respublika.lt

2017 rugpjūčio 21, pirmadienis

Kinas perspėja apie artėjančias krizes?nuotraukos

2017 liepos mėn. 27 d. 15:12:54
Eglė JUOZĖNAITĖ

Kinas ir apskritai kultūra yra atsiriboję nuo politikos ar kaip tik prisideda prie vienų ar kitų politinių idėjų sklaidos? Kada kino kūrėjai ima kalbėti politinėmis, socialinėmis temomis, ką tai liudija apie mūsų kasdienybę ir kokias įspėjamąsias žinutes galima perskaityti kino filmuose, „TV publika“ paklausė filosofo, humanitarinių mokslų daktaro Krescencijaus Stoškaus.

 

- Ar kinas gali prisidėti prie politinių idėjų sklaidos?

- Šiandien valstybės politika linkusi orientuotis į populiarią kultūrą, bet per kino rėmimą pabrėžiamas klasikinės kultūros ignoravimas. O klasikinė kultūra uždavė kriterijus šimtmečiams, tūkstantmečiams į priekį. Visgi visada menas politizuodavosi, ateidavo į žmonių gyvenimą, kai pajusdavo, kad izoliuotis nuo gyvenimo darosi beprasmiška, absurdiška. Kitaip sakant, kai politinės realybės iškyla prieš akis, tada menas politizuojasi. Ir čia tinka visoms meno sritims, ne tik kinui. Tik kino poveikis dabar yra nepalyginti didesnis negu kitų meno šakų. Kino politizavimosi faktas patvirtina, kad padėtis pasaulyje darosi dramatiška, gyvenimas nelabai patikimas ir tie menininkai, kurie anksčiau žiūrėjo į socialinius procesus iš tolo, dabar ima į juos gilintis.

- Visgi daugelis kino kūrėjų vengia savo filmus apibūdinti kaip politinį kiną, kodėl taip yra?

- Čia gali būti daug priežasčių. Viena priežastis - nenori gadinti santykių su politikais, kurie valdo finansus. Kiną kurti brangiai kainuoja, o kadangi brangiai kainuoja, kūrėjai dažnai žiūri į valdžią, prašo juos paremti ir žino, kad su valdžia pyktis nereikia. Žinoma, kiną paremti gali ir verslas, paramą galima gauti iš tarptautinio bendradarbiavimo ir tada imama formuoti šiokia tokia opozicija vyraujančiai politikai. Dar viena priežastis ta, kad masiniam žiūrovui politinio kino turbūt nelabai reikia. Masiniam žiūrovui reikia pramogų. Pramoginis kinas yra populiaresnis, už jį surenkama daugiau pinigų, vadinasi, politiniam kinui sunku konkuruoti su pramoginiu kinu.

- Ar kalbėjimas per filmus, per visą kultūrą gali kažką pakeisti, įtikinti ar tai yra tik pramoga ir nieko daugiau?

- Taip nesakyčiau. Menas darosi labai iškalbingas, nes žmonės įsitempę. O kai jie įsitempę, griebiasi bet kokių iliuzijų, vilčių, kurios pateikiamos meno kūriniuose. Bet kokį filmą, meno kūrinį žmonės visada interpretuoja pragmatiškai, perskaito politizuodami. Pavyzdžiui, teatro režisieriai į teatrą, kasdienę vaidybą grąžina daug senų temų. Taip jie daro dėl to, kad parodytų klasikinės dramaturgijos nemirtingumą, gyvybingumą ir per ją perspėtų šiuolaikinius žmones. Šis procesas intensyvėja. Teatre jis ryškesnis negu kur kitur.

- O prie ko režisieriai sugrįžta?

- Dabar vėl madingas Šekspyras, antika. Režisierius Eimuntas Nekrošius pastatė spektaklį „Jobo knyga“. Šventąjį Raštą interpretuoti teatre baisiai rizikingas dalykas, bet jo variantas buvo gana sėkmingas. Žmonės iš religinio pasaulio, tradicinės kultūros sferos mėgina sugrįžti prie jiems žinomų temų, ieško interpretacijų ir pamato, kad klasikiniai autoriai gali kalbėti visai ką kita. Šiuolaikinėje situacijoje jie ima kitaip atrodyti. Interpretacija visada yra supratyvinė. Kokia situacija, toks ir interpretavimo būdas, o pirmieji tas galimybes išnaudoja menininkai. Tai jų kasdienė duona. Kad visi patrauktų į politiką, taip niekada nebuvo ir nebus, bet šie žmonės dažnai gilinasi į politiką tais laikotarpiais, kai vyksta dideli perversmai. Pavyzdžiui, Bertoldas Brechtas išgarsėjo Vokietijoje su veikalu „Motušė Kuraž ir jos vaikai“. Jis labai staiga parengė tekstą, šis tuoj išėjo į teatrą ir tas spektaklis tapo pasauliniu įvykiu.

Prieš Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, po jų buvo didžiulės įtampos, kurios apėmė visą visuomenę. Tokių krizinių įvykių metu politizacija tampa labai stipri ne tik kasdienėje žmonių kalbėsenoje, bet ir visame gyvenime, todėl menas negali niekur nuo to pasprukti.

- Dabar didžiausia įtampa jaučiama dėl religijos?


- Matyt, bet nesakyčiau, kad tik dėl religijos. Greičiau religija yra įtraukiama į aktualizaciją.

Religiniai tekstai, Šventasis Raštas yra gana senos kultūros darinys. Dvasininkai visą laiką jį interpretuoja, bando pritaikyti, bet jų pritaikymas būna gana atsargus. Žinoma, būna ir kitaip. Viskas priklauso nuo situacijos bažnyčioje. Man atrodo, dabar kaip tik vyksta religinis suartėjimas, labai lengvai, nesunkiai skirtingos religijos ima bendrauti, bet politikai bando religiją, kuri užsiima moralinėmis temomis, įtraukti į kasdienių problemų sprendimą, todėl ji darosi aštresnė, dramatiškesnė.

Parengta pagal priedą „TV publika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • OLIMPIADA: šią savaitę, rugpjūčio 21-27 dienomis, Vilniuje vyks 11-oji Vidurio Europos matematikos olimpiada; olimpiadoje dalyvaus 70 mokinių iš Austrijos, Baltarusijos, Čekijos, Vokietijos, Kroatijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos, Šveicarijos, Slovakijos ir Slovėnijos.
  • RANKINIS: Klaipėdoje vykusiameEuropos jaunių merginų rankinio čempionato antrojo diviziono turnyre Lietuvos rinktinė užėmė antrąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar žinote, kur galima išmesti nenaudojamas padangas?

balsuoti rezultatai

Ar aukojate kraujo Nacionaliniam kraujo centrui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +13 +14 C

   +11  +12 C

 

   +8 +10 C

   +16  +19 C

  +16  +18 C

 

   +15  +18 C

    1-3 m/s

     2-3 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1740 PLN - 4.2807
RUB - 69.7304 CHF - 1.1287
GBP - 0.9119 NOK - 9.3183
reklama
Labas vasara