Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atranda laiko ir televizijai. Pasak ministro, informacijos apie mus supančią aplinką ir tai, kaip su ja sugyventi, televizijoje galėtų būti ir daugiau. Neužtenka vieną kartą priminti, kaip svarbu susirinkti šiukšles arba tvarkingai pavedžioti šuniuką parke. Norint išsaugoti švarią aplinką ateities kartoms, tokias iš pažiūros nereikšmingas smulkmenas derėtų paversti įpročiais.
- Ar iš laidų, rodomų per televiziją, žmonės gauna pakankamai informacijos apie tai, kaip tausoti aplinką, - nešiukšlinti, rūšiuoti, nedeginti atliekų, rinktis ekologišką maistą - o galbūt tai nesureikšminama ir tėra tik pavienių laidų tema?
- Žinioms ir mokslui ribų nėra. Kuo daugiau žinai, tuo geriau. Televizinės laidos neabejotinai daro įtaką žmonių mąstymui ir elgesiui. Žinoma, ne visai tokią, kaip mums atrodo... Pažiūrėjus vieną laidą žmogaus gyvenimas neapsiverčia aukštyn kojomis. Nuolatos po truputį kalbant, situacija pradeda keistis. Labai svarbi ir priimtina forma - geras pavyzdys yra muzikos grupės „Liūdni slibinai“ dainos, raginančios rūšiuoti atliekas.
- Žmogaus veikla negrįžtamai pakeitė aplinką, ar šiais laikais vis dar įmanoma gyventi ekologiškai?
- Manau, kad nėra tik juoda ir balta. Turi keistis samprata, kad reikia gyventi švaresnėje aplinkoje ir kad jeigu kolektyvinio sodo šiukšles išmeti už tvoros, tai jos niekur nedingsta. Šiukšlės vis tiek lieka greta tavęs. O jeigu meti šiukšles į pakelę, nesitvarkai, tai tarsi meti šiukšles ant savęs, savo vaikams ant galvos.
Aš sveikinu ir ekologinio maisto iniciatyvą. Tai yra galimybė pasirinkti, bet toks maistas yra brangesnis. Kita vertus, gali valgyti ekologišką bulvę ar kopūstą, bet vis tiek kvėpuoji užterštu oru... Čia neabejotinai yra kur tobulėti. Atliekų, šakų deginimas teršia orą, tačiau dažniausiai žiūrima trumpalaikių dalykų. Žmonėms svarbu, kas paprasčiau, kas pigiau, greičiau, nepamąstoma, kad tai yra nuodų per orą pylimas ant savęs. Visas šias sritis sieja daugybės įvairių kitų klausimų kompleksas...
- Televizija parodo akcijų, raginančių susitvarkyti kartą per metus, tačiau šios akcijos kviečia pasirūpinti aplinka tik vieną kartą, tarsi leisdamos šiukšlinti visus metus. Galbūt geriau kalbėti apie tai, kad apskritai negalima mėtyti šiukšlių?
- Iš tiesų tai turėtų būti nevienkartinės akcijos, o gyvenimo būdo pakeitimas, tačiau akcijos, kviečiančios susitvarkyti, taip pat turi teigiamą krūvį. Iš esmės norint pakeisti situaciją neužtenka vieną kartą surinkti šiukšles arba tvarkingai pavedžioti šuniuką parke. Tai situacijos nekeičia. Toks elgesys turėtų būti kasdienis, tai tarsi gyvenimo būdo formavimas. Dabar to nėra. Kiekvienas iš mūsų turbūt esame ne kartą susidūrę su tokia situacija, kada pro priešais važiuojančio automobilio langus yra mėtomos nuorūkos arba vienkartiniai indai. Matome tokį elgesį, iš esmės teršiantį aplinką. Vieni žmonės yra susipratę daugiau, kiti - mažiau, gyvename pereinamuoju laikotarpiu, bet visuomenės supratimo apie aplinkosaugą procesas juda teigiama linkme.
- Televizinės reklamos nuolat ragina ką nors pirkti, o jeigu to daikto neturime ar tam tikra paslauga nesinaudojame, tai esame tarsi už ribos, o galbūt pravarčiau būtų taupyti - išteklius, energiją, gyventi sąmoningiau?
- Jeigu mes persistengiame taupydami, tai irgi nėra gerai. Taupymas turi būti protingas. Galime taupydami vandenį rečiau praustis, bet man atrodo, kad to daryti nereikėtų... Tai turėtų būti normalus žmogaus gyvenimo būdas, neužmirštant, kad viskas, ką mes gauname, - energija, vanduo, kiti resursai - nėra baigtiniai dalykai. Tai labiausiai pajaučiama per kainą, ekonomiką, finansus. Tuo nereikia piktnaudžiauti...
-Ar nenutolome nuo gamtos, ar mums ji yra iš tiesų svarbi?
- Manau, tikrai nesame blogiausioje situacijoje. Jei lygintume Lietuvos ir Nyderlandų teritorijas ir gyventojams tenkančius žaliuosius plotus, tai mes iš tiesų turime ir miškų, ir gana daug beveik natūralios gamtos. Palyginti su kitomis valstybėmis, esame ne blogiausioje situacijoje, bet neabejotinai civilizacijos procesai veikia mus nė kiek ne mažiau negu kitus. Turime saugoti gamtą, keisti savo pasaulėžiūrą, nes tas esminis atitolimas, jeigu to nebus daroma, mums tikrai gresia.
- O ar jūs galėtumėte pasakyti, kad jūsų gyvenimo būdas yra žalias? Ar saugote savo artimiausią aplinką?
- Aš stengiuosi elgtis pagarbiai su aplinka. Stengiuosi jos neteršti, nemėtyti šiukšlių, nemindžioti žolės, pagal galimybę rūšiuoti atliekas. Aš tai stengiuosi daryti, bet kad mano gyvenimas būtų išskirtinis arba ypač žalias, tai taip pasakyti negalėčiau. Visi mes esame suformuoti įpročių, laiko. Aš suprantu ir palaikau šiuos dalykus, bet nesu pavyzdingesnis negu vidurkis. Svarbiausia yra pagarba aplinkai. Jeigu yra šaligatvis, tai nebūtina eiti per žolę, jei turi šiukšlę, tai galima ją įsidėti į kišenę, o atradus vietą, ją išmesti. Visi esminiai pokyčiai prasideda nuo smulkmenų...
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atranda laiko ir televizijai. Pasak ministro, informacijos apie mus supančią aplinką ir tai, kaip su ja sugyventi, televizijoje galėtų būti ir daugiau. Neužtenka vieną kartą priminti, kaip svarbu susirinkti šiukšles arba tvarkingai pavedžioti šuniuką parke. Norint išsaugoti švarią aplinką ateities kartoms, tokias iš pažiūros nereikšmingas smulkmenas derėtų paversti įpročiais.
- Ar iš laidų, rodomų per televiziją, žmonės gauna pakankamai informacijos apie tai, kaip tausoti aplinką, - nešiukšlinti, rūšiuoti, nedeginti atliekų, rinktis ekologišką maistą - o galbūt tai nesureikšminama ir tėra tik pavienių laidų tema?
- Žinioms ir mokslui ribų nėra. Kuo daugiau žinai, tuo geriau. Televizinės laidos neabejotinai daro įtaką žmonių mąstymui ir elgesiui. Žinoma, ne visai tokią, kaip mums atrodo... Pažiūrėjus vieną laidą žmogaus gyvenimas neapsiverčia aukštyn kojomis. Nuolatos po truputį kalbant, situacija pradeda keistis. Labai svarbi ir priimtina forma - geras pavyzdys yra muzikos grupės „Liūdni slibinai“ dainos, raginančios rūšiuoti atliekas.
- Žmogaus veikla negrįžtamai pakeitė aplinką, ar šiais laikais vis dar įmanoma gyventi ekologiškai?
- Manau, kad nėra tik juoda ir balta. Turi keistis samprata, kad reikia gyventi švaresnėje aplinkoje ir kad jeigu kolektyvinio sodo šiukšles išmeti už tvoros, tai jos niekur nedingsta. Šiukšlės vis tiek lieka greta tavęs. O jeigu meti šiukšles į pakelę, nesitvarkai, tai tarsi meti šiukšles ant savęs, savo vaikams ant galvos.
Aš sveikinu ir ekologinio maisto iniciatyvą. Tai yra galimybė pasirinkti, bet toks maistas yra brangesnis. Kita vertus, gali valgyti ekologišką bulvę ar kopūstą, bet vis tiek kvėpuoji užterštu oru... Čia neabejotinai yra kur tobulėti. Atliekų, šakų deginimas teršia orą, tačiau dažniausiai žiūrima trumpalaikių dalykų. Žmonėms svarbu, kas paprasčiau, kas pigiau, greičiau, nepamąstoma, kad tai yra nuodų per orą pylimas ant savęs. Visas šias sritis sieja daugybės įvairių kitų klausimų kompleksas...
- Televizija parodo akcijų, raginančių susitvarkyti kartą per metus, tačiau šios akcijos kviečia pasirūpinti aplinka tik vieną kartą, tarsi leisdamos šiukšlinti visus metus. Galbūt geriau kalbėti apie tai, kad apskritai negalima mėtyti šiukšlių?
- Iš tiesų tai turėtų būti nevienkartinės akcijos, o gyvenimo būdo pakeitimas, tačiau akcijos, kviečiančios susitvarkyti, taip pat turi teigiamą krūvį. Iš esmės norint pakeisti situaciją neužtenka vieną kartą surinkti šiukšles arba tvarkingai pavedžioti šuniuką parke. Tai situacijos nekeičia. Toks elgesys turėtų būti kasdienis, tai tarsi gyvenimo būdo formavimas. Dabar to nėra. Kiekvienas iš mūsų turbūt esame ne kartą susidūrę su tokia situacija, kada pro priešais važiuojančio automobilio langus yra mėtomos nuorūkos arba vienkartiniai indai. Matome tokį elgesį, iš esmės teršiantį aplinką. Vieni žmonės yra susipratę daugiau, kiti - mažiau, gyvename pereinamuoju laikotarpiu, bet visuomenės supratimo apie aplinkosaugą procesas juda teigiama linkme.
- Televizinės reklamos nuolat ragina ką nors pirkti, o jeigu to daikto neturime ar tam tikra paslauga nesinaudojame, tai esame tarsi už ribos, o galbūt pravarčiau būtų taupyti - išteklius, energiją, gyventi sąmoningiau?
- Jeigu mes persistengiame taupydami, tai irgi nėra gerai. Taupymas turi būti protingas. Galime taupydami vandenį rečiau praustis, bet man atrodo, kad to daryti nereikėtų... Tai turėtų būti normalus žmogaus gyvenimo būdas, neužmirštant, kad viskas, ką mes gauname, - energija, vanduo, kiti resursai - nėra baigtiniai dalykai. Tai labiausiai pajaučiama per kainą, ekonomiką, finansus. Tuo nereikia piktnaudžiauti...
-Ar nenutolome nuo gamtos, ar mums ji yra iš tiesų svarbi?
- Manau, tikrai nesame blogiausioje situacijoje. Jei lygintume Lietuvos ir Nyderlandų teritorijas ir gyventojams tenkančius žaliuosius plotus, tai mes iš tiesų turime ir miškų, ir gana daug beveik natūralios gamtos. Palyginti su kitomis valstybėmis, esame ne blogiausioje situacijoje, bet neabejotinai civilizacijos procesai veikia mus nė kiek ne mažiau negu kitus. Turime saugoti gamtą, keisti savo pasaulėžiūrą, nes tas esminis atitolimas, jeigu to nebus daroma, mums tikrai gresia.
- O ar jūs galėtumėte pasakyti, kad jūsų gyvenimo būdas yra žalias? Ar saugote savo artimiausią aplinką?
- Aš stengiuosi elgtis pagarbiai su aplinka. Stengiuosi jos neteršti, nemėtyti šiukšlių, nemindžioti žolės, pagal galimybę rūšiuoti atliekas. Aš tai stengiuosi daryti, bet kad mano gyvenimas būtų išskirtinis arba ypač žalias, tai taip pasakyti negalėčiau. Visi mes esame suformuoti įpročių, laiko. Aš suprantu ir palaikau šiuos dalykus, bet nesu pavyzdingesnis negu vidurkis. Svarbiausia yra pagarba aplinkai. Jeigu yra šaligatvis, tai nebūtina eiti per žolę, jei turi šiukšlę, tai galima ją įsidėti į kišenę, o atradus vietą, ją išmesti. Visi esminiai pokyčiai prasideda nuo smulkmenų...
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
