Filosofas N.Milerius: Kinas prarado misiją gelbėtinuotraukos (1)

2015 gegužės mėn. 07 d. 14:29:37 Perskaitė 930

Panašu, kad nors kino teatrų repertuaruose lietuviškų filmų gausėja, aukštos meninės vertės kūrinių atrasti vis dar sunku. Vilniaus universiteto filosofas docentas Nerijus Milerius, nagrinėjantis kino ir filosofijos santykį, teigia, kad lietuviško kino laukas yra „skystas“ ir jam kaip niekam kitam reikia įvairovės.

 

- Ar jums neatrodo, kad šiandien lietuviškas kinas nuo vieno kraštutinumo - tokio meditatyvinio, poetinio kino - perėjo prie kito - komercinio kino?

- Ne. Norint atsakyti į šį klausimą, reikia sugrįžti kokių 10 metų atgal ir pasižiūrėti į visą mūsų kino lauką. Pamatysime, kad tuo metu buvo labai keista situacija - keletas garsių žmonių ir visiškas štilis, bet ne todėl, kad žmonės nemokėtų dirbti - nebuvo tam galimybių, finansų ir resursų. Kad ir kaip būtų, rašytojas turi rašyti, statybininkas - statyti, o kino režisierius kurti filmus. Daugybė žmonių, kurie norėjo kurti kiną, nuėjo į reklamos sritį. Tarp jų ir Ignas Jonynas. Jie kažkur turėjo realizuoti savo kūrybinį potencialą.

- Tai jūs nesupriešintumėte komercinio ir autorinio kino?


- Aš nebūčiau linkęs taip aiškiai priešpriešinti šitų dviejų dalykų. Imkime austrų režisierių Michaelį Hanekę (Michael Haneke). Jis yra labai specifinis autorius, kurio vieni filmai gali suerzinti, kiti - inspiruoti. Jie labai skirtingi. Pavyzdžiui, „Smagūs žaidimėliai“ ir „Meilė“. Pastarasis yra ypač taupus ir korektiškas kūrinys apie mirtį, o apie ją statyti filmus labai sunku. Tad ta perskyra tarp komercinio ir autorinio kino yra labai suabsoliutinta. Šiuolaikiniame kine ji nėra tokia ryški. Juk tą žanrinę kino schemą galima puikiai išnaudoti, norint pasakyti kokius nors svarbius dalykus. Kaip pavyzdį paimkime Alfredą Hičkoką (Alfred Hitchcock). Jis yra grynai žanrinis autorius, kuris pavertė vadinamąjį „suspenso“ kiną atskiru žanru - „hičkokizmu“.

- O ką šiandienis kinas pasako apie mūsų visuomenę, ar tai nėra tam tikras mūsų pačių atspindys?

- Kinas bet kokiu atveju yra atspindys. Galėtume prisiminti Hėgelį (Hegel), kuris kalbėjo apie laiko dvasią - kiekvienas dalykas yra laiko dvasios atspindys. Kitaip tariant, kiekvienas kūrinys yra savo laiko konteksto atspindys. Pavyzdžiui, imkime Rusijos kiną. Po Andrejaus Tarkovskio mirties - 1986 m. - buvo banga to, ką galime pavadinti „tarkovščina“. Visi režisieriai masiškai imitavo A.Tarkovskį. Jis man yra vienas iš didžiausią įspūdį padariusių autorių ir atrodytų, kad tai yra pozityvu, bet A.Tarkovskis yra labai sudėtingas režisierius ir jį kaip nors pamėgdžioti be galo sunku. Po šios bangos Rusijos kine atsirado kita banga, vadinamoji „černucha“ - tokia juodojo kino banga, pasižymėjusi filmais apie kriminalinį Rusijos pasaulį. Kad ir kaip makabriškai tai nuskambėtų, tam tikra prasme tai net buvo pozityvus dalykas. Nors tai buvo visiškas niekalas, palyginti su A.Tarkovskiu, bet kartais toks „černuchos“ kinas yra sąžiningesnis už nevykusias A.Tarkovskio imitacijas, autorines klišes. Kai autorinis kinas tampa klišėmis, opozicija tokiam kinui yra sveikintinas dalykas. Lietuvoje šita įtampa nebuvo tokia ryški. Buvo vadinamasis poetinis kinas, bet negalima pasakyti, kad jis tapo klišinis. Apskritai ilgainiui ta priešprieša tarp autorinio ir komercinio kino susilydė. Mūsų visas kino laukas yra labai retas, „skystas“, todėl jam reikia kuo didesnės įvairovės.

- Ko filosofai ieško kine?

- Kinas yra vizualiosios kultūros dalis. Vienu metu buvo privilegijuotoji dalis. A.Tarkovskis ir kiti didūs režisieriai manė, kad kinas taps tokio dvasinio meno avangardu. Mes gyvename vizualiosios kultūros dominavimo epochoje, todėl nenuostabu, kad kinas atsiranda pirmose pozicijose, kyla įvairiausių klausimų - koks yra vizualiosios kultūros statusas, kas apskritai yra vizualumas, kas yra rega, kuo vizualinis turinys skiriasi nuo žodinio, ar galima per vizualumą perteikti įvairias žmogaus dvasinio pasaulio subtilybes? Yra daug temų. Filosofija visuomet bandė tarsi apibendrinti tam tikros kultūros esminius dalykus, tad nenuostabu, kad nors ir ne iš karto, bet ilgainiui atsisuko ir į kiną.

- Kaip manote, ar šiandienis kinas neišsisėmė? Juk sunku dabar surasti tokį režisierių kaip A.Tarkovskis.


- Kadaise galvojau, kad kinas labai nunyko, bet dabar nebemąstau tokiu linijiniu būdu. Negalime sakyti, kad kinas yra ištiktas didžiosios krizės, nes mirė A.Tarkovskis, Ingmaras Bergmanas (Ingmar Bergman) ar Mikelandželas Antonionis (Michelangelo Antonioni). Tiesiog į kiną nebežiūrima su tokia misijos viltimi, kaip anksčiau žiūrėdavo visi šie didieji autoriai. Man, pavyzdžiui, mano minėtasis M.Hanekė yra ne ką menkesnio lygio autorius už tuos didžiuosius kino asus. Galbūt taip mums atrodo tik dėl vienos priežasties - kinas neteko tokio statuso, kai buvo tikima jo misija, todėl anuomet iš kino buvo reikalaujama gerokai daugiau ir į jį kitaip žiūrėjo tiek autoriai, tiek žiūrovai.

- Kodėl jis prarado tą misiją?


- Jis prarado privilegijuotą vietą vizualinės kultūros sistemoje, atsirado daugybė kitų vizualinės išraiškos formų - videomenas, masinės vizualumo kultūros zonos, internetas. Vizualumo sritis tapo dispersiška, išsiskaidė į daugybę skirtingų veiklų. Apie kino misiją niekas garsiai nebekalba, bet tai yra mūsų šio laikotarpio požymis. Kai kuriose epochose buvo manoma, kad muzika išgelbės pasaulį, kitu metu - kad literatūra, vienu metu buvo beveik manoma, kad kinas yra revoliucinis menas. Galų gale ta modernybės banga nuslūgo. Sakau „modernybės“, nes modernybė tiki, kad menas turi kažkokią ypatingą misiją pasaulyje.

- O šiandien kuri meno rūšis perėmė šią ypatingąją misiją?

- Nėra dabar tokios meno šakos. Gal ir gerai, nes kai tam tikros meno formos patenka į stagnacijos laikotarpį, daug pozityvesnis dalykas tampa rezistencija šitai stagnacijai, net jei ta rezistencija atrodo kur kas žemesnio meninio lygio. Todėl nežiūriu labai pesimistiškai į tai, kad kinas tarsi nebelaikomas tuo menu, kuris turėtų išgelbėti pasaulį.

 Parengta pagal priedą „TV publika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net