Tie laikai, kai visus svarbiausius olimpinių žaidynių įvykius Lietuvoje buvo galima išvysti per vieną kanalą, jau praėjo. Kol vyks Sočio olimpiada, žiemos sporto gerbėjams teks atidžiai sekti televizijų programas ir kartais peršokti iš vieno kanalo į kitą.
Nauja tvarka
Apklausa parodė, kad Sočio žaidynes, kurios vyks iki vasario 23 d., ketina stebėti maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Sekti olimpines naujienas bus sunkiau nei prieš ketverius metus, kai žaidynės vyko Vankuveryje, ir taip bus dėl dviejų priežasčių.
Pirma priežastis - Sočyje dalyvaus devyni mūsų sportininkai, o Vankuveryje jų buvo šeši. Šiemet lietuviai startuos penkiose sporto šakose, prieš ketverius metus startavo tik trijose. Antra priežastis - transliacijų pasiskirstymas keliuose kanaluose. Iki šiol Lietuvoje viskas būdavo labai paprasta. Olimpines žaidynes rodydavo nacionalinis transliuotojas.
Tiek per Sočio olimpiadą, tiek per 2016 m. Rio de Žaneiro vasaros žaidynes šią tvarką teks pamiršti. Teises į olimpines transliacijas įsigijo keli komerciniai Lietuvos kanalai. Žaidynių atidarymą ir uždarymą rodys LNK, dailiojo čiuožimo varžybas - TV6, o didžiąją dalį kitų varžybų - „Lietuvos ryto“ televizija. Kanalų nereikės perjunginėti tuo atveju, jei matote „Viasat Sport Baltic“. Ši televizija ketina rodyti beveik viską.
Biatlono mįslės
Jei žiemos sporto gerbėjai ketina stropiai sekti lietuvių pasirodymus, tai daryti reikia pradėti nuo vasario 8 d., mat šeštadienį į kovą stos biatlono ir slidinėjimo meistrai. Abiejose sporto šakose Lietuva turi po du atstovus.
Slidinėjimo rezultatus lengviau nuspėti ir vargu ar Ingrida Ardišauskaitė bei Vytautas Strolia sugebės sukurti sensaciją. Šiuo atveju malonus netikėtumas būtų ir patekimas į geriausiųjų 50-uką. Tiek Ingrida, tiek Vytautas turėtų startuoti trijose rungtyse. I.Ardišauskaitė savo jėgas išbandys vasario 8, 11 ir 13 d., o V.Strolia - vasario 9, 11 ir 14 d. Dinamiškų reginių mėgėjams patartina įsijungti televizorius vasario 11 d., kai vyks moterų ir vyrų sprinto varžybos. Po atrankos etapo, kurio barjerą lietuviai vargu ar peržengs, rungtis vyks atkrintamųjų varžybų principu. Nugalėtojai turės per trumpą laiką gerai pasirodyti ketvirtfinalyje, pusfinalyje ir finale.
Biatlone šaudoma, todėl rezultatai yra sunkiau nuspėjami. Sočyje Lietuvai atstovaus D.Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas, tačiau neaišku, keliose rungtyse jie startuos. Tomas tikrai dalyvaus sprinte vasario 8, o Diana - vasario 9 d. Mūsų sportininkams reikės patekti į 60-uką, kad gautų teisę startuoti persekiojimo lenktynėse. Šios vyks vasario 10 ir 11 d.
Kita rungtis, kurioje lietuviai tikrai dalyvaus, bus asmeninės lenktynės. Vyrai varžysis vasario 13, o moterys - vasario 14 d. Tik po trijų rungčių paaiškės, ar mūsų biatlonininkai iškovos teisę startuoti elitinėse bendro starto lenktynėse, kurios vyks vasario 16 ir 17 d. Galimybę dalyvauti šioje rungtyje gauna tik po 30 geriausių vyrų ir moterų.
Vasario 16-osios šokis
Lietuvos olimpiečius paprasčiausia suskirstyti į tuos, kurie stovi ant slidžių ir tuos, kurie naudojasi pačiūžomis. Iš pirmosios kategorijos liko nepaminėti tik kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas. Abu jie startuos po du kartus - slalomo ir slalomo milžino varžybose. Ieva išbandys jėgas vasario 18 ir 21, o Rokas - vasario 19 ir 22 d. Jie bus paskutiniai Sočyje pasirodysiantys Lietuvos sportininkai, bet aukštos vietos nei I.Januškevičiūtei, nei R.Zaveckui neplanuojamos. Bus gerai, jei žaidynių debiutantai saugiai, be griūčių pabaigs distancijas.
Pačiūžomis naudojasi trys Lietuvos olimpiečiai. Neabejotina, kad didžiausio dėmesio sulauks Izabela Tobias (Isabella Tobias) ir Deividas Stagniūnas. Šokių ant ledo pora trumpąją programą atliks per valstybės šventę - vasario 16 d. Laisvąją programą išvysime kitą dieną.
Tikimasi, kad Izabela ir Deividas bus aukščiausią vietą užimsiantys Lietuvos sportininkai, tačiau nereikia užmiršti ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovės Agnės Sereikaitės. Trumpajame take gali įvykti bet kas, nes sportininkai dažnai krenta arba būna diskvalifikuojami. Agnė startuos trijose distancijose - 500, 1000 ir 1500 metrų. Iki šiol lietuvei geriausiai sekdavosi trumpiausiame nuotolyje.
Kaimynų viltys
Jei mūsų sportininkai nuvils, bus galima stebėti, kaip sekasi kitoms Baltijos šalims. Latviai į Sočį nuvežė 58, o estai - 25 sportininkus. Estijoje vyksta kartų kaita, todėl medalių sunku tikėtis, o štai Latvijos komandoje bus ir tituluotų olimpiečių. Rogučių sporto atstovas Martinas Rubenis iškovojo bronzą 2006 m. žaidynėse. Prieš ketverius metus Vankuveryje latviai dukart pasipuošė sidabru. Tai padarė skeletono meistras Martinas Dukuras bei rogučių sporto duetas - broliai Andris ir Juris Šicai.
Visi minėti Latvijos sportininkai startuos Sočyje. Rogučių vienetų varžybų medalininkai paaiškės vasario 9, o dvejetų - vasario 12 d. Skeletono varžybos baigsis vasario 15 d. Ir, žinoma, neverta pamiršti olimpinio ledo ritulio turnyro. Latviai jame dalyvaus trečią kartą iš eilės. C grupėje mūsų kaimynai vasario 12 d. susitiks su šveicarais, vasario 14 d. - su čekais, o vasario 15 d. - su švedais.
Tie laikai, kai visus svarbiausius olimpinių žaidynių įvykius Lietuvoje buvo galima išvysti per vieną kanalą, jau praėjo. Kol vyks Sočio olimpiada, žiemos sporto gerbėjams teks atidžiai sekti televizijų programas ir kartais peršokti iš vieno kanalo į kitą.
Nauja tvarka
Apklausa parodė, kad Sočio žaidynes, kurios vyks iki vasario 23 d., ketina stebėti maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Sekti olimpines naujienas bus sunkiau nei prieš ketverius metus, kai žaidynės vyko Vankuveryje, ir taip bus dėl dviejų priežasčių.
Pirma priežastis - Sočyje dalyvaus devyni mūsų sportininkai, o Vankuveryje jų buvo šeši. Šiemet lietuviai startuos penkiose sporto šakose, prieš ketverius metus startavo tik trijose. Antra priežastis - transliacijų pasiskirstymas keliuose kanaluose. Iki šiol Lietuvoje viskas būdavo labai paprasta. Olimpines žaidynes rodydavo nacionalinis transliuotojas.
Tiek per Sočio olimpiadą, tiek per 2016 m. Rio de Žaneiro vasaros žaidynes šią tvarką teks pamiršti. Teises į olimpines transliacijas įsigijo keli komerciniai Lietuvos kanalai. Žaidynių atidarymą ir uždarymą rodys LNK, dailiojo čiuožimo varžybas - TV6, o didžiąją dalį kitų varžybų - „Lietuvos ryto“ televizija. Kanalų nereikės perjunginėti tuo atveju, jei matote „Viasat Sport Baltic“. Ši televizija ketina rodyti beveik viską.
Biatlono mįslės
Jei žiemos sporto gerbėjai ketina stropiai sekti lietuvių pasirodymus, tai daryti reikia pradėti nuo vasario 8 d., mat šeštadienį į kovą stos biatlono ir slidinėjimo meistrai. Abiejose sporto šakose Lietuva turi po du atstovus.
Slidinėjimo rezultatus lengviau nuspėti ir vargu ar Ingrida Ardišauskaitė bei Vytautas Strolia sugebės sukurti sensaciją. Šiuo atveju malonus netikėtumas būtų ir patekimas į geriausiųjų 50-uką. Tiek Ingrida, tiek Vytautas turėtų startuoti trijose rungtyse. I.Ardišauskaitė savo jėgas išbandys vasario 8, 11 ir 13 d., o V.Strolia - vasario 9, 11 ir 14 d. Dinamiškų reginių mėgėjams patartina įsijungti televizorius vasario 11 d., kai vyks moterų ir vyrų sprinto varžybos. Po atrankos etapo, kurio barjerą lietuviai vargu ar peržengs, rungtis vyks atkrintamųjų varžybų principu. Nugalėtojai turės per trumpą laiką gerai pasirodyti ketvirtfinalyje, pusfinalyje ir finale.
Biatlone šaudoma, todėl rezultatai yra sunkiau nuspėjami. Sočyje Lietuvai atstovaus D.Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas, tačiau neaišku, keliose rungtyse jie startuos. Tomas tikrai dalyvaus sprinte vasario 8, o Diana - vasario 9 d. Mūsų sportininkams reikės patekti į 60-uką, kad gautų teisę startuoti persekiojimo lenktynėse. Šios vyks vasario 10 ir 11 d.
Kita rungtis, kurioje lietuviai tikrai dalyvaus, bus asmeninės lenktynės. Vyrai varžysis vasario 13, o moterys - vasario 14 d. Tik po trijų rungčių paaiškės, ar mūsų biatlonininkai iškovos teisę startuoti elitinėse bendro starto lenktynėse, kurios vyks vasario 16 ir 17 d. Galimybę dalyvauti šioje rungtyje gauna tik po 30 geriausių vyrų ir moterų.
Vasario 16-osios šokis
Lietuvos olimpiečius paprasčiausia suskirstyti į tuos, kurie stovi ant slidžių ir tuos, kurie naudojasi pačiūžomis. Iš pirmosios kategorijos liko nepaminėti tik kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas. Abu jie startuos po du kartus - slalomo ir slalomo milžino varžybose. Ieva išbandys jėgas vasario 18 ir 21, o Rokas - vasario 19 ir 22 d. Jie bus paskutiniai Sočyje pasirodysiantys Lietuvos sportininkai, bet aukštos vietos nei I.Januškevičiūtei, nei R.Zaveckui neplanuojamos. Bus gerai, jei žaidynių debiutantai saugiai, be griūčių pabaigs distancijas.
Pačiūžomis naudojasi trys Lietuvos olimpiečiai. Neabejotina, kad didžiausio dėmesio sulauks Izabela Tobias (Isabella Tobias) ir Deividas Stagniūnas. Šokių ant ledo pora trumpąją programą atliks per valstybės šventę - vasario 16 d. Laisvąją programą išvysime kitą dieną.
Tikimasi, kad Izabela ir Deividas bus aukščiausią vietą užimsiantys Lietuvos sportininkai, tačiau nereikia užmiršti ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovės Agnės Sereikaitės. Trumpajame take gali įvykti bet kas, nes sportininkai dažnai krenta arba būna diskvalifikuojami. Agnė startuos trijose distancijose - 500, 1000 ir 1500 metrų. Iki šiol lietuvei geriausiai sekdavosi trumpiausiame nuotolyje.
Kaimynų viltys
Jei mūsų sportininkai nuvils, bus galima stebėti, kaip sekasi kitoms Baltijos šalims. Latviai į Sočį nuvežė 58, o estai - 25 sportininkus. Estijoje vyksta kartų kaita, todėl medalių sunku tikėtis, o štai Latvijos komandoje bus ir tituluotų olimpiečių. Rogučių sporto atstovas Martinas Rubenis iškovojo bronzą 2006 m. žaidynėse. Prieš ketverius metus Vankuveryje latviai dukart pasipuošė sidabru. Tai padarė skeletono meistras Martinas Dukuras bei rogučių sporto duetas - broliai Andris ir Juris Šicai.
Visi minėti Latvijos sportininkai startuos Sočyje. Rogučių vienetų varžybų medalininkai paaiškės vasario 9, o dvejetų - vasario 12 d. Skeletono varžybos baigsis vasario 15 d. Ir, žinoma, neverta pamiršti olimpinio ledo ritulio turnyro. Latviai jame dalyvaus trečią kartą iš eilės. C grupėje mūsų kaimynai vasario 12 d. susitiks su šveicarais, vasario 14 d. - su čekais, o vasario 15 d. - su švedais.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
