respublika.lt

2017 balandžio 28, penktadienis

Iš kur prancūzai surenka 750 milijonų vien tik kinui?nuotraukos

2017 kovo mėn. 20 d. 13:25:08
Eglė JUOZĖNAITĖ

Kovo 20 dieną minima Frankofonijos, arba Prancūzų kalbos diena. Visame pasaulyje ja kalba apie 200 mln. žmonių. O kuo žymus prancūzų kinas, kokią įtaką jis padarė pasaulio kinui, kokius filmus būtina pamatyti, norint geriau pažinti prancūzų kultūrą, „TV publika“ paklausė Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus Žano Mari Sani (Jean Marie Sani).

 

- Kas yra sėkmingiausiai kuriantys prancūzų kino režisieriai? Kokios temos šiandien domina prancūzų kino kūrėjus?

- Ilgą laiką buvo dvi prancūzų kino kategorijos: populiarus ir autorinis kinas, nors kai kurie autorinio kino kūrėjų darbai yra labai populiarūs. Labai sunku įvardinti reikšmingiausias asmenybes, bet tikriausiai tai šiuolaikiniai režisieriai Žanas Lukas Godaras (Jean-Luc Godard), Žanas Pjeras Ženė (Jean-Pierre Jeunet), Patricijus Lekontas (Patrice Leconte), Klodas Leliušas (Claude Lelouch), Lukas Besonas (Luc Besson), Mišelis Hazanavičius (Michel Hazanavicius), taip pat prancūzų kinui svarbūs jau anapus iškeliavę Fransua Triufo (Francois Truffaut), Klodas Šabrolis (Claude Chabrol), Anri Žoržas Kluzo (Henri-Georges Clouzot), Žanas Renuaras (Jean Renoir), Žoržas Meljesas (Georges Melies) ir broliai Liumjerai (Lumiere) bei daugelis kitų.

Prancūzijoje yra daugybė gerų įvairių kartų aktorių. Prancūzų režisieriai kuria įvairiausių žanrų filmus, kalba įvairiomis temomis, kuria komedijas, sentimentalius filmus, dramas, istorinius filmus, dokumentiką, mokslinę fantastiką, trilerius. Nors kiekvienoje kategorijoje yra sukurta puikių filmų, prancūzų kinas yra geriausiai žinomas dėl komedijų ir dramų. Šiandien pastebimas komedijų pakilimas, taip pat kuriama daug filmų socialinėmis temomis, nemažai veiksmo filmų. Dėl stiprios prancūzų kino finansavimo sistemos sėkmingai gyvuoja ir eksperimentinis kinas, kuris yra labai svarbus ieškant naujų kelių, objektų ir vaizdų.

- Ar Prancūzijoje populiaru lankytis kino teatruose, o galbūt žmonės mieliau lieka namuose ir žiūri televizorių?

- Kiekvienas Prancūzijos gyventojas, 2014 metų duomenimis, per metus kino teatre pamato apie 3 filmus, tai vienas didžiausių skaičių pasaulyje. Prancūzai tris kartus dažniau vaikšto į kino teatrus negu lietuviai. Lietuvoje per metus vienas gyventojas nueina pasižiūrėti tik vieno filmo. Žinoma, kino teatrų lankomumas krenta nuo 1950-ųjų, bet šis kritimas daug labiau pastebimas kitose šalyse, kur kino teatrų lankomumas labai drastiškai smuko - nuo šešių iki net dešimties kartų. Trisdešimt penki procentai kino filmų, rodomų kino teatruose, atstovauja nacionaliniam prancūzų kinui. Paryžiuje yra daugiau kino teatrų negu Londone ar Niujorke. Nepaisant tobulėjančios televizijos, kino teatrai Prancūzijoje išlieka svarbi kultūros vieta.

- Gal galėtumėte atskleisti, kas sukuria tą ypatingą prancūzų kino dvasią, kodėl jis toks populiarus pasaulyje?

- Tikriausiai prancūzų kino dvasią sudaro gebėjimas apimti įvairias kino temas ir rūšis, perteikti jas giliu psichologiniu ir socialiniu požiūriu, naudojant gausybę nuorodų į prancūzų kultūrą. Taip pat mes turime stiprų prancūzų komedijos stilių ir ryškių asmenybių kiekviename kino žanre. Įkvėpimo šaltinis taip pat yra prancūzų literatūra ir mums labai pasisekė dėl to, kad turime pakankamai profesionalių kino kūrėjų - režisierių, aktorių, prodiuserių.

- Kokie yra didžiausi Prancūzijos kino pasiekimai?

- Mano nuomone, pagrindiniai pasiekimai yra susiję su režisieriais ar režisierių grupėmis, kurios sukūrė savitą stilių ir prisidėjo prie kino kaip meno rūšies tobulėjimo. Aišku, pirmas pasiekimas yra pirmas istorijoje kino filmas „Darbininkai, išeinantys iš Liumjerų fabriko“ („La sortie des usines Lumiere“), sukurtas 1895 metais. Prancūzų kinas buvo mažiau aktyvus už amerikiečių kiną nebyliojo kino periodu, išskyrus, žinoma, Ž.Meljesą. O prasidėjus garsinio kino epochai prancūzų kino kūrėjai buvo labai aktyvūs. Garsūs šios epochos režisieriai: Ž.Renuaras, A.Ž.Kluzo, Marselis Karnė (Marcel Carne), Žoržas Franžiu (Georges Franju). Septintasis dešimtmetis - tai „Naujosios bangos“ periodas. Tuo metu kūrė žinomi režisieriai F.Triufo, L.Godaras, K.Šabrolis. O šiuo metu prancūzų kiną garsina Fransua Ozonas (Francois Ozon), Ž.P.Ženė, L.Besonas, M.Hazanavičius.

- Galbūt galėtumėte rekomenduoti keletą prancūzų filmų, kuriuos privalo pamatyti visi, besidomintys prancūzų kinu?

- Jeigu domitės prancūzų kinu, manau, labai svarbu pamatyti XX amžiaus pirmos pusės filmus, A.Ž.Kluzo „Apsėstuosius“, Ž.Renuaro „Žaidimo taisyklės“, M.Karnė „Rojaus vaikus“, Žako Tati (Jacques Tati) filmus „Didžioji diena“, „Pramogų metas“, Žano Kokto (Jean Cocteau) „Gražuolę ir pabaisą“. Taip pat privalote pamatyti „Naujosios bangos“ filmus: F.Triufo filmą „400 smūgių“, L.Godaro „Iki paskutinio atodūsio“, K.Šabrolio „Mėsininką“. Iš trilerių - Žano Pjero Melvilio (Jean-Pierre Melville) filmą „Šešėlių armija“, Klodo Sotė (Claude Sautet) dramą „Vinsentas, Frankas, Polas ir kiti“. Arba Eriko Romero (Eric Rohmer) „Žalius spindulius“. Iš komedijų: Žeraro Uri (Gerard Oury) „Didįjį pasivaikščiojimą“ ar „Rabino Jakovo nuotykius“ ir Žako Demi (Jacques Demy) miuziklą „Merginos iš Rošforo“. Taip pat neseniai sukurtus filmus „Amelija iš Monmartro“ ir „Neliečiamieji“.

- Kaip veikia kino finansavimo sistema Prancūzijoje? Ar Prancūzija skiria daug dėmesio nacionaliniam kinui?

- Finansavimo sistema yra labai specifinė, už kiekvieną rodomą filmą mokamas mokestis nacionaliniam Prancūzijos kino centrui. Jis taip pat surenka lėšas iš televizijos kanalų ir vaizdo įrašų pardavimų. Kasmet Prancūzijos kino centras kino gamybai gali skirti iki 750 mln. eurų. Ši specifinė sistema su puikiomis kino mokyklomis leidžia prancūzų kinui išlikti dinamiškam ir kūrybiškam.

Parengta pagal priedą „TV publika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARODA: balandžio 28-ąją lygiai po 10 metų dailininkas Vygantas Paukštė prisistato didelę parodą Dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“.
  • VASARA: Lietuvos vaikų vasaros poilsiui įvairiose šalies stovyklose, švietimo ir kitose įstaigose šiemet valstybė ir savivaldybės ketina išleisti 1 mln. eurų, penktadaliu daugiau nei pernai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar važiuojate apsipirkti į Lenkiją?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -1    +1 C

   +4   +5 C

 

   +3   +4 C

   +7   +11 C

  +6  +8 C

 

   +6  +9 C

    5-11 m/s

     2-6 m/s

 

      1-5 m/s

USD - 1.0881 PLN - 4.2216
RUB - 62.0780 CHF - 1.0820
GBP - 0.8442 NOK - 9.3367
reklama
pirtis