respublika.lt

Populiarūs istoriniai stereotipai

(0)
Publikuota: 2018 sausio 12 14:31:44, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Marija Antuanetė

A.Saljeris nunuodijo V.A.Mocartą, A.Einšteinas buvo dvejetukininkas, o Marija Antuanetė rekomendavo pyragaičių dietą... Tiesa ar ne? O kaip buvo iš tikrųjų?

 

Vikingai - suraguotais šalmais

Šalmas su ragais - nepakeičiama vikingo paveikslo detalė, taip jie vaizduojami kine, paveiksluose, kompiuteriniuose žaidimuose. Iš tiesų skandinavų šalmai buvo paprasti, kaip visų. Barzdoto vikingo su raguotu šalmu paveikslas visuomenės sąmonėje įsitvirtino po to, kai švedų dailininkas Augustas Malmstriomas (August Malmstroem) 1820 m. taip iliustravo „Fritjofo sagą“, o vėliau, jau 1876 m., jo kolega Karlas Dopleris (Karl Doppler) piešiniais pasinaudojo kurdamas kostiumus R.Vagnerio (R.Wagner) operai „Nibelungų žiedas“. Ir vis dėlto panašios konstrukcijos šalmų pasitaikydavo. Pavyzdžiui, Japonijoje buvo naudojami samurajų šalmai „kabuto“, skirti vadams. Panašių bronzinių šalmų archeologai rado Danijoje, o 1868 m. toks radinys buvo aptiktas Temzėje. Bet mokslininkai vieningai sutaria: tokie galvos apdangalai buvo skirti ritualiniams arba dekoratyviniams tikslams, bet tikrai ne mūšiui - pernelyg nepatogūs.

Gladiatorius - visada vyras

Kažkodėl manoma, kad gladiatorius būtinai turi būti vyras. Sprendžiant iš mus pasiekusių istorinių šaltinių, gladiatorių kovose dalyvaudavo ir moterys, o net masiškai - Nerono (54-68 m.) ir Domiciano (81-96 m.) laikais. Graikų istorikas Dionas Kasijus savo „Romos istorijoje“ pasakoja apie imperatoriaus Nerono surengtą šventę, per kurią vyrai ir moterys, Senatui leidus, pasirodė cirke, jojimo varžybose ir gladiatorių mūšiuose. Žiaurioms pramogoms pritarė anaiptol ne visi. Tacito „Analuose“ kilmingų moterų ir senatorių pasirodymas arenose yra aiškiai smerkiamas. Vergės ir nekilmingosios į areną eidavo iš reikalo arba verčiamos, o štai kilmingos damos veikė visiškai sąmoningai, siekdamos tikslo šokiruoti visuomenę. Moterims kautis arenose 200 metais buvo uždrausta imperatoriaus Septimijaus Severo dekretu. Po 15 amžių lygiai taip pat savo teises gynė moterys - toreadorės.

Sukriošę 30-mečiai senukai

Manoma, kad viduramžiais žmonės sunkiai sulaukdavo savo 30-mečio, o jei ir sulaukdavo, būdavo jau visiškai paliegę. Bet 30 - sąlyginis skaičius, tai vidutinė gyvenimo trukmė, o tokia kukli ji būdavo dėl didelio vaikų mirtingumo. Bet jei žmogui pavykdavo nemirti nuo užkrečiamų ligų, gyvendavo jis ne trumpiau negu dabar. Pavyzdžiui, XIV a. Anglijoje, valdant Edvardui II, 60-mečiai vyrai tik palikdavo karo tarnybą, jeigu, aišku, priešo strėlės nepribaigdavo jų anksčiau. Demografinė padėtis nebuvo visada vienoda - kildavo epidemijų, karų, badmečių, nusinešdavusių tūkstančius gyvybių, bet anaiptol ne taip dažnai ir visur, kaip įsivaizduojama dabar.

Marija Antuanetė patarė valgyti pyragaičius

Karaliaus Liudviko XVI žmona Marija Antuanetė per Prancūzijos revoliuciją buvo paskelbta sąmokslo įkvėpėja ir nubausta mirties bausme. Bet liaudies akyse ne mažesne nuodėme, rodančia panieką paprastiems žmonėms, tapo Jos Didenybės neva pasakyti žodžiai: „Jeigu jie neturi duonos, tegu valgo pyragaičius.“ Bet kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad tais laikais galiojo įstatymas: jeigu pritrūkdavo duonos, prekybininkai privalėdavo jos kaina pardavinėti brangesnius kepinius.

Arabiški skaitmenys - visai ne arabiški

Su skaitmenimis, kuriais šiandien naudojasi beveik visas pasaulis, europiečiai susipažino arabų mokslininkų darbuose. Bet arabai jų neišrado, o pasiskolino iš indų. V a. Indijoje atsirado devynių skaitmenų sistema, kurioje jie buvo vaizduojami naudojant linijas ir kampus. Kampų skaičius atitiko skaičiaus reikšmę: vienete - vienas kampas, devynete - devyni. Bet tikras proveržis buvo nulio įvedimas ir atsiradusi galimybė atlikti skaičiavimus raštu. Romėniški skaitmenys tam visiškai netiko ir praversdavo tik nedideliems skaičiams užrašyti. Šią sistemą išpopuliarino iš pradžių arabų matematikas Al Chorezmis, veikalo „Kitab al-džebr val-mukabala“, iš kurio pavadinimo ir kilo terminas „algebra“, autorius, o paskui Romos popiežius Silvestras II, studijavęs arabų mąstytojų veikalus. Europoje arabiški skaitmenys visiškai pakeitė romėniškus tik XV a.

Apšmeižtas A.Saljeris

Pavydaus A.Saljerio, nužudžiusio savo talentingą varžovą, paveikslas, sukurtas rusų poeto, - ne kas kita kaip meninė išmonė. A.Puškinas „Mažosiose tragedijose“ vaidmenis paskirstė taip, bet gyvenime viskas buvo greičiau atvirkščiai. Kompozitoriai nekonkuravo: A.Saljeris atlikdavo V.A.Mocarto kūrinius, Volfgangas Amadėjus laukė kolegos atvykstant į „Užburtosios fleitos“ premjerą. Ir apskritai būdamas gyvas V.Mocartas buvo ne toks garsus kaip po mirties, o rūmų kompozitorius A.Saljeris mėgavosi šlove ir neblogai uždirbdavo. Dingsčių pavydėti V.Mocartas turėjo daugiau, bet juodo pavydo simboliu tapo būtent A.Saljeris. Teisininkai ir psichiatrai net vartoja terminą „Saljerio sindromas“ - kalbant apie nusikaltimą, įvykdytą pavydint profesinių laimėjimų. Kompozitorius buvo išteisintas tik po 200 metų: 1997 m. Milano teismas pripažino A.Saljerį nekaltu.

A.Einšteinas buvo dvejetukininkas

Didžiojo fiziko nepažangumas yra geležinis argumentas visų laikų mokiniams: atseit jei jau Nobelio premijos laureatas nemokėjo matematikos, ir mums ne nuodėmė jos nemokėti. Kuriant mitą apie A.Einšteiną dvjetukininką nemažai prisidėjo vienas pirmųjų reliatyvumo teorijos autoriaus biografų, supainiojęs šveicarišką pažymių sistemą su vokiška, pagal kurią aukščiausias balas yra vienetas. Taigi gandai, kaip dažnai būna, pasirodė perdėti - „profilinius dalykus“ A.Einšteinas mokėjo puikiai. Bet Miuncheno gimnazijoje paauglys turėjo kitokių problemų: jis nuolatos propagavo laisvamanybę ir todėl jo santykiai su mokytojais buvo įtempti. Negavęs atestato, A.Einšteinas išvyko baigti mokslų į Šveicariją, Arau miestelį. Jo atestate yra 4 aukščiausi įvertinimai - šešetai (už istoriją, algebrą, geometriją, fiziką), žemiausias balas - 3 - už prancūzų kalbą. O vietoj anglų kalbos pažymio yra brūkšnys (užtat už italų - 5).

I.Niutonui ant galvos nukrito obuolys


...ir jis iškart atrado visuotinės traukos dėsnį. Šią istoriją savo biografams papasakojo pats I.Niutonas, bet jo versijoje nebuvo nei traumų, nei netikėtų nušvitimų, tik obuolys nuo gretimos obels. Gali būti, kad legendą I.Niutonas sukūrė specialiai, kad pasiteisintų prieš kitą garsų mokslininką Robertą Huką (Robert Hooke), teigusį, kad I.Niutonas pasisavino jo idėją apie visuotinę trauką. Be to, kai kurie biografai apskritai nemini jokio obuolio.

Du Napoleono ūgiai

5 pėdos ir 2 coliai - tai daug ar mažai? Priklauso nuo to, kaip skaičiuosime. Jeigu centimetrus paversime angliškomis pėdomis, gausis vos 157 cm, o jeigu prancūziškomis - 169 cm. To meto statistiniai prancūzai buvo neaukšti: į kariuomenę buvo šaukiami vyrai nuo 160 cm ūgio, o 1804 m. kartelė buvo dar nuleista iki 154,4 cm. Vis dėlto Napoleonas atrodė neaukštas, galbūt dėl neproporcingai didelės galvos, smulkaus sudėjimo ir berniokiškos išvaizdos. Tapęs Italijos armijos vyriausiuoju vadu, Bonapartas įgijo pravardę Mažasis kapralas. Tuo metu jam buvo vos 26-eri, o atrodė jis dar jaunesnis. Turėjo reikšmės ir aplinka: šalia augalotų maršalų ir gvardiečių imperatorius neatrodė įspūdingai. O Napoleono kompleksai vargu ar yra susiję su ūgiu: jo pagrindinis priešas mokykloje buvo puse galvos žemesnis. Išgyvenimams buvo daug kitokių priežasčių: korsikietiška kilmė, keistas vardas, prasta prancūzų kalba, skurdas. Būtent dėl to iš būsimojo imperatoriaus buvo šaipomasi mokykloje, būtent dėl to jis stengėsi pasiekti daugiau už kitus.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s