XIX a. dar buvo gyvas tradicinis paprotys pasigaminti pirmojo alaus iš tų metų miežių derliaus. Tad rugsėjo 21-ąją senovės lietuviai šventė Alutinį (dar vadintą Koštuvėmis, Ragautuvėmis).
Etnografas L.Jucevičius savo raštuose akcentavo, kad tai nėra paprastos kaimynų ir giminių vaišės. Šventės metu alumi apšlakstomos trobos durys, langai ir visos kertės - aukojama namų dievybėms.
Alų šiai šventei virdavo ne įprastą, bet apeiginį, kaip per pabaigtuvių sambarį - trejų devynerių. Reikėdavo paimti devynias saujas pirmojo pjovimo javų, kiekvieną saują padalyti į tris dalis, iškūlus sumaišyti su miežiais, tada sumalti ir daryti alų. Kiekvienam sambarių dalyviui jo pripildavo triskart po devynis kaušelius. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Mato varduvėmis. Šv.Matas - apaštalas ir evangelistas, rašęs Naująjį Testamentą.
Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios" priedą "Geras!“