Melagiams, sukčiams ir šiaip intrigantams šio straipsnio geriau neskaityti, nes jame juoda ant balto išdėstyti svarbiausi juos demaskuojantys kūno ženklai. Kaip teigia kūno kalbos specialistas Laurynas Pečkaitis (28 m.), mažiausiai meluojanti kūno vieta vis dėlto yra ne žmogaus veidas ar rankos, kaip gali atrodyti, bet jo pėdos! Juk keisti žodžius, suvaidinti mimikas ar rankų gestus daugeliui paprasta kaip trys kapeikos, bet turbūt mažai kas sugebėtų valdyti savo pėdas, kurias drąsiai galime laikyti nuoširdžiausia žmogaus kūno vieta.

Neliesk savo veido

Kūno kalbos specialistas L.Pečkaitis nesunkiai pažins melagių siunčiamus signalus. Jeigu uždavus kompromituojantį klausimą žmogus meluoja ir nenori būti prigautas, jis jaučia pavojų ir reaguos panašiai kaip ir gyvūnai: pirmiausia sustings, o tada galvos, kaip jiems elgtis toliau - pulti ar bėgti. “Jeigu žmogus prieš tai gestikuliavo natūraliai ir laisvai, o išgirdęs nepatogų klausimą tarsi sustingo, tai jau galima daryti atitinkamas išvadas. Jo akių kontaktas irgi bus pernelyg ilgas, ilgesnis už natūralųjį”, - sako kūno kalbos specialistas.

Anot L.Pečkaičio, melagio puolimas yra bet koks savo statuso kėlimas: išsitiesimas, rodymas smiliumi, pykčio ar teisiančiojo mimikos ir užsipuolimas su didesne ekspresija, negu įprasta. Tuo tarpu bėgimo atveju jis gali su jumis kalbėtis, bet jeigu konkrečioje pokalbio vietoje jo pėdos ar visas kūnas pasisuka į šoną, vadinasi, jam nejauki ši situacija, jis nori iš čia pabėgti.

Apskritai melagius išduos bet kokie nervingumą rodantys signalai, tokie kaip veido lietimas, pradedant nuo kaklo ir kylant į viršų, nosies, ausies krapštymas ir kasymas, žaidimai su lūpomis. Žinoma, jeigu tai nėra viliojimo signalai.

“Apskritai visi šitie kūno kalbos gestai rodo, kad žmogus yra susijaudinęs, nes jaučia didelį pavojų. Susijaudinimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, nebūtinai melo, - nurodo kūno kalbos specialistas. - Dėl šios priežasties viena svarbiausių taisyklių - gestų kompleksas, t.y. analizuojame ne atskirą gestą, ne tik veidą, bet visą bendrą vaizdą ir ieškome sutapimų tarp atskirų kūno vietų. Jeigu nėra sutapimų, tada labiau pasitikime kuo žemesne kūno vieta, ypač pėdomis, nes viršutinę kūno dalį nesunkiai galime išmokti kontroliuoti”.

Rodyk savo delnus

Kuo dar galima pasitikėti įtarus melagį? Pasitikėti galime ne tik pėdomis, bet ir tam tikrais gestais, kurių mes tikrai nevaldome: akies tvinkčiojimu, arba nerviniu tiku, veide. Ir akimis, kai uždavus nepatogų klausimą jos arba sustingsta, arba pradeda lakstyti kažkur į šonus. “Kai žmogus žiūri į dešinės pusės viršų, jis naudoja vaizduotę ir greičiausiai bando sukurti atsakymą, o kai į kairę - jis nugrimzta į prisiminimus. Taigi tai irgi galėtų būtų melagius išduodantis ženklas”, - sako kūno kalbos žinovas.

Žmogų gali išduoti ir neadekvati bei nenatūrali emocija, parodyta netinkamu metu: “Tarkime, tardymo metu nusikaltėlis neišsiduoda neutralia veido išraiška, bet paminėjus kokį jo nusikaltimą veide gali atsirasti tokia išdavikiška mikrošypsena: sekundės dalį jo lūpų kampučiai (arba vienas kamputis) pasikelia į viršų. Tai rodo, kad jis didžiuojasi savo nusikaltimu ir džiaugiasi, kad jo niekas neprigaus”.

Tuo tarpu atviras žmogus dažniausiai rodo savo delnus. “Bendraudami per delnus keičiamės ne tik informacija, bet ir energija. Jeigu rodome delnus, vadinasi, nieko neslepiame”, - sako kūno kalbos specialistas. Jis prisiminė, kaip po vieno seminaro Seimo narys Kazimieras Uoka pasidalijo vienu pastebėjimu: ilgus metus stebėjęs savo politinius oponentus, atkreipė dėmesį, kad tie Seimo nariai, kurie pokalbio metu laiko rankas kišenėse, anksčiau ar vėliau susikompromituoja.

“Iš tikrųjų jeigu tu laikai rankas kišenėse, vadinasi, kažką slepi - nepasakai visos informacijos, nesi atviras”, - sako L.Pečkaitis. Tačiau ranka kišenėje, ypač kai išlindęs nykštys, gali slėpti ir žmogaus dominuojantį charakterį ar aukšto statuso demonstravimą. Rankas laikydami kišenėse ar žaisdami su kokiais nors daiktais, galime siekti susigrąžinti pasitikėjimą ir įgyti vidinės stiprybės. Dar viena įdomi detalė: jeigu rankos sunertos už nugaros, ne už riešo, bet šiek tiek aukščiau, reikia sunerimti. Kuo ranka laikoma aukščiau, tuo blogesnė žmogaus savijauta.

O kas išduoda patį kūno kalbos specialistą? L.Pečkaitis juokiasi: “Žmona pastebėjo, kad meluodamas daug mirksiu abiem akimis ir stipriai šypsausi, tačiau ji galvoja, kad būdamas kūno kalbos specialistas taip elgiuosi specialiai, norėdamas pavaidinti”.

Figūros

Šalies vadovė Dalia GRYBAUSKAITĖ

Prezidentė gana gerai perpratusi savo kūno kalbą. Man atrodo, kad ji dirba šiuo klausimu su kuo nors individualiai. Žiūrėkite, kaip pasikeitė jos rankos paspaudimas, kai ji tapo prezidente: anksčiau ranką spausdavo tvirtai vyriškai, bet ties alkūne atsirasdavo toks išlenkimo kampas. O dabar eidama link žmogaus pasisveikinti prezidentė iškart ištiesia ranką - tai rodo būtent autoriteto ir statuso demonstravimą. Kiekvienas aplink save pasąmoningai turi saugomą asmeninę erdvę, ir jeigu aš nebijau ištiesti rankos, parodau, kad nebijau pavojų, einu drąsiai link tikslo ir kartu neprisileidžiu žmogaus per arti, palaikau atitinkamą atstumą.


Prezidentas Valdas ADAMKUS

Iš šio politiko kūno kalbos matyti, kad jo bendravimas yra labai atviras ir šiltas, palyginti su dabartine prezidente. Jam kaip ir derėtų demonstruoti savo aukštą statusą ir autoritetą, bet savo kūno kalba jis demonstravo savo artimumą. Pažiūrėkite, kaip spaudžiant ranką ties alkūne atsiranda išlenkimo kampas. Arba demonstruoja šiltą šoninį paspaudimą abiem delnais, vadinamoji pirštinė. (Jeigu “pirštinė” būtų ne iš šonų, bet iš viršaus, tarsi sakytų: “Tu po mano padu”.) Dabartinei šalies vadovei toks šiltas rankos paspaudimas nėra būdingas. Tai galbūt lemia ir šalies vadovės lytis. Jeigu ji demonstruos atvirumą ir šiltumą, jai bus sunku sukurti tokį autoritetą.


Premjeras Andrius KUBILIUS

Šis politikas galėtų dirbti ir dirbti su savo kūno kalba. Tam tikrais savo kūno ženklais premjeras labai nužemina savo statusą, kad ir tarptautiniuose susitikimuose su kitų valstybių vadovais, Parlamento nariais, sudarydamas nepasitikinčio žmogaus įspūdį. Dažnas nosies, pakaušio, ausies kasymas yra blogai. Bet kokie tokie krapštymaisi, kaklaraiščio ar apykaklės pataisymai - išduodantys signalai, kad jis kažką slepia, jaudinasi ir nenori išsiduoti.

Dar viena šiam politikui būdinga blogybė - kai jis šneka, apskritai vengia akių kontakto ir žiūri kažkur į apačią. Tai yra prigimtinis melo ženklas: jeigu meluojame, mes linkę į žmones visai nežiūrėti, žvelgiame kur nors į šonus.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"