritai nesusišnekėsime. Tas dvasinis nuosmukis vyksta ne aritmetine, o geometrine progresija ir tai yra baisu.

- Grįžkime prie filmo apie didvyrius lakūnus. Kiek supratau, jis skiriamas ir vienai, ir kitai kartai, galbūt skatinant jas kalbėtis ir susikalbėti?

- Filmo prasmė yra priminti, kad iškilios asmenybės dabartiniame mūsų šalies, tautos gyvenime yra visiškai nereikalingos. Tie bent kiek daugiau moralės turintys žmonės yra nepageidaujami, juodinami ir neretai kaip kokios musės išmetami iš barščių. Todėl, kad asmenybės, kurios gali pasakyti daugiau, mąstyti giliau, korupcijos pinklėse besiblaškančiai ir politiniuose žaidimuose dėl postų dalybų dalyvaujančiai valdžiai nereikalingos. Jų vadinamasis dabartinis „elitas“ nepripažįsta, nes tie normalūs žmonės nesiveržia ant žurnalų viršelių, nesilanko vakarėliuose, nelenktyniauja dėl prabangesnio automobilio ir pan. Džiaugiuosi, kad man pavyko padaryti ne tą blizgų komercinį, bet filmą, kuriame išdėstyti ne vien tik faktai, bet užkabinti ir žiūrovo jausmus. Tikiuosi, žmonės tą istoriją su dienoraščio intarpais, įvairių žmonių pasisakymais žiūrės taip, kad jiems nerūpės seanso metu greičiau suvalgyti kukurūzų spragėsius.

- Kokių nesklandumų, o gal ir asmeninių nuoskaudų patyrėte kurdamas šį ir edukaciniu požiūriu reikšmingą kino filmą?


- Pirmiausia skaudu, kad tavo entuziazmas padaryti kažką gero istorijai susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis. Jeigu ne buvęs Kultūros rėmimo fondas, kuris skyrė pinigų, jeigu ne Lietuvos paštas, Aviacijos klubas ir LRT televizija, kuri davė technikos ir transporto, tai filmo nebūtų buvę. Visi kiti, kurių prašėme paramos patriotiniam filmui, švelniai kalbant, „nusimuilino“. Supratau, kad mecenavimo įstatymas iš esmės neveikia ir yra nepalankus nei rėmėjams, nei kūrėjams. Kai padavę paraišką kurti filmą bandėme ieškoti finansų, teko vaikščioti su ubago lazda po įvairių valdininkų kabinetus, ieškoti verslininkų paramos. Vaikštome ir ten, ir ten... Nieko negauname... Bet aš esu žodžio žmogus. Sau pažadėjau 2012 metais, kad filmas apie S.Darių ir S.Girėną jų skrydžio 80-mečiui bus. Pažadėjau ir padariau, nes tos istorijos užmiršti negalima. Juk ji gali išnykti kartu su atvaizdu ant 10 litų banknoto, jeigu mes savus lietuviškus pinigus iškeisime į eurus.

Iš tų skaudžių pamokų supratau, kad šiuo metu menininkas, jeigu dar turi sąžinės, turi tapti kariu, kovotoju. Kovoti už savo dvasią ir ją perteikti kitiems. Ir šitas karas, kuris vyksta dabar ne tik kultūroje, bet ir visame kame, yra žiaurus. Materializmas žiauriai mūsų tautai duoda per smegenis. Tai patyriau pats ne kartą susidūręs su biurokratais, kurie sėdi šiltose kėdėse ir jiems iki patriotizmo „dzin“.

Trumpai

 

Gimė 1954 m. rugpjūčio 29 d. Kaune.

1976 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos aktorinio meistriškumo studijas.

1976-1989 m. vaidino Kauno dramos teatre.

Kine vaidina nuo 1979 m., sukūrė daugiau kaip 20 vaidmenų lietuvių ir užsienio režisierių filmuose.

Dirba dokumentinio kino srityje.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s