1 nuotr.„Gimtinė yra tas pasaulio centras, nuo kurio prasideda visi kiti stebuklai. Ylakiai šiandien - jaukus Žemaitijos miestelis, tačiau mieliau ten sugrįžčiau kaip svečias nei kaip teisėtas gyventojas“, - prisipažįsta gimtajame Paluobės kaime ir Ylakių miestelyje vaikystę leidęs šio miestelio garbės pilietis, pirmojo lietuviško serialo „Giminės“ autorius Bronius Bušma.
- Kaip trimis žodžiais apibūdintumėte savo gimtinę?
- Gimtinė man visada buvo ir bus „mano pasaulio centras“. Tai trys svarbiausi žodžiai, kurie tinkamiausiai apibūdina Paluobės kaimą, kuriame praleidau pirmuosius trylika savo gyvenimo metų.
- Kodėl ši vieta tapo jūsų pasaulio centru, kas joje ypatingo?
- Šioje vietoje aš gavau viską, ką tik žmogus gali gauti, kad jo pasaulis taptų dvasiškai turtingas. Visas mano suvokimas apie gyvenimą, jo vertybes ir nuostatas kilęs iš ten. Iki 13 metų, rodos, pastačiau visą savo gyvenimo pamatą - gimtinėje supratau, kas yra blogis, gėris, kas yra dora, o kas sąžininga, kaip reikia mylėti ir ką reiškia nekęsti. Man jau 72 metai, o vis atrodo, kad su tuo bagažu ir tebegyvenu.
- Kaip jūs susijęs su Ylakiais?
- Gyvenau Paluobės kaime, o už 3 kilometrų esančiuose Ylakiuose lankiau mokyklą, tad ir šis miestelis visada kelia malonius prisiminimus, visada gera ten nuvažiuoti ir pabūti. Ylakiai nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu ir dabar skiriasi kaip diena nuo nakties. Nors dėl emigracijos miestelis smarkiai „nukraujavęs“, bet visada jaučiu ypatingą dvasią, gal dėl to, kad mano šaknys čia. Sentimentai visada užplūsta, kai matau pažįstamas erdves, stebiuosi, kokios jos šiandien pasikeitusios ir pagražėjusios. Džiugu matyti atsinaujinusią ir modernią savo mokyklą, kur kažkada vietoj jos stovėjo trys paprasti pastatėliai. Viena, kas išliko sava ir nepasikeitę, - nuoširdūs ir atviri žmonės.
- Ar įmanoma ir ko reikėtų, kad sugrįžtumėte ten gyventi?
- Galėčiau grįžti, bet kokia visa to prasmė? Nors dar jaučiu miesto dvasią, bet esu nuo jos atitolęs. Kam grįžti į praeitį? Ten žmonės kuria savo gyvenimus, dirba, ilsisi, augina vaikus, o aš būčiau sugrįžęs ten lyg iš praeities. Vieniems reikia palikti gimtinę, kitiems išvažiavus sugrįžti, dar kitiems, kaip ir man - išvykti ir kartais aplankyti, man to užtenka. Ir nereikia dėl to dejuoti, nes dejuojantis dėl praeities žmogus yra liūdnas, o liūdnas tu niekam neįdomus.
- Broniau, o serialas „Giminės“ ir jūsų gimtos vietos turi sąsajų?
- Ne tik „Giminėse“, bet ir kituose savo kūriniuose naudoju daug vardų, pavardžių ir vietovardžių iš Ylakių, Paluobės kaimo ar Skuodo apylinkių. Seriale linksniuojama Šepučių pavardė kilusi iš Skuodo rajono, Angelė - mano sesers vardas, o Baltino pavardę pasiskolinau iš savo dėdės, gyvenusio Ylakiuose. Seriale „Dapkai ir Butkai“ galėjote girdėti Kaukolikų, Nausėdų, Trumplaukės kaimų pavadinimus, kurie visi yra aplink Skuodą išsidėstę. Filmo „Strazdanota vasara“ siužetas kilęs iš Paluobės kaimo, visi veikėjų prototipai ir charakteriai - taip pat iš ten.
