Manau, televizijoje galima rasti įdomių dalykų

Televiziją žiūriu retai, nes tam nerandu laiko, vis ką nors kito darau. Arba dirbu, arba esu lėktuve, arba skaitau, arba naršau internete. Televizijos beveik nežiūriu. Jeigu man reikia pasižiūrėti kokią nors laidą, jos įrašą susirandu internete.

Net jeigu būnu viešbutyje, kur yra televizorius, kur tereikia tik vieną mygtuką paspausti ir jau gali žiūrėti bet kokią programą, aš tuo nepasinaudoju. Prabūnu keturias ar penkias naktis tame viešbutyje ir nė karto neįsijungiu televizoriaus. Tiesiog toks mano gyvenimo būdas.

O internete pasižiūriu koncertų, kurie mane domina, įrašus, pasiklausau muzikos. Dažniausiai naudojuosi „YouTube“, „Spotify“, „iMusic“ kanalais. Kartais man draugai ir kolegos atsiunčia internetinių nuorodų į televizijos laidas ar ką nors specifinio per socialinį tinklą „Facebook“. Tada pasižiūriu savo ar kolegų koncertų įrašus.

Su televizija dažniausiai susiduriu iš kitos pusės. Jeigu ateinu į kokią laidą filmuotis ar kur nors dalyvauju, ar yra filmuojamas koncertas ar interviu, tai iš to susidarau įspūdį, kad televizijoje dirba puikūs žmonės. Ten viskas gerai.

Nelabai suprantu besiskundžiančiųjų televizija. Dabar juk galima žiūrėti šimtus kanalų, pasirinkimas yra didelis, tik reikia perjungti kanalą arba paspaudus mygtuką iš viso išjungti televizorių. Gal žmonės skundžiasi dėl to, kad neranda kitų užsiėmimų? Juk televizijos kanalų yra daugybė, nepatinka, nežiūri. Galbūt žiūrovai norėtų, kad televizija juos kažkaip vestų į gyvenimą?

Teoriškai televizijos misija - šviesti, auklėti, suteikti kokybiškų pramogų. Visgi manau, kad kiekvienam žmogui ir auklėjimas turi būti taikomas kitoks. Ir pramogas visi suvokia skirtingai. Tai, kas vienam atrodo pramoga, kitam yra košmaras. Vieniems reikia vieno, kitiems - kito. Norėčiau, kad televizija rodytų viską, kas susiję su kultūra, menu, muzika, bet mokslininkas galbūt pasakytų, kad jam reikia matematinių laidų. Labai sunku įtikti visiems.

Televizijoje daug smurto, agresijos, neigiamos informacijos. Ir kas keisčiausia - žmonėms įdomu tai, kas neigiama. Kai nėra tragedijos arba dramos, žmogui neįdomu. Tik televizija tuo šiek tiek piktnaudžiauja. Bet, aišku, žmonės turi galimybę pasirinkti ir nežiūrėti neigiamų dalykų.

Tais retais atvejais, kai įsijungiu televizorių ir matau, kad ten šaudo, pagalvoju, kad gal geriau to nežiūrėsiu, verčiau paskaitysiu Šventąjį Raštą. Bet atsivertęs Šventąjį Raštą suprantu, kad ir ten daug kraujo, smurto. Ir teigiamų, ir neigiamų dalykų galima surasti visur...

Teigiami dalykai yra labai labai prieinamai, tiesiog neįtikėtinai prieinami. Interneto laikais gali atsiversti bet kokį genialų kūrinį, paskaityti įdomiausią literatūrą, poezijos ar filosofijos veikalus. Viskas yra prieinama, bet žmogus vietoj to įsijungia televizorių ir skundžiasi, kad ne tą jam rodo. O ką jam turi rodyti, jis ir pats nežino. Tai geriau atsiverstų ir skaitytų Šekspyrą.

Manau, televizijoje galima rasti įdomių dalykų. Dabar galima turėti ir 300 kanalų, tai iš jų tikrai kuris nors rodo vertingą programą. Galima žiūrėti detektyvus, serialus ar filmus. Pasirinkimas tikrai yra.

Televizija nekenkia, jeigu nežiūri to, kas kenkia. Mano dukra televizoriaus nežiūri, sūnus taip pat niekada jo nežiūrėjo. Aišku, ir internete yra pavojingų dalykų, bet pakenkti gali bet kas. Automobilis, balkonas, degtukai, jeigu ne taip, ne pagal paskirtį juos naudoji.

Viskas priklauso nuo žiūrovų ir jų pasirinkimo. Mano šeimai - mano mamai, mano žmonai - įdomios laidos apie dailę, muziką, bet tai įdomu mums, o kas įdomu kitiems? Galbūt kiti dalykai. Aišku, manau, informacija apie dailę ir muziką nekenkia. Galėčiau garantuoti, kad klasikinės muzikos koncertų žiūrėjimas žalos tikrai nedaro...

Parengta pagal priedą „TV publika"