Rokenrolas gimė radijuje

Seniau muzika buvo skirstoma į „aukštosios kultūros“ ir „žemosios kultūros“ muziką. Klasikinė muzika buvo priskiriama „aukštajai kultūrai“, o džiazas, bliuzas, kantri muzika buvo vadinama „žemosios kultūros“ muzika. Šiandien, kaip teigia muzikologas, radijo stoties „LRT Opus“ įkūrėjas ir direktorius Darius Užkuraitis, tokio kategoriško skirstymo nebėra.

Dabar vieni stiliai susipina su kitais, o klasikinės muzikos atlikėjai noriai atlieka roko muzikos kūrinius. „Aš nelabai susiduriu su tokiu skirstymu. Net tie, kurie kadaise šnairai žiūrėjo į džiazą, dabar visiškai pozityviai žiūri į šią muziką ir supranta, kad nemokėdamas groti džiazo muzikos tiesiog nepragrosi. Daug dirbdamas, gali būti gana aukšto lygio akademinės muzikos atlikėjas, bet jeigu tau Dievo neduota, niekada nebūsi aukšto lygio džiazo atlikėjas. Džiazo atlikėjas, be to, kad turi mokėti puikiai groti, dar privalo turėti ir Dievo dovaną improvizuoti“, - pasakoja D.Užkuraitis.

Perversmo era

XX amžiaus antroje pusėje atsirado ir roko muzika. Rokenrolas - tai ritmenbliuzas, juodaodžių muzika. Ritmenbliuzo šaknys glūdi valstiečių bliuze. 1952 metais Amerikoje diskžokėjas Alanas Fridas (Alan Freed) juodaodžių muziką pavadino ne ritmenbliuzu, o rokenrolu ir ėmė ją groti per radiją. Nuo tada ši muzika plačiai paplito. „A.Fridas tą patį ritmenbliuzą pavadino rokenrolu, ir tuomet baltieji pradėjo klausyti šios muzikos. Taip atsirado rokenrolas“, - teigia muzikologas.

Roko gimimo erą žymi tokios muzikos grupės kaip „The Beatles“, „Rolling Stones“, „Queen“, „Led Zeppelin, „The Doors“, „King Crimson“, atlikėjas Frankas Zapa (Zappa). Anot D.Užkuraičio, visa Vytauto Kernagio karta, mūsų sovietiniai hipiai net ir neslepia ypatingos meilės grupei „The Beatles“. Išgirdę bitlus, patys drožėsi gitaras iš medžio, rengėsi, šukavosi kaip legendiniai muzikantai. Tai kartai, be abejo, didžiausią įtaką padarė „The Beatles“ muzika. Tiesiog kvaila būtų tai neigti.

Muzikologas pasakoja, kad kiekviena karta turi savo mėgstamus muzikantus: „Dabartinė karta klauso „Radiohead“, „Muse“. Prieš tai buvusi klausė „Depeche Mode“, „Ultravox“, „Duran Duran“. Dar prieš tai - „AC/DC“ ar kitko. Nuo žmogaus išsilavinimo ir smegenų priklauso, kiek jis neigia buvusius, o kiek priima: bet kurios kartos muzikantai vis tiek ką nors perima iš buvusios kartos. Niekas neatsiranda iš tuščio.

Lemia charizma

Nemažai roko muzikos kūrinių tapo hitais. Pasak muzikologo D.Užkuraičio, sunku pasakyti, kaip vieni kūriniai tampa itin mėgstami ir populiarūs, o kiti ne: „Jeigu kas nors žinotų, kaip tą mišrainę sumaišyti, tai tik hitus ir kurtų. Hito gimimui įtaką daro daugybė dalykų: labai svarbus atlikėjo populiarumas, įsimenanti melodija, gitaros partija. „Grupę „Metallica“ visi žino dėl panaudoto gitarinio rifo, „Led Zeppelin“ taip pat sugalvojo krūvas gerų gitarinių rifų. „AC/DC“ muziką vargu ar pavadinsi labai melodinga, bet tai charizmatiška grupė, kuri originaliai naudojo tą patį ritmenbliuzą“, - pasakoja D.Užkuraitis.

 Daug priklauso ir nuo radijo. Anot D.Užkuraičio, jeigu radijo stotys vis suka tą pačią dainą, tai ji anksčiau ar vėliau tau patiks. „Dešimt ar dvidešimt kartų paklausęs dainą, gali pamanyti, kad visai neblogas kūrinys. Radijas suformuoja skonį, kartais jį perša. Tačiau kiekvienas gali rinktis, kas jam įdomu. Vienam patinka Volfgangas Amadėjus Mocartas, kitam „AC/DC“, tačiau negali pasakyti, kad vienas yra blogas, o kitas geras. Tai ir smagu, kad yra šiame pasaulyje įvairovė“.