respublika.lt

2017 rugsėjo 19, antradienis

Laisvalaik kortel

Gražina Sviderskytė nardo po aviacijos vandenisnuotraukos

2013 vasario mėn. 10 d. 17:00:43
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Žurnalistė Gražina Sviderskytė (39), tapusi aviacijos istorijos baltų dėmių atradėja, prieš kelias dienas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur toliau aiškinsis iki šiol vis dar neatskleistas lietuvių tautos didvyrių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties prieš 80 metų perskridus Atlantą paslaptis.

- Jus daugelis prisimena kaip puikią televizijos žurnalistę, plataus susidomėjimo ir pripažinimo pelniusių dokumentinių filmų autorę. Kaip atsitiko, kad pasišovėte tyrinėti tai, ką paprastai turi daryti istorikai?

- Aš taip pat maniau, kad tas temas turi tyrinėti istorikai. Bet, pasirodo, temų yra „šiek tiek“ daugiau nei istorikų, todėl kai kurios lieka be jų dėmesio. Žinoma, būdama žurnaliste, susidūrusi su istorine tematika, kreipdavausi į istorikus. Bet taip jau man pasisekė, kad sykį jie bemaž visai neturėjo ką pasakyti. Paklaustas apie aviatorių Romualdą Marcinkų vienas istorikas, pats to nežinodamas, mane, kaip sakoma, įkvėpė žygiams visiems laikams. Žinot, ką jis pasakė? Kad R.Marcinkaus istorija neverta išskirtinio dėmesio, kad ji - tik viena iš daugelio ir nieko ypatingo joje neatrasiu. Tai tapo geriausia paspirtimi - nori rizikuoti - prašom, rausk archyvus, ieškok liudininkų, bene pasiseks. Tuo ir pasinaudojau, ir nenusivyliau. Dvejus tarptautinio tyrimo metus prisimenu kaip didžiulį, nepakartojamą nuotykį: susirašinėjimas nuo Tokijo iki Kalgario, nuostabios klajonės po Lietuvą, tolimesnės išvykos, fantastiška viešnagė britų Karališkųjų oro pajėgų bazėje, ranka pasiekiami, jokiomis virvelėmis neatitverti, ir ne iš ekrano, o čia pat kriokiantys moderniausi ir karo laikų naikintuvai... Aišku, dabar R.Marcinkaus biografinė knyga atrodo pernelyg literatūriška, bet tada juk nė nesvajojau apie istorijos mokslą.

- Ar žurnalistinis smalsumas, o gal kokios kitokios aplinkybės lėmė, kad kartu su sūneliu beveik metus buvote išvykusi į užsienį? Buvo pasklidę gandai, kad emigravote, ištekėjote ar panašiai.

- Mano brolis sako: technika gedo, genda ir ges. Panašiai galiu pasakyti: žmonės plepėjo, plepa ir plepės. O iš tikrųjų tik viešėjau metus Kanadoje ir JAV: svečiavausi pas draugus ir artimuosius, bendravau su akademine bendruomene, CNN bendradarbiais, buvau Kanados nacionalinės žurnalistų asociacijos nare... Žodžiu, šiek tiek ilsėjausi, šiek tiek tobulinausi ir intensyviai galvojau, ką toliau daryti su savo nepakeliamo lengvumo profesija. Dvejojau: gal ten nerti į komunikacijos akademizmą? Bet tiesiogiai, neskubėdama pasitarusi su tikrais autoritetais, pasukau kito akademizmo link.

- Jau keleri metai, kai ėmėtės titaniško darbo - surinkti naujus, dar nežinomus faktus apie, atrodytų, jau ištirtą ir atskleistą sudužusios „Lituanicos“ tragediją.

- Taip, jo vis dėlto ėmiausi. Nors Kanadoje ir JAV šios it apnikusios minties tikėjausi atsikratyti. Gerai prisimenu, kaip rytais vos prabudus nei iš šio, nei iš to imdavo šokčioti idėjos, prielaidos apie Darių ir Girėną. Tekdavo čiupti pieštuką ir užrašinėti. Bet jau žinojau, kuo tai gresia: keleri metai įtempto darbo, nuolatinis rūpestis, iš kur išpešti nors dalelę reikiamo finansavimo, tada - nuolatinė ekvilibristika bandant išsitekti, kiek leidžia mikrobiudžetas, ir dar pasiutęs ataskaitų kadrilis... Bene tai smagu, malonu? Be to, prisipažinsiu, nebuvau ypatinga Dariaus ir Girėno gerbėja. Kaip ir visi, tiesiog užaugau su jų atvaizdu, per Vėlines ar be progos keliskart aplankiau jų kapą Kaune, ir tiek. Apskritai nesu linkusi choru giedoti giesmių didžiavyriams. Visokias liaupses bei kitus emocijų fontanus vertinu atsargiai. Jau nesyk įsitikinau - kuo didesnis triukšmas, tuo pravarčiau jį stebėti iš šono: visada įžvelgsi be galo intriguojančių detalių. Tada telieka čiupt už siūlo galo ir spręsti: vynioti toliau ar ne?

- Vasarą bus 80 metų nuo tos liūdnos, bet Lietuvos vardą ir lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną išgarsinusios istorijos. Tad ką ketinate iki to laiko atskleisti visuomenei, galbūt spėsite sukurti apie tai filmą?

- Aš niekada nesu kam nors žadėjusi filmo! Svarbiausia yra tyrimas, o jei kada nors turėsime tokią prabangą, kad galėtume kurti šios istorijos vertą audiovizualiką, kodėl gi ne, galime pasvajoti ir apie dokumentinį filmą. Bet nuo pradžių tvirtinau: reikia didoko biudžeto arba nereikia filmo visai. Ši tema jau apgodota, apverkta, apniūniuota ir kitaip tautiškai išrodyta. Ko kol kas neturime - šiai istorijai adekvataus tarptautinio lygmens įvaizdinimo. Tragiška istorija - taip. Liūdna - ne. Veikiau uždeganti. Įstabi. Sukrečianti. Norėtųsi šią žinią priartinti prie žmonių iki jubiliejaus. Vyksta daug renginių, veikia tinklalapis, nuolat rašau, tad gal pasiseks.

- Kas jus, daugiau kaip metus dirbusią JAV, Vokietijos ir Lietuvos archyvuose labiausiai stebino?

- Taigi tiedu vyrukai iš Žemaitijos. Jų biografijomis išskirtinai nesidomiu, bet kaupiami nauji archyviniai duomenys tik patvirtina, kad abu buvo anaiptol ne iš kelmo spirti. Tiesa, vienas „mandresnis“, kitas labiau būriško tipažo. Bet abiem nestigo aštraus proto, akivaizdžių gabumų ir stipraus charakterio užvirti toooookią košę ir dar patiems į ją įšokti. Deja, dažniausiai matome tik vieną medalio (kurio jie absoliučiai, visapusiškai, būtinai nusipelno) pusę: sudėtingą skrydžio organizavimą, idėjinį įprasminimą, tragišką baigtį ir romantizuotą įamžinimą. Tačiau mokslo ir technologijų raidos istorija, tarptautinių santykių, diplomatijos istorija, susipynusi trijų šalių vidaus ir užsienio politika bei su ja susijusios daugiaprasmės bei ilgametės „Lituanicos“ skrydžio atomazgos kol kas - anapus mūsų pažinimo, tad ir už puoselėjamos atminties ribų.

- Kokių akcentų ar potėpių dar stinga jūsų istoriniam darbui?

- Kaip visada - pačių svarbiausių ir įdomiausių. Tyrinėtojo veikla ypatinga tuo, kad jam didžiausia intriga - visada priešaky arba beveik po ranka. Tai nuolatos įkvepia ir kursto: kiekvienas atradimas veda kitų link, visada yra ko siekti. Vis dėlto ar pasiseks pačiai atmazgyti tą žuvusių lakūnų paslapčių, į kurias įpainiotos trys valstybės, mazgą? Nematau tam jokių kliūčių. Nebent... sugriūtų senasis Alma mater. Na, bet čia toks juodas humoras. Bet kuris istorikas jums pasakytų, kad visi dokumentai nebus žinomi, todėl „visa tiesa apie šį ar aną“ yra, kaip čia pasakyti, toks pramanas paguodai. Tačiau prisikasti įmanoma ganėtinai giliai.

- Prieš Naujuosius metus įkūrėte savo tyrinėjimui skirtą interneto tinklalapį www.lituanica-documentica.lt. Ar daug jame apsilanko smalsuolių? Gal kas nors taip pat gali prisidėti prie  paslapčių atkleidimo?

- Tinklalapis dar labai jaunas, jam - vos mėnuo. Tačiau akivaizdu, kad savotiško „informacijos centro“ misija nėra bereikšmė, judėjimas jau vyksta. Kartu su paskyra socialiniame tinkle tinklalapis turi ne tik informuoti, ką darome ilgalaikio tarptautinio projekto metu, bet ir rinkti informaciją, kas ką žino, turi, matė, girdėjo. Žinoma, neįmanoma atsiriboti nuo visiškų pramanų, bet negalima jų ir menkinti - juk būna, kad, neturėdami žinių, žmonės menkavertėmis istorijomis dalijasi kaip didžiausia vertybe. Tuosyk tenka džiaugtis nuoširdumu, o ne duomenimis. Bet atsitinka ir taip, kad lieku giliai dėkinga ir už viena, ir už kita - iš visos širdies: pasitaiko, kad ištisos kartos saugo didžiai vertingų dalykų, taigi tikras dovis, jei jie manimi pasitiki ir pasidalija šeimos turtais.

- Ar doktorantūroje dirbdama prie šio mokslinio darbo, kurio pagrindas - „Lituanicos“ žūties peripetijos, daug turite pagalbininkų, bendraminčių? Kaip vertina jūsų užmojus studentai, jaunimas?

- Jei užmojai būtų skysti, tai Istorijos fakultetą matyčiau kaip savo ausis be veidrodžio. Džiaugiuos, kad buvo palankiai įvertintas mokslinio tyrimo projektas. Be to, profesoriams esu dėkinga ne tik už palaikymą, bet ir už saikingą vertinimą, netgi skepsį. Tai labai įkvepia, verčia pasitempti, neišglebti ir dar atkakliau siekti užsibrėžto tikslo. Neįsivaizduoju palankesnės terpės šiam dideliam darbui atlikti. Už tai esu dėkinga iš ankstesnių, dar žurnalistinių tyrinėjimų pažinotiems mokslo žmonėms, kad paragino „legalizuoti“ savo tyrinėjimą. Išties, jei būtų tekę ir toliau galuotis vien kultūrinės-šviečiamosios žiniasklaidos plėšiniuose, taip užtikrintai šio didelio darbo baigties nežadėčiau. Tačiau bijau, kad apie kultūros ir šviečiamąją žiniasklaidą teks netrukus kalbėti kaip apie mirusįjį: arba gerai, arba visai nieko. Galiu pasakyti taip: „Lituanicos“ mastelio dirvonų apsiribojęs vien šios srities padargais, deja, neišakėsi.

- Išvykstate į Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas. Koks šios išvykos tikslas?

- Geriau apie tai būtų pasakoti sugrįžus. Pagyvensim, pamatysim. Galiu tik pasakyti, kad išvyka tiesiogiai susijusi su tyrimu, maršrutas yra toks: Torontas-Čikaga-Vašingtonas-Los Andželas-San Fransiskas. Internete bus savotiškas „kelionės dienoraštis“.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONATAS: Bergene vyksiančio jubiliejinio, 90-ojo, pasaulio dviračių plento čempionato jaunių vaikinų pavienio starto lenktynėse antradienį Lietuvos atstovai Romas Zubrickas ir Kęstutis Vaitaitis užėmė atitinkamai 42-ą ir 60-ą vietas.
  • GOLBOLAS: Suomijoje vykstančio Europos golbolo čempionato trečiosiose B grupės rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė 12:4 nugalėjo Belgijos komandą ir iškovojo antrąją pergalę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar valdžia daro pakankamai, kad grįžtų emigrantai?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +12 C

   +7  +13 C

 

   +10   +11 C

   +12  +16 C

  +13 +16 C

 

   +14  +17 C

    7-12 m/s

     1-5 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.1948 PLN - 4.2884
RUB - 68.9576 CHF - 1.1464
GBP - 0.8825 NOK - 9.3410
reklama
Labas vasara