respublika.lt

I.Jonynas nemėgsta žodžio „menininkas“

(0)
Publikuota: 2014 gegužės 01 12:13:46, Eglė JUOZĖNAITĖ
×

Režisieriaus Igno Jonyno filmas „Lošėjas“ gegužės 2 dieną vyksiančiuose Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2014“ nominuotas net dešimtyje kategorijų. „Lošėjas“ jau yra pelnęs pripažinimą užienyje. Varšuvos kino festivalyje laimėjo specialųjį žiuri prizą, Tarptautiniame Paryžiaus kino festivalyje buvo apdovanotas Specialiuoju žiuri prizu ir jaunųjų profesionalų žiuri prizu „Prix Luna“ už geriausią filmą.

- Apdovanojimuose„Sidabrinė gervė 2014“ „Lošėjas“ laikomas favoritu, tačiau Lietuvoje kol kas šį filmą galėjo išvysti tik nedidelė dalis žiūrovų. Kodėl kartais taip nutinka, kad puikūs lietuvių darbai pirmiausia debiutuoja užsienyje, o tik paskui Lietuvoje?, - „TV publika“ paklausė režisieriaus Igno Jonyno.

- Už visus atsakyti negaliu. Mūsų atveju tai buvo perpildytas lietuvių premjeromis kino teatrų grafikas, į kurį įsiterpti buvo labai sunku. Noras parodyti filmą buvo jau praeitą rudenį, bet, deja, viskas nusikėlė metams. Kita vertus, buvo visai įdomu pasitikrinti, kaip filmą priima užsienio žiūrovas, ir palyginti su lietuvių auditorijos reakcijomis.

- Filme „Lošėjas“ vaidinę pagrindiniai aktoriai taip pat nominuoti tapti geriausiais. Kokių aktorių ieškojote filmui, kodėl pasirinkote būtent Vytautą Kaniušonį ir Ooną Mekas?

- Nuo pat pradžių ieškojau naujų, nematytų veidų tiek profesionalų, tiek neturinčiųjų vaidybos patirties. Man buvo įdomu atrasti žmones, kurie nėra gerai pažįstami plačiai auditorijai. Visa tai dėl to, kad filmo istorija nuo pat pradžių įtrauktų ir nekeltų papildomų asociacijų su matytais serialais ar laidomis. Vytas ir Oona nėra labai žinomi, bet talentingi ir atsiduodantys darbui profesionalai. Man patiko jų tipažai ir aktoriniai bandymai, todėl daug nesvarstęs pasirinkau juos. Tiesą sakant, visa aktorių sudėtis visiškai pateisino lūkesčius.

- Filmas taip pat nominuotas metų montažo, dailininko, kompozitoriaus, operatoriaus, geriausio scenarijaus kategorijose. Kaip pavyko suburti tokią komandą? Galbūt buvote pažįstami anksčiau, o gal tai bendraminčiai, kuriuos sutikote, kurdamas filmą?

- Didžiąją daugumą nominuotųjų pažinojau iš seniau. Tai buvo kūrybinėse „kovose“ patikrinti profesionalai. Su latviu operatoriumi Janiu Egličiu, dailininku Nerijumi Narmontu, montažo režisieriumi Stasiu Žaku ir dar keletu kolegų esame susukę ne vieną reklaminį klipą. Su garso dizaineriu Artūru Pugačiausku ir kompozitoriumi Pauliumi Kilbausku kartu kūrėme mano trumpo metro filmus. Naujas veidas mūsų komandoje Domas Strupinskas, kūręs muziką filmui kartu su Pauliumi, galiausiai įkūrė net bendrą jų duetą „The Bus“. Su Kristupu Saboliumi buvome mažai pažįstami, bet tapome puikiais bičiuliais ir nuėjome ilgą ir įdomų scenarijaus rašymo kelią. Norėtųsi paminėti ne tik nominuotuosius, bet ir visus kitus, užpildžiusius ilgus filmo titrus - be jų filmas nebūtų toks, koks yra dabar.

- „Lošėjas“ kalba apie ribines situacijas. Ar šį laikotarpį, kuriame gyvename, pavadintumėte ribiniu, perėjimo laikotarpiu? Kaip filmo tema susijusi su jūsų asmenine patirtimi?


- Kol rašėme su Kristupu scenarijų, o tai vyko ketverius metus, pasaulis buvo apimtas ekonominės krizės ir apokaliptinių nuotaikų. Taigi ribinis jausmas persekiojo visą laiką. Panašią patirtį atsinešiau ir iš studijų laikotarpio, kai keitėsi du amžiai ir santvarkos. Teko išgyventi labai turiningą žmogiškų ir politinių pasikeitimų laikotarpį, kuris atsispindi ir mūsų filme.

- Aplankėte daugybę festivalių užsienyje. Kokia nuomonė apie Lietuvos kiną sklando pasaulyje?


- Mes įdomūs, nes mažai pažįstami. Ypač vaidybiniame kine. Žinoma, lietuvių kino kūrėjai jau yra laimėję svarių tarptautinių laimėjimų ir yra pažįstami festivalinei auditorijai, bet Lietuva vis dar turi šansą intriguoti kaip terra incognita kino žemėlapyje. Ypač įdomūs taptume, jei suvienytume pajėgas su kolegomis iš Latvijos ir Estijos ir taptume Baltijos kino judėjimu. Panašiai kaip pasaulyje žinomas Skandinavijos kinas. Kol kas tai tik ambicija, bet nuo ambicijų viskas dažnai ir prasideda.

- Save išbandėte daugybėje skirtingų profesijų. Dirbote ir statybininku, ir barmenu, sanitaru, radijuje, teatro ir reklamos srityse. Kiek svarbu šiuolaikiniam menininkui būti universaliam?


- Vieno recepto visiems nėra. Kiekvienas kuriantis yra savaip unikalus. Vienam gausi gyvenimiška patirtis gali būti lygiai tokia pat svarbi kaip ir profesinė. Kitam izoliacija gali tapti stipriu kūrybiniu pretekstu. Šiaip nelabai mėgstu žodžio „menininkas“. Man daugiau patinka, kai įvardijama konkreti profesija - tapytojas, operatorius, scenografas. Tuomet gali konkrečiau pasakyti, kas toje profesijoje ar konkrečiam tos profesijos atstovui yra svarbu.

- Su kokiais iššūkiais, kokiais sunkumais susiduria Lietuvos kino kūrėjai?

- Nieko naujo - kinas yra vienas brangiausių menų ir jam nuolat trūksta vieno iš dviejų - arba idėjų, arba pinigų.

- Apie ką pasakos kitas, naujas jūsų filmas?

- Apie manipuliaciją. Tai istorija apie aklą šokėją, kuris pakliūva į televizijos šou.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s