Lietuvių filmo „Tadas Blinda. Pradžia“, kuris jau yra paskelbtas kaip visų laikų pelningiausias kaimyninės šalies kino darbas, reklaminė juosta savo dinamiškumu ir spalvingumu prilygsta Holivudo filmams. Tačiau to paties negalima pasakyti apie visą filmą, matytą kino ekrane.
Atrodo, kad filmo režisierius Donatas Ulvydas savo pirmajame pilnametražiame filme ketino įtraukti visas istorinio turinio linijas. Daugiausia, žinoma, pasakojama apie lietuvių istorinį didvyrį Tadą Blindą, kuris 19-ame amžiuje vadovavo valstiečių sukilimui prieš Rusijos imperatorių ir dvarininkus. Filmo eigoje paaiškėja, kad klasikiniu supratimu niekada nebuvo jokio sukilimo, ir šią akimirką, tarsi filmas pakeičia Tado Blindos vaidmenį. Be to, yra pasakojimo linija apie tariamą negalimą meilę tarp pagrindinio herojaus ir priešo pusės atstovės – dvarininko dukters. Apie šią vaidinimo vietą girdimos vien banalios replikos. Nors, tiesa, pabaigoje ši tema yra nuotaikingai ir patraukliai užbaigiama. Paliečiama ir meilės Tėvynei tema. Filme sujungti ir romantika, ir istoriniai įvykiai bei legendos, pasirodo tai yra ketinimas priartinti siužetą prie mūsų dienų aktualių temų. Kaimynų (lietuvių) išmintis taip pat paliečia ir patiems latviams aktualius „latvis latviui latvis“ (orig. latvietis latvietim latvietis) klausimus. Įdomu tai, kad lietuvių valstiečiai netik kurstė maištą prieš rusų imperatorių ir dvarininkų galią, bet surasdavo laiko sukelti konfliktų ir tarpusavyje, dėl kurių pagrindinis herojus kelis kartus vos nepaaukojo savo gyvybės.
Šia žinia kaimynų herojinis pasakojimas yra negailestingas savo pagrindiniam veikėjui, nes sukūrė pakankamai netašyto lietuvio valstiečio, kuriam nepatiko sukilėlių vado santūrus vadovavimas, portretą, nei trupučio nekalbėdamas apie veikėją negatyviai, tiesiog parodo visą sukauptą istornį skausmą dėl lenkų ir rusų dvarininkų, kurie išnaudojo valstiečius.
Vis dėlto dialogai filme tai kažkas tarp banalybės ir grotesko. Taip pat yra ir vizualiai – kartkartėm filmas yra poetiškai romantiškas, akimirkom negailestingai brutualus, bet kartais žiūrovui pateikia juokingų situacijų, kad šis galėtų atsipalaiduoti ir smagiai pasijuokti. Nedidelę filmo dalį užima nuobodūs ir banalūs konfliktinių situacijų sprendimai, tai filmo silpnoji grandis, nepageidaujamas elementas, tačiau sukelia intrigą.
Filmą norėtųsi palyginti su latvių filmu „Rygos sargai“. Jame taip pat matoma tendencija, kaip ir pasakojime apie Tadą Blindą, sukurti kuo panašesnį į Holivudo istorinį action (veiksmo) filmą. Tačiau tenka pripažinti, kad panašių darbų pasauliniame lygmenyje abi šalys turi labai mažai, nors tai jau biudžeto klausimai. Tiesa, lietuviams pavyko savo herojinį epą perkelti už savo valstybės ribų, tas yra sveikintina, nes filme atsispindi tiek lietuvių, tiek latvių istorinė patirtis. Vis dėl to kelia abejonių, ar pasaulis supras lietuvių pateiktą istorinį diskursą...
VE.lt inf.
