respublika.lt

E.Adams leidžia sau būti neidealianuotraukos

2019 balandžio mėn. 12 d. 10:38:00
Pagal užsienio spaudą parengė Milda Kunskaitė

Vaikystėje jai patikdavo slėptis už savo brolių ir seserų nugarų - nors trumpam dingti. Eimi niekada nepatiko dėmesys. Kaip su tokiais būdo bruožais jai pavyko tapti aktore ir dar prasimušti į pirmąjį Holivudo žvaigždžių ešeloną - mįslė.

 

Gal vietą tarp geriausiųjų Holivudo aktorių jai užtikrino gebėjimas visiškai susilieti su savo herojėmis? „Tarp žvaigždės, vadinamosios garsenybės, ir aktorės - praraja“ - tai šešis kartus „Oskaro“ nominantės Eimi Adams (Amy Adams) žodžiai. Ji kai kada yra juokais vadinama „Eimi Dikaprijo“. Leo taip pat buvo 6 kartus nominuotas ir tik iš šeštojo bandymo gavo trokštamą statulėlę. Skirtumas tik tas, kad Leonardas Dikaprijus (Leonardo DiCaprio) filmuojasi nuo ankstyvos jaunystės - jau nuo tada yra dievaitis ir pripažintas aktorius. O E.Adams likimas - visai kitoks, ji atsirado tarsi „iš niekur“. Pasirodydavo restoranuose, kur po vakarienės dainuodavo šou, uždarbiavo žinomame amerikiečių užkandinių tinkle, kuriame lankytojus aptarnauja ne šiaip padavėjos, o gražutės seksualios merginos su mini sijonėliais. Ir tik 2006 m. po pirmojo pastebimo vaidmens ir pirmosios „Oskaro“ nominacijos už filmą „Jonvabalis“ į ją buvo atkreiptas dėmesys. Eimi buvo jau per 30. Tai labai vėlyva aktorės karjeros pradžia. Tačiau jai pavyko pasivyti, ką buvo praleidusi. Eimi filmavosi ir miuzikluose, ir komedijose, ir dramose, ir didelio biudžeto filmuose apie superherojus. Po pirmosios buvo dar trys „Oskarų“ nominacijos už vaidmenis tokiuose ryškiuose filmuose kaip „Abejonė“, „Kovotojas“, „Mokytojas“, „Amerikietiška afera“. O 2018 m. 44-metė Eimi Adams buvo nominuota „Oskarui“ už geriausią antraplanį Lin Čeini vaidmenį filme „Valdžia“.

- Suvaidinote Diko Čeinio, vieno sėkmingiausių Amerikos istorijoje viceprezidentų, žmoną ir publikos bei kritikų nuomonės dėl šio filmo išsiskyrė. Visi sutaria tik dėl vieno - jūs, kaip visada, puiki...


- Ačiū. Paprastai aš ne itin kreipiu dėmesį į recenzijas. Kai kada paskaitau porą gerų ir vieną blogą, kad nors kiek suprasčiau, kaip priimamas filmas. O dėl nominacijos už Lin Čeini vaidmenį visiems esu labai dėkinga. Apdovanojimus ir nominacijas visada vertinu kaip dovanas, kurias gaunu dėl savo pirmosios sėkmės - filmo „Jonvabalis“. Ir nieko, išskyrus dėkingumą, nejaučiu, kad ir koks būtų rezultatas. „Valdžia“ man tapo dar vienu iššūkiu. Vaidinti moterį, turinčią savo nuomonę ir požiūrį ne tik į gyvenimą, bet ir į politiką, ir dar šalia puikaus aktoriaus Kristiano Beilo (Christian Bale), buvo baisoka ir neįtikėtinai glostė savimeilę. Pirmąjį ir vienintelį kartą filmą žiūrėjau su mama. Ji pasakė, kad ta herojė - geriausia iš mano vaidintųjų. Mama pati - kietas riešutėlis, žino, ką sako.

- Turite šešis brolius ir seseris, nekeista, kad jūsų mama - kietas riešutėlis..


- Taip. Be to, mes nuolatos kraustydavomės, tėvas buvo kariškis. Aš, pavyzdžiui, gimiau Italijoje. Paskui apsigyvenome Kolorade. Tėvas paliko šeimą, kai man buvo 11 metų, tapo profesionaliu dainininku, vaidino miuzikluose. O mama padarė neblogą pusiau profesionalios kultūristės karjerą.

Vaikystėje man patikdavo slėptis už brolių ir seserų nugarų. Tai buvo patogu - niekada nemėgau didesnio dėmesio. Ar norėčiau tapti tikra „primadona“ filmavimo aikštelėje? Bijau, mano artimieji to nesuprastų. Fui, Eimi, kaip ji galėjo taip bjauriai elgtis? Tiesiog girdžiu jų smerkiančius balsus! Nepaprastai gaila, bet esu išmokyta klausti leidimo, sakyti „ačiū“, „prašau“, ir čia nieko negali padaryti. Dėl mano auklėjimo man amžinai kyla problemų filmuojantis pas režisierius, garsėjančius savo nesantūrumu. Mane lengva pravirkdyti. Bet to jau nepakeisi...

- Eimi, kaip jums, tokiai droviai ir nemokančiai skintis kelio alkūnėmis, pavyko gauti pirmąjį vaidmenį Holivude, neskaitant visokių epizodų serialuose?


- O aš tiesiog vaikščiojau į visokiausias atrankas, kokios tik pasitaikydavo. Sužinodavau iš laikraščių, dar iki interneto. Jeigu būdavo galimybė, eidavau. Štai ir viskas. Į reklamos filmavimą, kokių nors kvailų šukuosenų šou, į bet ką. Modeliu dėl tokio mažo ūgio netapau, bet vis tiek dažnai atitekdavo koks nors darbas. Bet kokia galimybė - didelė galimybė. Tokia yra taisyklė, ir kartais ji suveikia. Nepatikėsite, bet geriausias mano gyvenimo laikas - metai, kai dirbau provincijos teatro trupėse ir dainuodavau restoranuose. Aštuoni pasirodymai per savaitę. Publika dar baigia valgyti desertą, o tu jau dainuoji. Nepaprastas palaikymas ir abipusė parama, darbo etika. Už vėlavimą griežtai baudžiama. Štai kur vietoj reabilitacijos klinikų reikėtų siųsti jaunus aktorius, išklydusius iš kelio, užgriuvus sėkmės bangai. Tai štai, iš pradžių filmavausi antrarūšiuose filmuose ir bandomuosiuose TV šou. Ir buvau įsitikinusi, kad tai yra mano likimas. O 2002 m. įvyko stebuklas. Epizodinis vaidmuo S.Spilbergo filme „Pagauk, jei gali“ - L.Dikaprijų įsimylėjusi medicinos sesuo.

- Ir viskas turėjo pasikeisti, būtent po jo!


- Ne. Nes aš tarsi užspringau. Man atrodė, kad iki tokio lygio man toli. Iki tikrų kokybiškų filmų. Žinoma, buvo ir dar visokiausių priežasčių, bet svarbiausia - baimė, netikrumas ir nepasitikėjimas savimi. Visus metus nesifilmavau. Nervai nugalėjo. Tai buvo siaubinga. Bet man pavyko suimti save į rankas ir viskas grįžo į savo vietas. Kol pasitaikė minėtas vaidmuo „Jonvabalyje“. Ir Holivude tapau „skaniu kąsneliu“. Vėl iš Pelenės virtau princese. Turiu omeny kvietimą į Disnėjaus filmą „Užkerėtoji“.

- Keista, kad šešis kartus „Oskaro“ nominantė vis dar yra menkai pažįstama, iš jūsų gatvėje neprašoma autografų. Mūsų laikais tai tiesiog neįtikėtina...

- Mes su vyru gyvename labai tyliai ir kukliai. (Eimi jau 17 metų gyvena su dailininku Darenu Le Galu. Susituokė jie tik 2015 m.) Suprantate, man visą laiką atrodo - vos imsi maudytis prabangoje ir privilegijose, iškart prarasi ryšį su tikrove. Nebegalėsiu sąžiningai vaidinti savo herojų.

- Vaiko gimimas jus kažkaip pakeitė?

- Tapau atviresnė empatijai - užuojautos ir supratimo reiškimui. Bet svarbiausia, kas realiai pasikeitė - požiūris į darbą. Anksčiau mano santykis su aktorės profesija buvo labai neracionalus, namo parsinešdavau visas savo baimes ir viltis. Jeigu režisieriui, kaip man atrodydavo, nepatikdavo, ką aš darau, mane tai beprotiškai kankindavo ir nuodydavo gyvenimą. Dabar žinau, kad galų gale grįšiu namo ir prieš naktį skaitysiu dukrai knygeles. Ir nieko svarbiau nėra.

- Jūs vaidinate kaskart vis sudėtingesnes herojes - ko vertas vien randuotos žurnalistės vaidmuo siaubo kupiname seriale „Aštrūs objektai“. O dabar Niujorke filmuojatės trileryje „Moteris lange“ - kuo tolimesnė jums herojė, kuo nestabilesnė jos psichika, tuo labiau ji jus traukia?


- Ko gera, kalti mano hormonai! (Juokiasi.) Manyje nėra to gilaus ilgesio, liūdesio ir pykčio, ieškančių progos išsiveržti į paviršių, tarsi uždaryto butelyje ir dėl to dar pavojingesnio. Bet kažkokia liūdesio atmaina, verčianti būti negerai sau, man yra būdinga. Štai iš čia ir kyla interesas panašioms istorijoms. Tamsoje slepiasi tiek daug tiesos ir liūdesio, noriu visa tai ištyrinėti, bet kitaip negu anksčiau. Kadaise mane jaudino, ką žmonės apie mane galvos. Bet dabar man tai nebesvarbu. Man gali pavykti, gali nepasisekti, bet noriu išmėginti viską. Tiesa, neseniai mano dukrelė paklausė, ar galiu suvaidinti filme, kurį jai bus galima žiūrėti? (Juokiasi.) Mes su N.Kidman kartą kalbėjomės apie vaikus - galima jiems žiūrėti mūsų filmus ar ne? Abi puikiai suprantame - ateis diena, kai nebebus galima nieko uždrausti. Ir tikimės, kad su mergaitėmis galėsime be galo įdomiai šnekėtis po kiekvieno matyto filmo.

- Garantuotai po filmų, kuriuose vaidinate superheroję, pavyzdžiui, „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“…

- Man visada patikdavo veiksmo filmai! Nuo vaikystės. Tiesiog savęs kaip superherojės neįsivaizduodavau. Todėl mano herojė yra labai panaši į paprastą moterį. Su daugybe trūkumų, netobula. Turėjau galimybę patekti į didelio biudžeto filmą apie superherojus be būtinybės dieną naktį treniruotis ir laikytis dietos - vištiena su brokoliais. Apie tokią klaikią dietą negaliu net pagalvoti! (Juokiasi.) Beje, nepaprastai gerbiu visus aktorius ir aktores, kurie visa tai daro. O aš leidžiu sau būti neidealia. Tobulybė juk vis tiek tik iliuzija, ar ne?

- Jūs puikiai atrodote. Apie jus rašoma: „porcelianinė lėlytė su plieniniu, kaip balerinos, stuburu“. Ir vis dėlto, kaip žiūrite į senėjimo procesą?


- Noriu daryti viską, kas tik galima. Kad tik tai būtų ne adatos ir peiliai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAUJOVĖS: Lietuvos ledo ritulio rinktinė artėja prie lemiamos pasiruošimo stovyklos fazės; iki šiol mūsų šalyje neregėtas technines naujoves taikanti rinktinė jau kitą savaitę turės nuspręsti dėl 22 žaidėjų, kurie vyks į pasaulio čempionato I diviziono A grupės kovas Kazachstane, o pastarosiomis dienomis rinktinės stovyklą paliko pirmieji žaidėjai.
  • RINKIMAI: sekmadienį vyksta balsavimas naujojo Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimuose.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Ar kelia grėsmes užsieniečių antplūdis Lietuvos darbo rinkoje?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +3  +5 C

   +2   +3 C

 

 +2   +4 C

+8 +10C

 +14  +16 C

 

+12   +14 C

2-4 m/s

 2 m/s

 

 4 m/s

 

USD - 1.1250 PLN - 4.2786
RUB - 71.9719 CHF - 1.1383
GBP - 0.8647 NOK - 9.5978
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis