respublika.lt

Kitokie šventiniai filmainuotraukos

2018 gruodžio mėn. 30 d. 12:00:55
Dovilė Raustytė

„Tai šventinis iššūkis!“ - taip „Kino pavasario“ programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė apibūdina šiuo metu kino teatruose ir namų kino platformoje rodomą filmą „Tyli naktis“. Geriausio metų Lenkijos filmo istorija nukelia į vienos lenkų šeimos Kūčių vakarą. „Tai lyg veidrodis, atgręžtas į mus“, - papildo kolega Gediminas Kukta.

 

Apie „Tylią naktį“, kalėdinius/naujamečius filmus pasakoja bei jų rekomendacijomis dalijasi šie kino kritikai. Tad jeigu svarstote, ką pažiūrėti tarpušvenčiu - kelios idėjos, be įprastų šventinių filmų.

- Portalo IMDb paieška pagal raktažodį „kalėdiniai filmai“ siūlo 1500 filmų. Ar teisinga būtų teigti, kad tai yra atskiras žanras?

Mantė: Juokaujant galima sakyti, kad kalėdiniai filmai yra visa rūšis filmų, kurie turi dar ir savo žanrus: komedijos, filmai šeimai, siaubo filmai. Tai iš tiesų didelė teminė grupė filmų, kurie išnaudoja įvairius Kalėdų elementus siužetui.

Gediminas: Žanru nevadinčiau. Po žodžiais „kalėdiniai filmai“ slepiasi tiesiog komedijos arba komiškos dramos, kurias vienija tik veiksmo laikas - Kalėdos, ir pagrindiniai herojai - šeima, geriausi draugai, Kalėdų seneliai ar nykštukai. Žanras yra sudėtingesnė kategorija, apibrėžiama pasikartojančiais naratyvo, formos ir stiliaus elementais, tam tikrais vizualiniais tropais ir taisyklėmis. Šiuo atveju tie kalėdiniai filmai, man regis, yra per daug skirtingi, kad būtų priskirti kuriam nors žanrui.

- Kokios pagrindinės kalėdinių filmų fenomeno sudedančiosios? Juk atrodo keista, kad žmonės tą patį filmą žiūri n-ioliktąjį kartą. Kaip manote, kodėl?


Mantė: Manau, tai susiję labiau su ritualu nei pačia filmo struktūra - svarbiausia, atpažįstamumas: tam tikri kalėdiniai simboliai ir tam tikrą žanrą atitinkantis scenarijus. Vis dėlto, tai filmai, kuriuos jau matei arba, jei ir nematei, vis vien atrodo, kad matei, nes žiūrint juos būni drauge su šeima ar draugais, dalijiesi naujienomis ar tiesiog lauki, kol suvirškinsi porciją maisto. Tad žmonės dažniausiai renkasi lengvus, paprastus, daug dėmesio nereikalaujančius filmus.

Gediminas: „Kalėdiniai filmai“, kurių siužetus žinome atmintinai, yra lyg dar vienas amžinojo sugrįžimo - cikliškumo - patvirtinimas. Čia panašiai kaip su kokia „silke pataluose“ ar mandarinais ant šventinio stalo. Viskas taip pat, kaip pernai, užpernai, kaip vaikystėje. Šis žinojimas mus ramina, leidžia užsimiršti, dažnai suteikia stabilumo jausmą. Sparčiai lekiančiame ir besikeičiančiame pasaulyje „kalėdiniai filmai“ tarsi įrodo, kad yra amžinų, nekintamų dalykų.

- Žiemos švenčių filmai dažniausiai asocijuojasi su filmais „Vienas namuose“ ir „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Ar „Tyli naktis“ turi potencialo konkuruoti su tokia masine produkcija?

Mantė: „Tyli naktis“ - tai kalėdinis iššūkis! Manau, po daugelio metų tai gali likti alternatyviu kalėdiniu filmu, kai jau žinosi, ką kurioje vietoje pasakė pagrindinis veikėjas, ar atsiminsi visas jo sesers grojamos melodijos klaidas. Ieškantiems šiek tiek kitokio kalėdinio filmo ir pavargusiems nuo „Vienas namuose“, tai turėtų būti geras atradimas, juolab kad jį galima pažiūrėti ir neišeinant iš namų.

Gediminas: Jei ne konkuruoti, tai bent būti alternatyva tiems žmonėms, kuriems žiemos šventės nebūtinai sukelia malonių jausmų, kurie žiemos šventes mato kaip dar vieną spektaklį, kurį šeima sutartinai suvaidina kiekvienais metais. Būna juk ir taip. Filmas „Tyli naktis“ šiuo atveju gali būti lyg veidrodis, atgręžtas į mus. Klausimas tik, kas norės ir ar išdrįs į jį žvilgtelti.

- Kokius dar aukštos meninės vertės žiemos švenčių filmus rekomenduotumėte žiūrovams, tarkime, iš kino klasikos?

Mantė: Ieškantiems širdį sušildančio ir gražaus kino, labai rekomenduočiau seną gerą klasiką „Nuostabus gyvenimas“ („It’s a Wonderful Life“, 1946). O alternatyvos mėgėjams - „Su šv. Kalėdomis, Pone Lorensai“ („Merry Christmas, Mr. Lawrence“, 1983).

Gediminas: Rekomenduoju pažiūrėti 1987-aisiais pasirodžiusį ir „Oskaru“ už geriausią užsienio filmą apdovanotą „Babetės puota“ („Babettes gastebud“), kurio veiksmas nevyksta per Kalėdas, bet iš ekrano sklindanti šviesa visada sugrąžina magišką vaikystės žiemų ir Kalėdų jausmą. Ir, žinoma, „Fani ir Aleksandras“ („Fanny & Alexander“, 1982), kurio trumputę sceną su gatvėje įžiebiamais žibintais prisimenu kaskart atėjus šventėms.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Ar meldinių nendrinukių išsaugojimas vertas 4 mln. eurų ES lėšų?

balsuoti rezultatai

Ar reikalinga nedarbo diena per Jonines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+17 +19 C

 +17 +19 C

 

 +15  +17 C

+28 +30 C

 +27 +29 C

 

 +22 +25 C

 0-3 m/s

 0-3 m/s

 

 0-4 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis