Kiekvienas mūsų mėgsta skirtingą muziką, kurią lemia individualus skonis, nuotaika ir įpročiai. O moksliniai tyrimai rodo, kad muzika turi įtakos ne tik mūsų emocinei, bet ir fizinei savijautai. Svarbu žinoti, kad skirtinga muzika ir veikia skirtingai.
Daug tyrimų rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp muzikos ir mūsų savijautos. Su muzika jaučiame emocinį ryšį, mums patinkančios dainos gali mus pralinksminti, paskatinti šokti ir dainuoti arba - atvirkščiai, sugraudinti iki širdies gelmių.
Manoma, kad mėgstama muzika mažina stresą sukeliančių hormonų gamybą organizme ir gali padidinti gerą nuotaiką sukeliančių hormonų išsiskyrimą.
Muzikos terapija gali sumažinti stresą ir nerimą, pakelti nuotaiką, pagerinti miegą, padidinti energiją ir pasitikėjimą savimi. To užtenka, kad pagerėtų mūsų fizinė sveikata - nuotaika ir sveikata yra glaudžiai susijusios, o pasakymas „visos ligos - nuo nervų“ - ne iš piršto laužtas.
Kokią muziką klausyti, priklauso nuo mūsų individualių pomėgių. Svarbu žinoti, kad esame linkę klausytis tokios muzikos, kuri atspindi mūsų nuotaiką: tarkime, lyrinės muzikos klausomės, kai esame prislėgti, sunkiojo metalo ar roko - kai esame supykę ir norime išlaisvinti negatyvius jausmus, šokių muzikos - kai esame geros nuotaikos, ir pan. Tad kartais pravartu klausytis klasikinės muzikos, jei norime nusiraminti; linksmesnės muzikos, jei jaučiame liūdesį; greito tempo, energingos muzikos, jei esame pernelyg aptingę. Kitaip tariant, tokios, kuri skatintų ar asocijuotųsi su tokia nuotaika, kokią norime jausti.
Be to, mėgstama muzika yra geras būdas pažinti save - jei esame linkę klausytis tik tam tikro stiliaus/tipo dainų, pagalvokime, ką tai pasako apie mus ir mūsų pasąmonėje slypinčias emocijas?
Beje, yra atlikta tyrimų, kad jei garsiai klausomės muzikos ne vieni, tai paskatina ne tik nuotaiką, bet ir bendrumo jausmą. O juk kiekvienam mūsų šiame pasaulyje yra svarbu jaustis nevienišam.