Eglė Pelienė-Venslovė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Eglė Pelienė-Venslovė:

- Televizija daug ką apima ir viskas priklauso nuo profesionalumo, scenarijaus, nuo aktorių, humoristų darbo, nuo to, ar tai dirbtina, ar natūralu. Yra iš tiesų profesionalių žmonių, kurie gali prajuokinti, bet, mano įsitikinimu, gerą humoro jausmą turi ir jį perteikti gali tik labai išsilavinę ir intelektualūs žmonės. O jeigu tie žmonės nėra tokie, tai humoras išeina siauras arba pritaikytas primityviam skoniui.

Mes atpažįstame ir gerai reaguojame į humorą, su kuriuo galime asocijuoti save ir savo patirtį. Arba yra savaime suprantami dalykai, kurie iš karto kelia juoką. Kuo daugiau tos patirties ir asociacijų, tuo humoras gilesnis ir geresnės kokybės.

Apskritai nei humoras, nei joks kitas dalykas negali žmogaus žeisti, jeigu jis pats neįsižeidžia. Dar Gėtė yra sakęs: „Ką apie mane galvoja kiti žmonės, tai jų pačių reikalas.“ Aš manau, kad žmonės, kurie vadovaujasi kitais principais ir supranta, kad kitų nuomonė ir jų humoras yra jų pačių reikalas, taip skaudžiai visko nepriima. Kitas atvejis, kai humoras yra arti patyčių ribos. Jeigu peržengiama ta riba arba ji yra labai plonytė, toks humoras iš tiesų gali žeisti.

Televizija ir apskritai viešoji erdvė labai veikia žmones. Pavyzdžiui, stebiu situaciją, kaip viešojoje erdvėje vyksta patyčios iš vienos Vilniaus progimnazijos. Tarsi visiems juokinga, viešinamos įvairios nuomonės žiniasklaidoje, internete, bet kaip tai veikia vaikus? Aš turiu sūnų paauglį ir matau, kaip tai veikia septintokus, aštuntokus. Toks ribinis humoras gana greit pereina į dideles patyčias ir veikia labai tiesiogiai, demotyvuojančiai ir destruktyviai.

Sakoma, kad pasiūla priklauso nuo paklausos, bet, mano supratimu, kartais nusižengiant finansiniams dalykams vertėtų kelti pasiūlos kokybę. Tada išsigrynins paklausa. Mano manymu, tai vienintelis būdas žiūrint į ateitį.

Parengta pagal priedą „TV publika“