respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

Kas penkerius metus lietuviškame kine įvyksta revoliucijanuotraukos (1)

2017 sausio mėn. 04 d. 17:15:20
Eglė JUOZĖNAITĖ

Pasak kino kompanijos „Forum Cinemas“ projektų vadovo Gintaro Plytniko, kino teatrai maždaug kas penkmetį patiria didesnių sukrėtimų ir revoliucijų. Kas jas lemia, kaip tai veikia kino žiūrovų elgesį ir kaip keičiasi kino mėgėjų auditorija, domėjosi „TV publika“.

 

- Kas pritraukia žmones į kino teatrus - filmo kokybė, garsas, o gal tiesiog prastas oras?

- Pirmiausia žmones į kiną atveda filmai. Tai pirmas ir pagrindinis veiksnys. Kaip gausiai žiūrovai ateina į kiną, lemia ir kino teatrų vieta bei komforto sąlygos. Be abejo, ir oras. Labiausiai pavasarį, kai saulytė išlenda, vasarą per ypač karštus savaitgalius yra svyravimų, susijusių su oru, bet pagrindinis dalykas, pritraukiantis žmones į kino sales, yra filmai.

- Bet jeigu geras filmas rodomas liepos mėnesį, tikėtina, kad jo pasižiūrėti nesusirinks daug žmonių?

- Netiesa. Liepa ir rugpjūtis kino teatruose, bent pas mus, yra patys geriausi, nes tada rodomi populiarūs Holivudo filmai, dominuoja pramoginis kinas. Kinas yra klasikinė pramoga, kuri veikia visada. Aišku, jeigu būna 40 laipsnių karščio, be to, savaitgalį, jaučiame žiūrovų skaičiaus pakitimą, bet žmonės ateina darbo dienomis. Vis vien miestas neištuštėja. Kad kino teatruose vasarą nėra žiūrovų, - tai yra mitas.

- Kodėl tada beveik visi kino festivaliai vyksta rudenį arba žiemą?

- Festivalių auditorija yra kita. Yra keletas auditorijų tipų ir jos tarpusavyje nesusisiekia. Jau daug metų stebime tą patį. Tie, kurie vaikšto į festivalius, nevaikšto į pramoginį kiną, ir atvirkščiai. Greičiausiai yra skirtingi poreikiai, gal vyrauja išankstinės nuostatos tų, kurie vaikšto į festivalių programas, kad pramoginis kinas jų nedomina, neva tai ne jiems. Tada žmonės festivalio metu per dvi ar tris savaites maksimaliai atsižiūri kino. Ir to jiems užtenka metams ar pusei metų iki kito festivalio.

- Kas parodo, kad šios auditorijos yra tokios skirtingos?

- Tyrimas yra paprastas. Festivaliai „Kino pavasaris“ ar „Scanorama“ dabar perka licencijas ne tik festivaliui, bet ir platesniam filmų rodymui. Ir jeigu tuos gana sėkmingai festivalyje rodytus filmus rodome reguliariame repertuare, tai ten būna tuščia. Niekas neina, nes žiūrovai, kurie norėjo pamatyti tą filmą, pamatė jį festivalio metu ir baigė savo ciklą. Įvyko festivalio uždarymas ir įvyko uždarymas žiūrovų galvose. Jie netiki, kad kas nors gero rodoma ištisus metus. O tie, kurie nėjo į festivalį, jiems festivalinis kinas ir toliau neįdomus. Jie ieško pramoginio kino. Čia turbūt kiekvienam savo.

- Kiek lemia reklama? Galbūt tereikia mokėti sudominti, gerai prisistatyti?


- Jeigu filmas įdomus ir orientuotas į plačią auditoriją, rinkodara yra tikrai ne paskutinėje vietoje. Bet jeigu turi filmą, kuris tikrai nesurinks plačios auditorijos, nors milijoną išleisk, vis tiek į tą filmą ateis tik penki žiūrovai.

- Ko šiandien žmonės ieško kine? Kino žiūrovams svarbūs aktoriai, režisieriai, siužetas?


- Išskirčiau kartų kaitą. Dar prieš penkiolika metų žiūrovai turėjo tik sumišusį dramos, komedijos ar trilerio poreikį, bet dabar viskas yra kiek kitaip. Jaunoji karta, 13-16 metų paaugliai, turi labai aiškiai apibrėžtus poreikius. Tai labai apsisprendusių žmonių karta. Šiuos žiūrovus domina kino studijos „Marvel“ filmai, sukurti pagal komiksus. Juos taip pat domina įvairios siaubo filmų atmainos, ir daugiau nieko kito jiems neįsiūlysi.

Šiek tiek vyresnė auditorija, kuriai 20 ir gerokai daugiau, turi kitus įpročius. Jie yra būdingi visam pasauliui. Ateina savaitgalis ar vakaras po darbo, žmonėms norisi kažko, ir ateina sprendimas. Tada galvojama, ar norisi komedijos, jeigu komedijos, tai kokios komedijos, ar lengvos, ar rimtesnės, tada žiūrima, kas rodoma, ir einama į kiną. Tai yra paskutinės minutės sprendimai.

Šeimos ištikimos dubliuotai animacijai. Tai, beje, vienas iš didžiausių segmentų Lietuvos kino teatrų rinkoje.

- Kiek filmų įgarsinimas, dubliavimas svarbus žiūrovams?


- Anksčiau dubliuotų filmų, dubliuotos animacijos nebuvo, bet šeimos ateidavo. Tėvai vaikams versdavo į ausį, ką sako herojai, ką ten rašo subtitrai, o kai atsirado dubliavimas, įvyko revoliucija. Srautai į animaciją užaugo trigubai, keturgubai. Per dešimt metų, nuo tada, kai atsirado dubliuota animacija, žiūrovų srautai itin išaugo. Trečiąjį „Šreką“, kuris buvo dubliuotas, pamatė keturis kartus daugiau žmonių negu pirmąją „Šreko“dalį, kuri buvo nedubliuota.

Animacinis kinas buvo tuo metu neegzistavusio pramoginio lietuviško kino pakaitalas. Į animaciją eidavo ne tik šeimos, bet visi žiūrovai. „Simpsonai“ buvo unikalus fenomenas pasauliniu mastu. Filme 9 valandą vakaro buvo pilna salė žiūrovų. Ateidavo į „Džeimsą Bondą“ ar į „Žiedų valdovą“ pilna salė, bet kad 9 valandą vakaro į animaciją susirinktų pilna salė, nebuvome matę.

Per pastaruosius penkerius metus, brėžiu ribą nuo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ pasirodymo, atsirado nacionalinis pramoginis kinas. Dabar žmonės plūstelėjo į jį. Čia galime kalbėti ir apie režisieriaus Emilio Vėlyvio fenomeną. Žmonės mielai žiūri jo filmus. Galima pasidžiaugti, kad pagaliau atsirado nacionalinis pramoginis kinas, jau turime po keletą premjerų kas mėnesį.

Parengta pagal priedą „TV publika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KULTŪRA: Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą. Kitų metų kultūros sričiai finansavimas didėja 28 mln. eurų; tai 22 mln. eurų ES investicijų lėšų ir 6,2 mln. eurų didesnė valstybės biudžeto dalis, palyginti su praėjusiais metais.
  • PRALAIMĖJO: Blede vykstančio pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyro ketvirtosiose rungtynėse trečiadienį Lietuvos rinktinė 1:4 pralaimėjo Lenkijos komandai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar esate patenkinti Vyriausybės darbu per pirmuosius metus?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2  +3 C

   -3   0 C

 

   -1  +3 C

    +1  +4 C

   0  +4 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Prenumerat 2018