Kuo televizija panaši į dėvėtų drabužių parduotuvę?

2013 liepos mėn. 14 d. 11:02:14 Perskaitė 822

Liepos 15 dieną minėsime Žalgirio mūšio dieną. Ar kuriama dokumentinių filmų istorinėmis temomis, ar yra Žalgiriui skirtų filmų ir kodėl tik mažą dalį mūsų kūrėjų darbų galime išvysti per televiziją, „TV publika“ kalbėjosi su kino prodiusere Rasa Miškinyte.

Rasa MIŠKINYTĖ:


Stasys Baltakis yra sukūręs Žalgiriui dedikuotą dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris” (2012). O kodėl per televiziją nematome daugiau dokumentinio kino? Tikrai ne dėl to, kad dokumentika nekuriama, bet todėl, kad televizija nedalyvauja ją kuriant. Dokumentikos Lietuvoje sukuriama daugiausiai, ji, palyginti su vaidybinių filmų kūrimu, yra pigesnė, todėl jos visada būdavo daugiau. Tik televizija nenori investuoti į filmų kūrimą, o sukurti filmą kainuoja tikrai daug. Lietuvos televizijos nori mūsų kūrėjų sukurtus filmus rodyti nemokamai ir vengia prie kūrybos prisidėti, nors prisidėti prie dokumentinio kino kūrimo visose Europos valstybėse yra nacionalinių transliuotojų pareiga. Pas mus televizija bet kokius, ir dokumentinius, ir meninius, filmus nori pasiimti ir rodyti nemokamai, jeigu jie nors kiek finansuoti valstybės. Kita vertus, mūsų visuomeninis transliuotojas yra labai suvaržyto finansavimo ir politiškai priklausomas.  Politikai kiekvienais metais gali vienaip ar kitaip pakeisti biudžetą. Čia yra didžiulė problema, finansavimas turi būti nepriklausomas, tada viskas susitvarkytų. Nacionalinis transliuotojas bando kurti dokumentiką, ir sukuria. Bet ką mes vadiname dokumentiniu filmu? Ar tai ilgesnio metražo reportažas? Žiūrovams pateikiami reportažai kaip dokumentinis kinas, tačiau dokumentika yra sudėtingas žanras, jį sudaro daugybė skirtingų dalių, labai svarbi autoriaus pozicija, dramaturgija. Jeigu norime sukurti dokumentinį filmą vien su „kalbančiomis galvomis“, tai nesunku padaryti. Bet ar bus įdomu žiūrovui? Norint taikyti atkuriamuosius, vaidybinius, animacinius elementus, reikalingos visai kitos lėšos ir pajėgos. Mes tikrai turime dokumentinio kino meistrų, tokių kaip Audrius Stonys, Arūnas Matelis, Giedrė Žickytė, Lina Lužytė, Maratas Sargsianas (Marat Sargsyan), Donatas Ulvydas, Jokūbas Vilius Tūras. Turime kuo pasigirti. Gaila, kad televizija rodo užsienyje pirktą produkciją. Viskas susiję su lėšomis, taip pigiau. Jie nuvažiuoja į masines kino filmų muges ar turgus ir perka filmus paketais. Perkama atrarūšė produkcija, kuri jau būna parodyta visose kitose šalyse. Tai galima pavadinti kino filmų turgumi, apsipirkimu dėvėtų drabužių parduotuvėje. Aišku, televizijoje rodoma ir gerų kino filmų. Vieną kitą kokybiškesnį nusiperka šventėms, kad turėtų, ką parodyti, ir palinksmintų liaudį.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net