TV3 eteryje netrukus prasidės naujas, lietuviškai publikai dar nematytas projektas „Šuolis“. Čia šalies garsenybės mėgins jėgas šokinėdamos į baseiną nuo įvairiausio aukščio tramplinų ir bokštų, atlikdamos sudėtingiausius triukus. Projekto prodiuseris Justinas Milušauskas sako, kad viskas tik atrodo labai paprasta ir lengva, o iš tiesų užlipti ant penkių ar dešimt metrų aukščio bokšto darosi nejauku net ir jam, neturinčiam aukščio baimės.
- TV3 eteryje netrukus prasidės naujas iki šiol Lietuvoje analogų neturėjęs projektas „Šuolis“. Kada tiksliai jį išvys žiūrovai?
- TV3 eteryje premjera prasideda jau šį sekmadienį, vasario 9-ąją. Ir šiam startui 12 Lietuvos žymių žmonių ruošiasi šuoliui nuo 1 m ir 3 m tramplinų, 5 m, 7,5 m ir 10 metrų aukščio bokštų. Žiūrovai tiesiogines transliacijas stebės sekmadieniais 19.30 val. Žinoma, įdomiausias faktas, kad visas šou bus filmuojamas ne specialioje studijoje, o baseine.
Tai analogų mūsų šalyje neturintis projektas – čia jau buvo šokta, dainuota, čiuožta, tačiau vandens stichija Lietuvos televizijose iki šiol buvo neatrasta ir neišnaudota niša. Žiūrovai tikrai išvys visiškai naują projektą, sukurtą olandų kompanijos „Eyeworks“. Pasaulyje jis žinomas „Celebrity Splash“ pavadinimu. Jo premjera įvyko Olandijoje 2012 metais. Nors daugumoje pasaulio šalių jis transliuojamas originaliu pavadinimu „Splash“, Lietuvoje projektą pavadinome „Šuolis“.
- Kuo šis projektas bus išskirtinis? Ar užsienyje jis sulaukė teigiamų vertinimų?
- Šio projekto esmė ir pagrindas yra olimpinė sporto šaka – šuoliai į vandenį. Tai yra be galo turtingas ir įdomus sportas. Atrodo, kiekvienas gali nušokti, bet čia reikia gražiai nušokti nuo skirtingo aukščio, kiekvienam pagal galimybes ir pasiruošimą. Sunku žodžiais papasakoti, bet kai užlipi ant penkių metrų bokšto, darosi nejauku net man, neturinčiam aukščio baimės. Tiesiog supranti, kad jau taip paprastai nenušoksi. Reikės mokytis technikos, tinkamai pasiruošti.
- Kaip atrodys pats šou? Juk tai kelias valandas trunkantis tiesioginis eteris, o pats šuolio momentas, rodos, trunka vos kelias akimirkas. Ką išvys žiūrovai?
- Na, tai ne tik šuolis, tai emocijos, pasiruošimas, susikaupimas. Nes net olimpinėse varžybose niekas greitai nevyksta. Šuoliams reikia labai stipraus susikaupimo. Prie šio projekto dirba didelė komanda. Filmuojama bus 12 kamerų. Filmuosime ir po vandeniu. Kuriami įspūdingi šuolių kostiumai, renkama šuolių pristatymo muzika, šou programas ruošia profesionalūs šuolininkai, sinchroninio plaukimo komanda, povandenininkai. Lietuvos žiūrovas išvys tai, ko net neįsivaizdavo, kad Lietuvoje yra tiek žmonių, kurie daro stebuklus ir kuria grožį vandenyje ir ant vandens. Mes be galo dėkingi šios šakos treneriams, be jų atsidavimo šio projekto nebūtų.
- Kas vertins dalyvių pasirodymus? Kokie tai žmonės?
- Tai šuolių į vandenį profesionalai. Žmonės, kurie šį sportą išmano labai gerai. Kęstutis Autukas – šios sporto šakos tėvas Lietuvoje – bus vienas iš vertintojų. Kęstutis – daugkartinis (net 22 kartus) respublikos šuolių į vandenį čempionas nuo tramplino ir bokšto (10 m), šuolių į vandenį sporto meistras, 1999-ųjų ir 2013-ųjų Europos šuolių į vandenį aukso medalių laimėtojas, Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto narys. Šiuo metu jis Lietuvos šuolių į vandenį nacionalinės rinktinės treneris. Komisijoje bus ir Kęstučio mokinys Ignas Barkauskas – sporto meistras, Lietuvos daugkartinis čempionas, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvis, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytojas, šuolių į vandenį treneris. Taip pat kviesime ir kitus ekspertus, kurie padės įvertinti šuolio grožį.
- Skelbiama, kad projekte dalyvaus būrys žinomų žmonių: šokėjų, dainininkų, sportininkų. Ką jie turės daryti?
- Paprasta užduotis – tiesiog šokti į vandenį. Bet šuolis tik atrodo paprastas – tai bus jų gyvenimo šuolis. Jūs tai pamatysite! Garsenybės turės šokinėti į baseiną iš labai didelio aukščio: nuo 1 m ir 3 m tramplinų, nuo 5 m, 7 m ir net 10 m aukščio bokštų. Taigi, teks kovoti su aukščio baime, perlipti per save. Tiesą sakant, kovoti su baime reikia kiekvieną kartą, kiekvienos treniruotės metu. Be visa to, šuolį reikės atlikti techniškai, o kai kurios šuolio figūros iš tiesų sudėtingos. Nėra nė vieno identiško šuolio, jie visi unikalūs ir pavojingi, todėl adrenalinas šou liesis laisvai per ausis, kai tik žmogus atsistos ant bokšto.
- Liveta Kazlauskienė ryžosi dalyvauti projekte net nemokėdama plaukti, o olimpietis Aleksandras Kazakevičius neria į jam visai naują sporto šaką, rizikuodamas patirti traumų. Kaip manote, iš kur lietuviai semiasi tokio avantiūrizmo ir drąsos rizikuoti?
- Tai yra lietuvio nacionalinio charakterio bruožo dalis, mes labai nustebome, pamatę, kokį didelį progresą daro mūsų dalyviai. Tikrai neįtikėtina. Jie kasdien mus nustebina, o projekto metu, manau, progresas bus dar didesnis. Lietuviai yra užsispyrusi ir savo tikslų siekianti tauta. Todėl aš labai didžiuojuosi būdamas lietuvis.
- Ar jau buvo kokių nors kuriozų, iš kurių smagiai kvatojo filmavimo komanda ir projekto dalyviai?
- Tikrai taip. Juokėmės pirmoje Livetos treniruotėje, kai jai buvo atneštas dubuo ir trenerė mokė, kaip reikia išpūsti orą, atsimerkti vandenyje: laikydamos už rankų, dvi trenerės ją bandė įleisti į vandenį. Kai Liveta pirmą kartą paleido trenerių rankas, kai nušoko nuo tramplino su pripučiamu ratu, iš džiaugsmo plojo visi dalyviai ir komanda. Kvatojome, kai galiūnas Vidas Blekaitis drebančiomis kojomis pirmą kartą bandė užlipti ant 1 metro aukščio tramplino, kuris jam atrodė nestabilus.
Beje, tikru kuriozu tapo Lietuvos rinktinės talismanu vadinamas Juozas Petkevičius, mat išaiškėjo, kad jis turi dirbtinį sąnarį! Buvome nusprendę, kad negali gi žmogus po tokios operacijos, ir dar tokio amžiaus, šokinėti iš tokių aukščių – juk toks krūvis sąnariui. O jis atsakė: „Taigi šokinėsiu ant galvos, kojos sąnarys smūgio negaus“.
- Ar tiesa, kad vyksta nebyli kova tarp Vilniuje ir Kaune besitreniruojančių dalyvių? Ir vieni, ir kiti stengiasi pranokti konkurentus ir kuo greičiau išmokti įspūdingų triukų?
- Taip, tai tiesa, mes tiesiog turime juos prilaikyti, kad negautų traumų ir nenusisuktų galvų. Artėjant startui, atrodo, jie išprotėjo, treniruojasi po du kartus per dieną. Kaune treniruojasi penki dalyviai, Vilniuje – septyni. Nuolat sulaukiame naujienų apie jų tobulėjimą. Jei vilniečiai pasako, kad, pavyzdžiui, „krokodilo“ neįmanoma išmokti per tokį trumpą laiką (kai ant bokšto vienas dalyvis stovi ant rankų žemyn galva, o kitas apsikabina šio kojas, o nušokdami verčiasi ir apsisuka apsikeisdami padėtimi: tas, kuris stovėjo žemyn galva, į vandenį neria kojomis, o tas, kuris stovėjo kojomis – į vandenį neria žemyn galva), tai kauniečiai atkerta: „O mes tai jau darome!“ Tuomet iš Vilniaus atskrieja žinia: „O mes jau atliekame „sraigtą“ (tai labai sudėtingas šuolis, kai sukamasi aplink savo ašį). Nors konkurencija yra, bet tikrai vyrauja komandinė dvasia ir geros nuotaikos. Pas mus tikrai linksma. Kaip Deivis Norvilas sako: „Einu į treniruotę ir iš treniruotės išsišiepęs“.
- Kokius triukus dalyviai jau sugeba atlikti?
- Kareivuką, salto, lydeką, kregždutę ir daug daug kitų. Kiekvienas šuolis turi savo pavadinimą. Dalyviai praktikuojasi atlikti mokomuosius šuolius, sportinius šuolius, parodomuosius šuolius ir kt.
Kiekvienas sportinis šuolis turi sudėtingumo koeficientą, kuris priklauso nuo apsivertimų ir apsisukimų skaičiaus, nuo kokio aukščio atliekamas, kokia kūno padėtis ore. Kuo šuolis sudėtingesnis, tuo koeficientas didesnis. Ypač didelis darbas atliekamas po vandeniu.
- O pats nesiryžtumėte nušokti nuo 10 metrų aukščio bokšto į baseiną?
- Su treneriais, kurie taip smagiai dirba su mūsų komanda, šokčiau ir nuo aukščiau. (Šypsosi.)
- Gal jau turite šuolio nuo tramplino favoritą iš dalyvių?
- Labai sunku pasakyti, nes balsuos ir teisėjai, ir TV3 žiūrovai, todėl ši balsavimo sistema yra nenuspėjama. Mes labai gerbiame žiūrovo balsą ir todėl suteikiame jiems galimybę balsuoti nemokamai po vieną kartą, bet už kiek nori dalyvių. Pabrėžiu – balsavimas nemokamas, todėl palaikykite savo favoritą ar favoritus, nes jie tikrai įdėjo daug darbo, kad jus nustebintų.
- Kaip dabar atrodo dalyvių kasdienybė? Po kiek valandų jie treniruojasi sporto salėje, baseine, ką tenka išgyventi, aukoti dėl projekto?
- Artėjant projekto premjerai, jie beveik pradėjo gyventi baseine. Ten juos galima rasti kasdien, maisto jiems nunešti. (Juokiasi.)
TV3 eteryje netrukus prasidės naujas, lietuviškai publikai dar nematytas projektas „Šuolis“. Čia šalies garsenybės mėgins jėgas šokinėdamos į baseiną nuo įvairiausio aukščio tramplinų ir bokštų, atlikdamos sudėtingiausius triukus. Projekto prodiuseris Justinas Milušauskas sako, kad viskas tik atrodo labai paprasta ir lengva, o iš tiesų užlipti ant penkių ar dešimt metrų aukščio bokšto darosi nejauku net ir jam, neturinčiam aukščio baimės.
- TV3 eteryje netrukus prasidės naujas iki šiol Lietuvoje analogų neturėjęs projektas „Šuolis“. Kada tiksliai jį išvys žiūrovai?
- TV3 eteryje premjera prasideda jau šį sekmadienį, vasario 9-ąją. Ir šiam startui 12 Lietuvos žymių žmonių ruošiasi šuoliui nuo 1 m ir 3 m tramplinų, 5 m, 7,5 m ir 10 metrų aukščio bokštų. Žiūrovai tiesiogines transliacijas stebės sekmadieniais 19.30 val. Žinoma, įdomiausias faktas, kad visas šou bus filmuojamas ne specialioje studijoje, o baseine.
Tai analogų mūsų šalyje neturintis projektas – čia jau buvo šokta, dainuota, čiuožta, tačiau vandens stichija Lietuvos televizijose iki šiol buvo neatrasta ir neišnaudota niša. Žiūrovai tikrai išvys visiškai naują projektą, sukurtą olandų kompanijos „Eyeworks“. Pasaulyje jis žinomas „Celebrity Splash“ pavadinimu. Jo premjera įvyko Olandijoje 2012 metais. Nors daugumoje pasaulio šalių jis transliuojamas originaliu pavadinimu „Splash“, Lietuvoje projektą pavadinome „Šuolis“.
- Kuo šis projektas bus išskirtinis? Ar užsienyje jis sulaukė teigiamų vertinimų?
- Šio projekto esmė ir pagrindas yra olimpinė sporto šaka – šuoliai į vandenį. Tai yra be galo turtingas ir įdomus sportas. Atrodo, kiekvienas gali nušokti, bet čia reikia gražiai nušokti nuo skirtingo aukščio, kiekvienam pagal galimybes ir pasiruošimą. Sunku žodžiais papasakoti, bet kai užlipi ant penkių metrų bokšto, darosi nejauku net man, neturinčiam aukščio baimės. Tiesiog supranti, kad jau taip paprastai nenušoksi. Reikės mokytis technikos, tinkamai pasiruošti.
- Kaip atrodys pats šou? Juk tai kelias valandas trunkantis tiesioginis eteris, o pats šuolio momentas, rodos, trunka vos kelias akimirkas. Ką išvys žiūrovai?
- Na, tai ne tik šuolis, tai emocijos, pasiruošimas, susikaupimas. Nes net olimpinėse varžybose niekas greitai nevyksta. Šuoliams reikia labai stipraus susikaupimo. Prie šio projekto dirba didelė komanda. Filmuojama bus 12 kamerų. Filmuosime ir po vandeniu. Kuriami įspūdingi šuolių kostiumai, renkama šuolių pristatymo muzika, šou programas ruošia profesionalūs šuolininkai, sinchroninio plaukimo komanda, povandenininkai. Lietuvos žiūrovas išvys tai, ko net neįsivaizdavo, kad Lietuvoje yra tiek žmonių, kurie daro stebuklus ir kuria grožį vandenyje ir ant vandens. Mes be galo dėkingi šios šakos treneriams, be jų atsidavimo šio projekto nebūtų.
- Kas vertins dalyvių pasirodymus? Kokie tai žmonės?
- Tai šuolių į vandenį profesionalai. Žmonės, kurie šį sportą išmano labai gerai. Kęstutis Autukas – šios sporto šakos tėvas Lietuvoje – bus vienas iš vertintojų. Kęstutis – daugkartinis (net 22 kartus) respublikos šuolių į vandenį čempionas nuo tramplino ir bokšto (10 m), šuolių į vandenį sporto meistras, 1999-ųjų ir 2013-ųjų Europos šuolių į vandenį aukso medalių laimėtojas, Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto narys. Šiuo metu jis Lietuvos šuolių į vandenį nacionalinės rinktinės treneris. Komisijoje bus ir Kęstučio mokinys Ignas Barkauskas – sporto meistras, Lietuvos daugkartinis čempionas, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvis, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytojas, šuolių į vandenį treneris. Taip pat kviesime ir kitus ekspertus, kurie padės įvertinti šuolio grožį.
- Skelbiama, kad projekte dalyvaus būrys žinomų žmonių: šokėjų, dainininkų, sportininkų. Ką jie turės daryti?
- Paprasta užduotis – tiesiog šokti į vandenį. Bet šuolis tik atrodo paprastas – tai bus jų gyvenimo šuolis. Jūs tai pamatysite! Garsenybės turės šokinėti į baseiną iš labai didelio aukščio: nuo 1 m ir 3 m tramplinų, nuo 5 m, 7 m ir net 10 m aukščio bokštų. Taigi, teks kovoti su aukščio baime, perlipti per save. Tiesą sakant, kovoti su baime reikia kiekvieną kartą, kiekvienos treniruotės metu. Be visa to, šuolį reikės atlikti techniškai, o kai kurios šuolio figūros iš tiesų sudėtingos. Nėra nė vieno identiško šuolio, jie visi unikalūs ir pavojingi, todėl adrenalinas šou liesis laisvai per ausis, kai tik žmogus atsistos ant bokšto.
- Liveta Kazlauskienė ryžosi dalyvauti projekte net nemokėdama plaukti, o olimpietis Aleksandras Kazakevičius neria į jam visai naują sporto šaką, rizikuodamas patirti traumų. Kaip manote, iš kur lietuviai semiasi tokio avantiūrizmo ir drąsos rizikuoti?
- Tai yra lietuvio nacionalinio charakterio bruožo dalis, mes labai nustebome, pamatę, kokį didelį progresą daro mūsų dalyviai. Tikrai neįtikėtina. Jie kasdien mus nustebina, o projekto metu, manau, progresas bus dar didesnis. Lietuviai yra užsispyrusi ir savo tikslų siekianti tauta. Todėl aš labai didžiuojuosi būdamas lietuvis.
- Ar jau buvo kokių nors kuriozų, iš kurių smagiai kvatojo filmavimo komanda ir projekto dalyviai?
- Tikrai taip. Juokėmės pirmoje Livetos treniruotėje, kai jai buvo atneštas dubuo ir trenerė mokė, kaip reikia išpūsti orą, atsimerkti vandenyje: laikydamos už rankų, dvi trenerės ją bandė įleisti į vandenį. Kai Liveta pirmą kartą paleido trenerių rankas, kai nušoko nuo tramplino su pripučiamu ratu, iš džiaugsmo plojo visi dalyviai ir komanda. Kvatojome, kai galiūnas Vidas Blekaitis drebančiomis kojomis pirmą kartą bandė užlipti ant 1 metro aukščio tramplino, kuris jam atrodė nestabilus.
Beje, tikru kuriozu tapo Lietuvos rinktinės talismanu vadinamas Juozas Petkevičius, mat išaiškėjo, kad jis turi dirbtinį sąnarį! Buvome nusprendę, kad negali gi žmogus po tokios operacijos, ir dar tokio amžiaus, šokinėti iš tokių aukščių – juk toks krūvis sąnariui. O jis atsakė: „Taigi šokinėsiu ant galvos, kojos sąnarys smūgio negaus“.
- Ar tiesa, kad vyksta nebyli kova tarp Vilniuje ir Kaune besitreniruojančių dalyvių? Ir vieni, ir kiti stengiasi pranokti konkurentus ir kuo greičiau išmokti įspūdingų triukų?
- Taip, tai tiesa, mes tiesiog turime juos prilaikyti, kad negautų traumų ir nenusisuktų galvų. Artėjant startui, atrodo, jie išprotėjo, treniruojasi po du kartus per dieną. Kaune treniruojasi penki dalyviai, Vilniuje – septyni. Nuolat sulaukiame naujienų apie jų tobulėjimą. Jei vilniečiai pasako, kad, pavyzdžiui, „krokodilo“ neįmanoma išmokti per tokį trumpą laiką (kai ant bokšto vienas dalyvis stovi ant rankų žemyn galva, o kitas apsikabina šio kojas, o nušokdami verčiasi ir apsisuka apsikeisdami padėtimi: tas, kuris stovėjo žemyn galva, į vandenį neria kojomis, o tas, kuris stovėjo kojomis – į vandenį neria žemyn galva), tai kauniečiai atkerta: „O mes tai jau darome!“ Tuomet iš Vilniaus atskrieja žinia: „O mes jau atliekame „sraigtą“ (tai labai sudėtingas šuolis, kai sukamasi aplink savo ašį). Nors konkurencija yra, bet tikrai vyrauja komandinė dvasia ir geros nuotaikos. Pas mus tikrai linksma. Kaip Deivis Norvilas sako: „Einu į treniruotę ir iš treniruotės išsišiepęs“.
- Kokius triukus dalyviai jau sugeba atlikti?
- Kareivuką, salto, lydeką, kregždutę ir daug daug kitų. Kiekvienas šuolis turi savo pavadinimą. Dalyviai praktikuojasi atlikti mokomuosius šuolius, sportinius šuolius, parodomuosius šuolius ir kt.
Kiekvienas sportinis šuolis turi sudėtingumo koeficientą, kuris priklauso nuo apsivertimų ir apsisukimų skaičiaus, nuo kokio aukščio atliekamas, kokia kūno padėtis ore. Kuo šuolis sudėtingesnis, tuo koeficientas didesnis. Ypač didelis darbas atliekamas po vandeniu.
- O pats nesiryžtumėte nušokti nuo 10 metrų aukščio bokšto į baseiną?
- Su treneriais, kurie taip smagiai dirba su mūsų komanda, šokčiau ir nuo aukščiau. (Šypsosi.)
- Gal jau turite šuolio nuo tramplino favoritą iš dalyvių?
- Labai sunku pasakyti, nes balsuos ir teisėjai, ir TV3 žiūrovai, todėl ši balsavimo sistema yra nenuspėjama. Mes labai gerbiame žiūrovo balsą ir todėl suteikiame jiems galimybę balsuoti nemokamai po vieną kartą, bet už kiek nori dalyvių. Pabrėžiu – balsavimas nemokamas, todėl palaikykite savo favoritą ar favoritus, nes jie tikrai įdėjo daug darbo, kad jus nustebintų.
- Kaip dabar atrodo dalyvių kasdienybė? Po kiek valandų jie treniruojasi sporto salėje, baseine, ką tenka išgyventi, aukoti dėl projekto?
- Artėjant projekto premjerai, jie beveik pradėjo gyventi baseine. Ten juos galima rasti kasdien, maisto jiems nunešti. (Juokiasi.)
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
