respublika.lt

Velykos pasaulyje: skirtingų papročių margumynas

2018 balandžio mėn. 01 d. 20:00:00
Eimantė JURŠĖNAITĖ

Šį savaitgalį viso pasaulio krikščionys švenčia vieną svarbiausių religinių švenčių - šv.Velykas. Įprasta, kad šventės dieną einame į bažnyčią ar marginame kiaušinius, tačiau, kaip ir kiekviena šventė, Velykos skirtingose šalyse apipintos skirtingais, savitais, kartais labai netikėtais papročiais.




VOKIETIJA

Nors daugelyje šalių populiaru per Velykas margučius slėpti, Vokietijoje - priešingai - medžiai miestų gatvėse pasipuošia daugybe pakabinamų margučių. Taigi pasižvalgius, gatvėse galima pamatyti įspūdingų vaizdų. Didįjį penktadienį vokiečiai turi tradiciją valgyti ką nors žalio bei žuvies. Kadangi vokiečiai įsitikinę, jog Didysis penktadienis rimties diena, jų krašte nešokama, neskamba muzika ir giesmės. Vienintelis garsas - varpo gaudimas. Šeštadienį prieš Velykas vokiečiai buriasi ir kuria didžiulius laužus. Taip pažymima žiemos pabaiga ir išvaikomos piktosios žiemos dvasios. Velykų dieną vaikai eina ieškoti saldumynų, o populiariausias tos dienos patiekalas - ėriukas, kuris yra Jėzaus simbolis.


PRANCŪZIJA

Prancūzai mėgstą šią šventę, o kad ji ateina pirmiausia sufleruoja parduotuvių vitrinose išdėlioti, šokolado meistrų įmantriai pagaminti ir iki smulkmenų nudailinti šokoladiniai triušiai, viščiukai, kiaušiniai ir varpai. Pastarasis simbolis - svarbi šventės tradicijos dalis. Nuo Didžiojo penktadienio iki Velykų sekmadienio bažnyčių varpai neskamba. Senovėje buvo sakoma, kad tuo metu varpai išskrenda į Romą, o pakeliui vaikams mėto margučius, dažniausiai šokoladinius. Prancūzijos miestelis Bessieres kasmet antrąją Velykų dieną kepa omletą iš tūkstančių kiaušinių. Pasak legendos, vieną vakarą Napoleonas Bonapartas su kariuomene apsistojo miestelyje pernakvoti ir pavakarieniauti. Visi gyventojai atnešė turėtus kiaušinius ir iškepė milžinišką kiaušinienę, kurios pakako visai armijai pamaitinti. Nuo tada miestelio gyventojai per Velykas renkasi aikštėje, kur milžinišką omletą gamina net kelios dešimtys kepėjų.

NORVEGIJA

Norvegai ruošdamiesi Velykoms daug dėmesio skiria namų dekorui - viskas nuo užuolaidų iki staltiesių nusidažo ryškiomis, pavasariškomis spalvomis. Pagrindinis akcentas - beržo šakelės, apkabintos įvairiomis dekoracijomis. Didžiojo penktadienio ir Velykų dienomis parduotuvės nedirba, tad daugelis norvegų keliauja į trobeles kalnuose ar lieka namuose, margina kiaušinius, žaidžia velykinius žaidimus ir mėgaujasi detektyvais. Taip, detektyvais. Filmai, laidos ar knygos, kuriose narpliojamos sudėtingos bylos - neatsiejama norvegų Velykų tradicija.

SLOVAKIJA

Veikiausiai čia gyvenantiems vyrams Velykos kur kas smagesnė šventė, nei moterims. „Oblievacka”- taip slovakai vadina rytinę šventės tradiciją apipilti savo šeimos moteris ar drauges lediniu vandeniu. Vėliau moterys švelniai plakamos iš gluosnio pagaminta vytele. Taip vyrai linki joms sveikatos ir grožio. Todėl merginos, kurios liko nenuplaktos, gali ir įsižeisti. Žinoma, pastaruoju metu ši tradicija tapo šiuolaikiškesnė - šalto vandens kibirus keičia žaisliniai vandens šautuvėliai arba kvepalai. Nepaisant to, kai kuriose vietovėse tradiciniu kostiumu pasipuošę jaunikaičiai dar joja pas merginas, nešini gražiai dekoruotomis gluosnio vytelėmis ir kibirėliu vandens. Moterys už rytinius dušus ir plakimus nepyksta, priešingai - apdovanoja vyrus saldainiais, vaisiais ar margučiais.

MEKSIKA

Čia Velykos švenčiamos gan teatrališkai. Didijį penktadienį žmonės eina į gatves, pasipuošę Kristaus laikus primenančiais drabužiais. Kai kuriose bendruomenėse yra netgi inscenizuojamas nukryžiavimas. Didžiausias toks renginys vyksta Iztapalapos mieste, kur daugiau nei milijonas žmonių kasmet eina Kryžiaus kelią. Šeštadienį persirengę žmonės muša ar degina Judo Iskarioto, išdavusio Jėzų Kristų, atvaizdus. Kartais Judas vaizduojamas kaip pinjata, kurią reikia daužyti tol, kol iš jos pasipila įvairūs saldumynai. Velykų dieną žmonės pasitinka su šeimomis. Jų tradicijoje nėra nei Velykų zuikučio, nei šokoladinių kiaušinių.

BERMUDŲ SALOS

Salų gyventojai dažniausiai švenčia valgydami menkės pyragą ir šiltas bandeles, papuoštas kryžiaus simboliu, bei leisdami į dangų pačių pagamintus aitvarus. Pasak legendos, ši tradicija atsirado, kai anglų kareivis, vedęs pamokas bažnyčios mokyklėlėje, niekaip negalėjo paaiškinti mokiniams, kaip Jėzus buvo paimtas į dangų. Mokytojas padarė aitvarą ir paleido jį į dangų. Nuo to laiko salos gyventojai per Velykas taip pat skraidina pačių gamintus aitvarus. Yra ir dar viena aitvarų tradicijos atsiradimo versija - į salą tradicija atkeliavo, kai britų kareiviai leido aitvarus, planuodami, kuriose vietose galėtų būti įkurti telegrafo stulpai. Kad ir kaip bebūtų, dabar per Velykas Bermuduose dangus nusidažo it margutis, nes kiekvienas stengiasi pagaminti kuo didesnį, spalvingesnį ar įspūdingesnį aitvarą.

ŠVEDIJA

Velykos šioje šalyje daugeliui labiau primena amerikietiškąjį Heloviną ar lietuviškas Užgavėnes. Vaikai ten persirenginėja velykinėmis raganomis, raudonai išsidažiusiomis skruostus ir dėvinčiomis skarmalus bei spalvotas skareles. Taip pat lanko kaimynus ir savo piešinius siūlo iškeisti į saldainius, vėliau leidžiasi į paslėptų margučių paieškas. Sakoma, kad per Velykas raganos suaktyvėja, tad joms atbaidyti kūrenami dideli laužai, stengiamasi sukelti kuo daugiau triukšmo.

***

KAIP ŠVENČIATE VELYKAS?

Aktorė Eglė Driukaitė-Alesienė:

- Mūsų Velykos, kaip tikriausiai ir daugelio, susijusios su margučiais ir artimųjų lankymu. Kadangi per šventes ir vyro, ir mano tėvai laukia svečiuose, stengiamės dėmesį padalinti ir visus aplankome. Pati kiaušinių dažau nedaug, tačiau visuomet stengiuosi pasirinkti kuo natūralesnius dažus - pavyzdžiui, svogūnų lukštus. Porą metų su dukra kiaušinius marginome naudodamos kiaušinio baltymą ir įvairias servetėlių iškarpas. Dukra jau klausė, ar per Velykas ridensim kiaušinius, tad manau, teks prisiminti įvairius, didelio pasiruošimo nereikalaujančius, žaidimus ir patikrinti, kieno kiaušinis tvirtesnis ar kieno toliau nuriedės. Pastebiu, kad prieš Velykas parduotuvių vitrinose atsiranda daugybė dekoracijų, tačiau pati jų neperku - nematau prasmės pirkti kažką, ką po šventės reikės tiesiog išmesti. Dažniausiai namus puošia tik dukros darželyje pagaminti darbeliai ar gluosnio šakelės, dar vadinamos kačiukais. Be to, namuose ant palangių jau dygsta svogūnėliai, bazilikai, petražolės, tad jų žaluma ir taip papuošia namus, todėl primena apie pavasarį ir papildomų dekoracijų nereikia.

Operos solistas Edmundas Seilius:

- Dažniausiai per Velykas nėra numatytų koncertų, tad yra puiki proga pabūti su šeima ir artimaisiais. Kai vyresnioji dukrytė Barbora buvo mažesnė, turėjome nusipirkę rankdarbių rinkinį ir prieš Velykas drauge gaminome iš putplasčio viščiukus, puošėme juos plunksnomis, kitomis detalėmis. Tai buvo smagi pramoga visai šeimai, įdomiai praleidome laiką, pabendravome ir pasigaminome namų puošybos detalių. Paprastai namų dekorui daug dėmesio neskiriame ir puošybos madų nesivaikome, tačiau jei parduotuvėje pamatome kokį nors mielą daikčiuką - įsigyjame. Vis dėlto kur kas mielesni pačių kurti papuošimai. Per Velykas prasmingesni kiti dalykai - tai religinė ir šeimos šventė, tad daugiau dėmesio skiriame ne namų dekorui ar vaišių stalui, o pabuvimui drauge. Velykų išvakarėse važiuojame pas artimuosius arba jie susirenka mūsų su žmona Kristina namuose, visi kartu dažome kiaušinius, klausomės muzikos, šnekučiuojamės. Velykų rytą einame į bažnyčią, pasimeldžiame ir prisimename išėjusius brangius žmones. Sugrįžus susirenkame prie stalo, vaikai žaidžia velykinius žaidimus, tikrina lukšto tvirtumą. Tenka suvalgyti nemažai kiaušinių, nes paprastai mažieji margučių sudaužo daugiau nei gali suvalgyti. (Juokiasi.)

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RENGINYS: Lietuvos kariuomenės 100-ųjų atkūrimo metinių proga vyks šventiniai renginiai Vilniuje ir Kaune; pagrindinis renginys - karių rikiuotė ir karinės technikos paradas - vyks Vilniuje, Konstitucijos prospekte.
  • SUGEDO LĖKTUVAS: Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    0   +1 C

 

   0 +1 C

  +1  +5C

   +1  +2 C

 

   0  +1 C

 2-4m/s

 4-6m/s

 

   3-4 m/s

 

USD - 1.1346 PLN - 4.3154
RUB - 74.9036 CHF - 1.1431
GBP - 0.8835 NOK - 9.6118
reklama
Ukis 2018